Mažiau profesinio pesimizmo, daugiau profesinės galios!

„Pokytis labiausiai matosi žmoguje!“

 

Vakarų Lietuvos (II srauto) savivaldybių regioninis forumas vyko Palangoje tą ketvirtadienį, kai dalis mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų skelbė trumpąjį streiką, o merai privalėjo dalyvauti Savivaldybių asociacijos renginyje. Bet forumas vyko pilnutėlėje salėje, tik be merų. Ir gal kiek pakito dalyvių sudėtis. O tai reiškia, kad mes jau mokomės būti ir veikti įvairiomis aplinkybėmis, gal net ekstremaliomis, jei to prireiktų – ramiai ir oriai.

Forumo tikslas – apžvelgti „Lyderių laiko 3“ rezultatus plačiąja prasme Vakarų Lietuvos savivaldybėse, pasidalyti planais, o svarbiausia – stiprinti ryšius ir užmegzti naujus kontaktus, susirasti partnerių ateities veikloms, nes tai yra kelio į sėkmę pradžia.

Žiūrėti reikia į tikrąjį veidrodį

 

Projekto „Lyderių laikas 3“ savivaldybių veiklos vadovė dr. Eglė Pranckūnienė forume kalbėjo: „Daugiau valios priimti naujus sprendimus, daugiau valios stovėti ant tvirto vertybinio pagrindo. Dalytis atsakomybe už mokinių mokymosi pažangą ir vadovautis realiais duomenimis, o ne pagražintu paveikslu. Žiūrėti reikia į tikrąjį gyvenimo veidrodį, kad kiekvienoje savivaldybėje atsirastų daugiau sisteminės dermės. Daugiau bendrų susitarimų, ir kad jais būtų remiamasi.“

 

Pagrindinis projekto rezultatas – kiekviena savivaldybė susikūrė pokyčio projektą, iš viso jų sukurta 15. Kitomis projekto veiklomis siekiama, kad numatytas pokytis savivaldybėse tikrai įvyktų. O tai yra: bendradarbiavimas su kitomis savivaldybėmis, taikomieji tyrimai, magistrantūros studijos, mokymasis pagal neformaliąją programą, konsultavimas, teisinė pagalba, mokymo programos ir stažuotės bendruomenei.

Visi sukurti projektai buvo pristatyti forume per stendinių pranešimų sesiją. Ir, žinoma, jie visi skirtingi, kaip skirtingos yra jų kūrėjų nuostatos. Kuriant pokyčio projektus savivaldybių kūrybinėse komandose dalyvavo apie 190 žmonių, veiklos apėmė 60 proc. savivaldybių mokyklų, įvyko daugiau kaip 180 konsultacijų.

 

Pasak E. Pranckūnienės, pokyčio projektus galima grupuoti pagal 4 sritis. Tai, matyt, lėmė problemos, su kuriomis kasdien susiduriame. Juk visi norime, kad mokinių mokymasis būtų įdomesnis, aktyvesnis, labiau įtraukiantis. Todėl daugelis ir pasirinko įvairias strategijas, kaip įtraukti mokinius į mokymąsi, kaip keisti pačią pamoką, ugdymo procesą. Tokių pokyčio projektų sukurta daugiausiai: Kelmės, Klaipėdos, Šilalės, Tauragės rajonų ir Palangos bei Rietavo savivaldybėse.

Bet nemaža savivaldybių orientavosi ir į patirtinį ugdymą: tai Akmenės, Šiaulių, Šilutės rajonų ir Klaipėdos miesto savivaldybės. Bet šiai senai (ar naujai) temai – atskiras straipsnis.

Švietimo erdvėje nepaliaujama kalbėti apie emocinio saugumo, emocinių kompetencijų įtaką mokymuisi. Emocinės aplinkos kūrimui ar tobulinimui, kad kiekvienas mokinys patirtų mokymosi sėkmę, skirti du projektai – Pagėgių ir Plungės savivaldybėse.

Ir dar du projektai, Mažeikių rajono ir Neringos savivaldybėse, orientuoti į mokytoją. Mokytojų mokymąsi, bendradarbiavimo stiprinimą, organizacijos kultūrą.

 

Tik nugirstos frazės. Ketiname keistis mokytojais. Turime partnerių, bet mokyklos labai skirtingos. Įdomu, kaip pavyks… / Projektas gyvuos tol, kol gyva būsiu aš. Šis projektas mane užaugino. / Man norisi patirtinio ugdymo, bet į gylį. Jei mokytojas pasirenka temą, ją gvildena tris–penkias dienas. / Man svarbiausia, kad aš pati kūrybinėje komandoje puikiai jaučiuosi. / Didelių nuoskaudų nebuvo <…>, bet atsirado kolegų, kurie kreivai žiūrėjo į naujas iniciatyvas, tarytum mes norėtume jiems papildomo darbo užkrauti.

