Metodinė valanda-diskusija „Fizinis ugdymas pradinėse klasėse“

Kauno pedagogų kvalifikacijos centro ir Kauno miesto pradinių klasių mokytojų metodinio būrelio komandos surengė metodinių valandų-diskusijų ciklą pradinių klasių mokytojams. „Zoom“ vaizdo kambariuose vyko idėjų mugės, kurias moderavau aš, Kauno miesto pradinių klasių mokytojų metodinio būrelio pirmininkė, pradinių klasių mokytoja ekspertė, Kauno Dainavos progimnazijos direktorė Jolanta Vengalienė.

Gegužės 6 d. į „Zoom“pokalbių kambarį rinkosi tie, kam aktualus „Fizinis ugdymas pradinėse klasėse“. Kauno Šančių mokyklos-daugiafunkcio centro pradinių klasių mokytoja Rita Visockienė pripažino, kad netikėtai užklupęs nuotolinis mokymas iškėlė nemažai iššūkių – gausybė informacijos, naujos ugdymo platformos, padidėjęs darbo krūvis, „lūžtančios” sistemos.

Visų mokomųjų dalykų pamokoms persikėlus į virtualią erdvę, teko atrasti kitokių mokymo būdų ir metodų. Ruošdamasi kūno kultūros pamokoms įvertinau tai, kad užduotis reikia pritaikyti gerokai uždaresnėms erdvėms nei mokyklos sporto salė, kad jas galėtų atlikti vienas mokinys arba labai nedidelė grupelė (šeimos nariai), kad būtų kuo įvairesnės ir nenuobodžios.

Paieškojusi internete mokytoja Rita rado nemažai gerų idėjų. Pratimams atlikti savo pirmokams siuntė „Ąžuolo“, „Marsiečių mankštos“, „Žvėrelių jogos“ nuorodas; iš „YouTube“ – zumbos, kitų šokių pratimus. Veiklos paįvairinimui naudojo „Judesių monopolį“, „Mankštos laimės ratą“.

Naudodamasi paieškos sistemomis mokytoja atliko ir tiriamąją veiklą. Vaikams reikėjo surasti informacijos apie įvairiose sporto šakose naudojamus kamuolius. Rastą informaciją turėjo susisteminti, apipavidalinti, pristatyti draugams. Be to, mokiniai savaitę stebėjo savo mitybos įpročius. Stebėjimai virto visos klasės grafiku. Vaikai padarė išvadą, kad iš esmės mitybos įpročiai nepasikeitė, bet pastebėjo, jog po savaitės sunkaus darbo nuotoliniu būdu, daugelis leido sau dažniau pasigardžiuoti traškučiais, šokoladu, kitu nelabai sveiku maistu.

Mokytoja džiaugiasi, kad dirbant nuotoliniu būdu atsirado daugiau galimybių atlikti užduotis, kurioms, įprastu metu, būtų skirta mažiau dėmesio, arba jos būtų atliekamos kitokiais būdais.

Kauno Suzukio pradinės mokyklos kūno kultūros vyresnysis mokytojas Edgaras Austynas ir japoniško tradicinio kendo kovos meno mokytoja Viltė Norvaišaitė pripažįsta, jog pereiti prie nuotolinių pamokų nebuvo paprasta. Tačiau abu mokytojai neabejoja, kad karantino metu judėjimas ir fizinis aktyvumas ypatingai svarbūs puoselėjant brangiausią turtą – vaikų sveikatą.

Per pirmąsias karantino savaites reikėjo permąstyti kūno kultūros pamokų turinį ir formas, atsižvelgti į ribotas judėjimo lauke galimybes, nevienodas šeimų buities sąlygas, vaikų mankštinimosi erdves. Išbandydami pratimus su savo šeimos nariais, mokytojai detaliai aprašė atliekamus pratimus ir filmavo jų atlikimo pavyzdžius. Nuotolinio mokymo pradžioje mokiniams buvo siunčiamas pamokos turinys, su mokytojų nurodymais, pratimus atlikti nebūtinai tvarkaraštinės pamokos metu, bet pasirinkus tinkamą laiką bei aplinką.

Grįžtamosios reakcijos aktyvumas mokytojus maloniai nudžiugino, nes mokinių šeimos, pasiilgusios judresnio gyvenimo, energingai ėmėsi sportinių užduočių ir mielai filmavo mokinių pasiekimus.

