Metodinė sesija „Kolega – kolegai“ Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje

Turbūt dažnas sutiks, kad malonu ir produktyvu dirbti su mokiniais, kurie mokosi, nori, klauso. 2015 m. Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas iliustravo, kad tinkamoje aplinkoje mokiniai gali pasiekti 16 proc. daugiau žinių ir gebėjimų. Žinant skaitmeninės epochos tempus auga naujos grupės mokytojų poreikis, su nauja mokomąja kalba ir aplinka. Kasmetėje metodinėje konferencijoje „Kolega – kolegai“, kuri vyko Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje, pristatytos idėjos, kaip kuriant virtualias mokymo(si) aplinkas realizuoti šiuolaikiškas pamokas.

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui, metodinės veiklos koordinatorė, Klaipėdos rajono savivaldybės pokyčio komandos narė Nijolė Balčikonytė pristatė modernios pamokos bruožus ir siekiamybes, tezę, kad gimnazijos mokytojai ne tik patys mokosi, bet ir moko kitus. Dar prieš kelis dešimtmečius buvo įprasta nurodyti mokiniui išmokti Pitagoro teoremą nė nepaaiškinant, kuo ji bus naudinga ateityje, bet tokie mokymo principai šiuolaikinės kartos nebeveikia. Klasėje galima turėti tik juodą lentą ir kreidą arba juodą lentą, kreidą, išmaniąją lentą, projektorių ir daug kitokių dalykų. Jei mokytojas yra užsidegęs savo dalyku ir darbu, išmaniosios technologijos jam padės ir praturtins ugdymo procesą.

Prie kiekvienos „Ted education“ pamokos pateiktos elektroninės prieigos platesnei informacijai gauti, pateikti atviri diskusiniai klausimai, sudaryti interaktyvūs klausimynai žinioms patikrinti.

Patirtimi dalijosi gimnazijos mokytojai. Virtualumo ir interaktyvumo paieškas pristatė etikos mokytoja ekspertė Ilma Agajan. Ji supažindino su mokomąja platforma „Ted education“. Šis kanalas pasirengęs padėti visų dalykų mokytojams. Čia galima rasti originalius 3–5 minučių animuotus įrašus įvairiausiais klausimais. Pavyzdžiui, nuo atsakymo į klausimą „Kodėl negalite padalinti nulio?“ iki „Kada įvyks kitas ledynmetis?“, nuo „Kaip veikia mūsų imuninė sistema?“ iki „Kodėl kai kurie žmonės yra kairiarankiai?“. Mokytoja ekspertė I. Agajan sutelkė dėmesį į šiuos klausimus:

• Kokį vertybinį užtaisą turi vaizdo įrašas?
• Kaip gerai pristatoma svarstoma idėja?
• Kaip vaizdo įrašas papildo tai, kas nagrinėjama pamokoje?

Prie kiekvienos „Ted education“ pamokos pateiktos elektroninės prieigos platesnei informacijai gauti, pateikti atviri diskusiniai klausimai, sudaryti interaktyvūs klausimynai žinioms patikrinti. „Ted education“ taip pat suteikia galimybę pačiam mokytojui tobulinti esamas pamokas arba kurti savas pasinaudojant animuotais įrašais. Pamokomis galima dalytis su mokiniais ir gauti grįžtamąjį ryšį.

Kitas parodytas šaltinis – Pulitzerio centras (pulitzercenter.org/). Tai novatoriška pelno nesiekianti žurnalistų organizacija. Šį portalą ypač rekomenduočiau socialinių mokslų ir kalbų mokytojams. Pulitzerio centras apibrėžia savo misiją paprastai: teikti informaciją nepakankamai atskleidžiamais pasauliniais klausimais, taip pat remti kokybišką tarptautinę žurnalistiką visose žiniasklaidos platformose ir unikalias švietimo programas. Nuo pat įsikūrimo 2006 m. Pulitzerio centras bendradarbiauja su žiniasklaidos milžinais „New York Times“ ir „PBS NewsHour“, „Time Magazine“, „National Geographic“ ir daugeliu kitų. Todėl čia skelbiamos straipsnių serijos, įkeliami dokumentiniai filmai, elektroninės knygos ir interaktyvūs duomenys. Pulitzerio centras labai operatyviai pateikia informaciją apie pasaulines, globalias problemas. Būtent šiame portale galima rasti gausybę medžiagos ir sukurtų pamokų apie klimato kaitą, emigraciją, karinius konfliktus, badaujančias ir vandens stoką patiriančias šalis. Portalo kūrėjai siūlo ne tik medžiagą, bet ir rašymo, skaitymo, diskusijų užduotis.