 

Pagrindinė mano žinutė jums – susiraskite gerą partnerį

 

Projekto „Lyderių laikas 3“ lūkestis – kuo daugiau bendraminčių, kuo daugiau tinklų, žmonių, su kuriais galima veikti kartu dėl vaikų mokymosi. Neringos savivaldybės projekto kūrybinės komandos narys Norbertas Airošius forume kalbėjo apie mokyklų tinklaveikos sėkmės veiksnius. Tinklaveika – vienas iš daugelio reikšminių žodžių, išryškėjusių įgyvendinant projekto veiklas. Nors šiuo metu tinklaveika, labai svarbi ir pavieniams žmonėms, ir įstaigoms ar organizacijoms, dar tik formuojasi, ji yra itin susijusi su socialinių tinklų plėtra. Panagrinėjus feisbuko socialinį tinklą galima teigti, kad mes, lietuviai, kaip maži taškiukai, esame kiekvienas sau, savo kabinetuose, savo namučiuose. O jeigu mūsų ryšiai socialiniuose tinkluose būtų stiprūs, galėtume klausti ir tartis, paveikti mus klaidingai iš šalies būtų labai sunku. „Didžiosios Britanijos tinklaveikos tyrimai atskleidė, kad žmogus, turintis daug kontaktų, yra lobis įstaigai ar organizacijai, galintis išplėsti jos galimybes. Todėl pagrindinė mano žinutė jums – reikia susirasti gerą partnerį. O mokyklose tinklaveikos centras, kur visi plūsta pasikalbėti, yra… sekretorė, tikrasis įstaigos tinklaveikos meistras“, – sako N. Airošius.

 

Mokytojo magistro darbo tyrimo tikslas buvo pasiaiškinti, kokie tinklaveikos sėkmės veiksniai nurodomi užsienio literatūroje ir kurie veiksniai svarbūs Lietuvai. Parengti trys klausimynai buvo išsiųsti mokykloms, patekusioms į geros mokyklos požymių turinčių mokyklų sąrašą. Mokyklų buvo klausiama, pavyzdžiui, kaip jos atsirenka partnerius, kaip koordinuojami veiksmai, kiek vadovybė padeda įgyvendinti tam tikrus dalykus. Taip pat apie duomenų praktikas: kiek jų panaudojama, kiek keičiamasi.

Per mokyklų vadovų apklausą bandyta nustatyti svarbius ir nesvarbius tinklaveikos sėkmės veiksnius. Rezultatai nebuvę tokie, kokių tikėtasi. „Radau tik keturis stiprius veiksnius“, – sako N. Airošius. Jis teigia, kad tinklaveika gali padėti spręsti labai sudėtingas problemas, o Europos struktūrinių paramos fondų projektų koordinavimas suteikia visas vadybines žinias.

 

Bendradarbiavimo produktai virtualiojoje erdvėje būna laisvai prieinami. Būtų gražu, kad mokytojas save ir vaikus nufilmuotų, įkeltų pamoką. Kartais bijomasi įžeidžiančių komentarų, kurie viską gali sugadinti. Bet dalijimasis informacija mokykloje ar tarp mokyklų gali būti visiškai saugus.

Kita vertus, mokytojams, veikiantiems tinkluose, trūksta pripažinimo ir įvertinimo! Nes tai yra ir darbas, ir savanoriškos pastangos.

Štai airiai po 30 metų atliekamo tyrimo konstatavo, kad jeigu nėra pasitikėjimo, sunku ką nors nuveikti. Bet kaip jį sukurti, jei įstaigos neturi bendros vizijos, ribota makromobilizacija. Juk būna, kad vadovai viskam pritaria, džiaugiasi, bet pavaduotojai nieko apie tai nežino. Arba atvirkščiai. Jeigu nepavyksta susitarti visais lygiais, vadinasi, nesusitarta niekur. „Airijos kontekste, kuo daugiau turi draugų, tuo sėkmingiau mokaisi. Jei dar darai tam tikras veiklas“, – teigė Neringos savivaldybės kūrybinės komandos atstovas.

 

Bet visais aspektais svarbiausia – bendradarbiavimas. Tai susiję ir su tuo, kaip mes gyvename, kiek laiko praleidžiame socialiniuose tinkluose, tai keičia mūsų norus veikti kasdieną. Čia pat įdomia patirtimi pasidalijo Klaipėdos r. Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos direktorius Egidijus Žiedas. Idėja keistis mokyklų vadovais kilo bendradarbiaujant su maža Lapių mokyklėle. Idėja pasirodė patraukli daug kam.