Įsitikinę, kad daugelis šeimų gali užtikrinti bent minimalią erdvę vaikams pajudėti namuose, pradėjome „gyvas“ nuotolines pamokas. Vis dėlto, kūno kultūros mokytojai reiškia abejonę, ar galima karantino sąlygomis teisingai įvertinti mokinių fizinę parengtį. Tad lieka skatinti ir motyvuoti vaikus neaptingti, kasdien pajudėti bei… labiau pasiilgti komandinių žaidimų draugų būryje.

Vyresnioji mokytoja Inga Gancevskaitė, iš Kauno Bernardo Brazdžionio mokyklos, primena, kad vaiko fizinis vystymasis, branda, fizinės ir psichinės sveikatos stiprinimas, tinkamos gyvenimo kokybės užtikrinimas, labai priklauso nuo fizinio aktyvumo (judėjimo). Svarbu apie tai kalbėtis, ypač dabar, kai didžiąją dienos dalį vaikai praleidžia mokydamiesi nuotoliniu būdu – daugiau laiko leisdami prie kompiuterių. Todėl mokytojas – vienas iš pagrindinių variklių, motyvuotojų, pavyzdžių ir įkvėpėjų, pakeičiant kompiuterį aktyviu judėjimu.

Planuodama fizinio ugdymo užsiėmimus visada pagalvoju ne tik apie fizinių gebėjimų lavinimą, bet ir apie socialumo nuostatų formavimą, pagrįstą atjautos, globos, pagalbos, paramos kitam žmogui supratimu, pasiryžimu taip elgtis. Nevengiu su vaikais diskutuoti apie fizinį vystymąsi, fizinę ir psichinę sveikatą, tinkamą gyvenimo kokybės užtikrinimą. Mokiniai skatinami stebėti savo fizinį aktyvumą ir savijautą, didelį dėmesį skiriant mitybai ir režimui; kviečiami kurti ir aktyviai dalyvauti kitų sukurtose aktyvumo akcijose, renginiuose, projektuose. Skatinu vaikus atrasti ir netradicinių fizinių veiklų namuose, pavyzdžiui, prieš mamyčių dieną, daugelis „sportavo“ susiurbdami grindų nešvarumus, šluostydami paviršius, plaudami indus, valydami langus ir t. t. Rezultatas nudžiugino dvigubai – mamytės laimingos, kad vaikai padeda buityje, o vaikai laimingi, nes dar ir pasportavo.

Mokytoja didžiuojasi nauju projektu – iššūkiu „Šaradukai gali!“. Per mėnesį (gegužę) klasės vaikai ketina nužingsniuoti 4 000 000 žingsnių. Tokiu būdu bus palaikoma bendrystė bei skatinamas fizinis aktyvumas.

Kauno Prano Daunio ugdymo centre dirbanti mokytoja metodininkė Laima Buliuolienė priminė darbo su spec. poreikių mokiniais ypatumus.  Dirbant su autizmo spektro sutrikimų (ASS) turinčiais mokiniais nuolat tenka ieškoti įvairių ugdymo formų. Mokytoja pastebi – mokiniai labai skirtingi, tačiau turi ir bendrų bruožų: vizualai (jiems nepatinka tiesioginis kontaktas), dažniausiai nėra fiziškai stiprūs. Jie negali atlikti tam tikrų veiklų, negali vesti savaitės fizinių veiklų dienoraščių, susiskaičiuoti, susisteminti, daryti išvadas.

Ruošdama užduotis fizinio ugdymo pamokoms mokytoja Laima dažniausiai naudoja jau parengtus vaizdo įrašus, jie nuotaikingi ir pakankamai trumpi (nes vaikai ilgai neišlaiko dėmesio). Dažnai parenka net keletą veiklų, kad jie galėtų pasirinkti.

Siūlydama fizinį aktyvumą improvizuoti kasdienėje veikloje, pasidalino naudingomis nuorodomis bei susitarimų pavyzdžiais, kuriuos galima pritaikyti kiekvienoje pradinėje mokykloje.

Tokios metodinės valandos, kai mokytojai nuoširdžiai dalijasi tuo, kas vyksta kasdienėje veikloje, įkvepia naujiems ieškojimams. Gauta metodinė parama – pagalba suteikia daugiau pasitikėjimo ir tikėjimo savo darbo sėkme.

+9

-1