Be to, pranešėja supažindino su naujienlaiškiu „Aš manau!“, apie kurį reklamą gauname į elektroninį dienyną „Tamo“. Šį portalą kuria alumnų asociacija „Kurk Lietuvai“ kartu su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos institutu. Šis portalas panašus į Pulitzerio centro išteklius ir atliepia ne tik pasaulio, bet ir Lietuvos įvykius. Kol kas tie ištekliai nepateikiami taip operatyviai, kad tai būtų karštos naujienos ir jas galėtume tuoj pat nagrinėti su mokiniais. Tačiau kūrėjai stengiasi pateikti įvairialypę medžiagą diskusijoms, rasti skirtingų šaltinių nuomones, taip skatinti ugdytis kritinį mąstymą, matyti problemą platesniu rakursu. Tikimasi, kad ir čia ateityje atsiras pamokų kūrimo įrankių, padėsiančių vizualizuoti ir skaitmeninti pamokas.

Mąstymo žemėlapių instrumentus ir valdymą parodė gimnazijos anglų kalbos mokytoja metodininkė Giedra Aliulienė, informacinių ir komunikacinių technologijų, išmaniųjų įrenginių panaudojimo galimybes per laboratorinius darbus – biologijos mokytoja metodininkė Jolita Višinskienė. Vyriausiasis matematikos mokytojas Giedrius Žemaitis pristatė šešias grafikų braižymo virtualioje aplinkoje programas, o matematikė Dalia Bendikienė – kas galėtų pagerinti šio dalyko mokymąsi, vienas žingsnis yra išmanioji lenta.

Geografijos ir anglų kalbos mokymo modernizavimo galimybės paaiškintos vyriausiosios mokytojos Birutės Gudauskienės ir Alinos Kalinauskienės skaidrėse, virtualių aplinkų panaudojimas integruojant istorijos ir anglų kalbos dalykus – mokytojos metodininkės Vidos Mockuvienės ir Violetos Jurjonienės vaizdo klipe „Pažink savo miestą“.

„Jeigu viduramžių žmogus mus pamatytų, palaikytų stebukladariais“, – savo praktinį užsiėmimą apie išmaniąją lentą ir programą „Mozabook“ pradėjo fizikos mokytojas metodininkas Romanas Rimkevičius. Juk anais laikais žmonės pasakose galėjo skraidyti kilimais, regėti staigius pokyčius. Šiandien tai tapo daline tikrove. Iškeltas klausimas, su kuo apie aštuonias valandas paliekami vaikai mokykloje – draugais, tėvais ar seneliais? Pažiūrėjus į oficialią statistiką, kad daugumos šalies mokytojų amžius daugiau kaip 50 metų, išeitų – su seneliais. Antras klausimas – ar su seneliais vaikui įdomu, trečias klausimas – kodėl atimama galimybė naudotis išmaniuoju telefonu? Pasiūlykime alternatyvą, tai yra pakabinkime telefoną ant sienos, jis yra modernios klasės išmanioji lenta, legalus įrankis, kaip mokyklą ir mokytoją priartinti prie mokinių.

Antroje metodinės sesijos dalyje praktiniai užsiėmimai buvo daugiau skaidomi pagal dalykinius požymius ir poreikius. Šiandien padovanojome vienas kitam išmaniųjų metodikų pažinimą, o nuo kito pirmadienio – kitokį naujų dalykų pažinimą savo mokiniams.

Apibendrindamas konferenciją cituoju Klaipėdos r. Švietimo centro direktorę Ramutę Sirutienę: „Šįkart būdama stebėtoja džiaugiausi mokytojais, drąsiai išeinančiais už tradicinės pamokos rėmų.“

+87

-2