Unikaliame Suomijos tinklaveikos projekte dalyvauja Klaipėdos Gedminų progimnazija. Projekto esmė – suomiai pakvietė visus šalies matematikos mokytojus kelti į bendrą sistemą savo užduotis. Per 10 metų buvo surinkta 70 tūkst. uždavinių, juos kompiuterizavus, papildžius įvairiais žaidybiniais modeliais, sukurtas naujas būdas mokytis matematikos. Gedminų progimnazijoje ši sistema išbandoma vienoje klasėje. Rezultatai yra įspūdingi. Tai –tik vienas iš bendradarbiavimo pavyzdžių, kai visos šalies mokyklos susijungia spręsti vieną problemą. „Ir tai – tokie projektai – tikrai ateis į Lietuvą“, – apibendrino N. Airošius.

 

O Neringos savivaldybės kūrybinė komanda, pasivadinusi „Švyturių“ komanda, savo pokyčio projekto viziją pristatė taip: „Neringos švietimo bendruomenė, unikali savo tinklaveika, ugdanti kiekvieno mokinio atsakomybę už savo pažangą“. Projekto išskirtinumas yra tai, kad savivaldybės švietimo skyrius ėmėsi lyderystės koordinuoti sisteminį pokytį bendruomenėje.

Viską suskaičiavome ir pasvėrėme darbų kraitelę

 

Taip sakė projekto „Lyderių laikas 3“ savivaldybių veiklos vadovė dr. E. Pranckūnienė. Daug buvo mokytasi! Surengta 150 mokyklų lyderystės renginių, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 5 tūkst. dalyvių, 30-yje švietimo bendruomenės mokymo renginių mokėsi 1 tūkst. dalyvių, suorganizuota 16 mokymų ne švietimo darbuotojams, juose mokėsi beveik 500 dalyvių, ir t. t. Per visus tris magistrantūros srautus Vakarų Lietuvoje parengta 50 magistrų. „Dabar turime galvoti, kaip pasinaudosime šių žmonių kompetencijomis. Neformalioji programa dar nesibaigė, tęsiasi du moduliai, bet jau sukurti 36 baigiamieji projektai, kurių daugelis skirti keisti praktikai mokyklose, klasėse. 19 grupių mokėsi 114 dienų. Šiuos baigiamuosius projektus būtina įgyvendinti“, – sakė savivaldybių veiklos vadovė.

 

Pasak jos, turint galvoje žmogiškąjį kapitalą, tikimasi, kad projekto „Lyderių laikas 3“ dalyviai pasinaudos įvairiomis profesinio augimo galimybėmis, kad sumažės profesinio pesimizmo, kad atsiras daugiau mokytojų, tikinčių, jog jie gali išmokyti kiekvieną vaiką. Ir kad kiekvienas mokytojas žinos: jeigu kas nesiseka, yra tinklai, kuriuose drauge galima rasti geriausius sprendimus. Kad daugiau pasitikėsime ir savimi, ir vieni kitais, ir tuo būsime stipresni, aukštesnio lygio profesionalai.

 

Profesinio kapitalo tyrime dalyvavo 4 353 respondentai iš 372 švietimo organizacijų, 15 savivaldybių švietimo padalinių: 3 472 mokyklų pedagogai, 305 mokyklų vadovai, 451 ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogas, 53 ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovai, 72 savivaldybių švietimo padalinių specialistai.

Projekto organizuotose šešiose dviejų krypčių stažuotėse užsienyje stažavosi 172 dalyviai, o 42 stažuotėse Lietuvoje – 271 dalyvis.

Išversta ir nupirkta 14 pavadinimų knygų aktualiomis švietimo, vadybos, psichologijos temomis, kurios jau pasiekė arba netrukus pasieks savivaldybes.

 

Į projekto „Lyderių laikas 3“ veiklas įsitraukė daugiau kaip 7 tūkst. švietimo lyderių!

O temos pabaigai – apie dalyką, kuris būdingas visam projektui, bet kurį labai sunku pasverti ar išmatuoti. Tai – bendravimo kultūra. „Kai visi imsime darniau bendrauti ir toje darnoje atliksime savo vaidmenis, visi pasijusime daug geriau“, – apibendrino E. Pranckūnienė.

 

„Lyderių laikas 3“ yra nacionalinis švietimo projektas. Vykdytojas – Nacionalinė švietimo agentūra, partneriai – Mokyklų tobulinimo centras ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas.