Mažeikių Kalnėnų pagrindinė mokykla: kiekvienas vaikas turi jaustis gerai

Lina Jakubauskienė

Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau negalią turinčių vaikų tėvų, norinčių, kad jų atžalos mokytųsi bendrojo ugdymo mokyklose, įgytų išsilavinimą kartu su bendraamžiais. Deja, ne visos mokyklos pritaikytos vaikams, turintiesiems skirtingų negalių. Ar mokykla pasirengusi priimti negalią turinčius vaikus, dažniausiai priklauso ne nuo jos dydžio, o nuo vadovų požiūrio į įtraukųjį ugdymą.

 

Apie tai, kad Mažeikių Kalnėnų pagrindinė mokykla priima skirtingas negalias turinčius vaikus, išgirdau iš ją lankiusio vaiko mamos Kristinos Antanavičienės. „Kai neįgaliojo vežimėlyje sėdinčiam sūnui Ronaldui atėjo metas lankyti mokyklą, nuėjau pas Kalnėnų pagrindinės mokyklos direktorę. Man tereikėjo parašyti prašymą, o baigiantis vasarai paskambino mokytojo padėjėja. Ji atėjo į namus, susipažinome. Specialistė visko išklausinėjo apie Ronaldą. Paskui nuėjau pas mokyklos psichologę, pabendravau su auklėtoja. Vėliau mokykloje jokių problemų ar nesklandumų nekilo. Tereikėdavo sūnų atvežti iki mokyklos lifto, toliau juo pasirūpindavo mokyklos personalas“, – pasakoja mama.

 

Jos teigimu, sūnus mokykloje jautėsi puikiai, nuolat jautė pedagogų dėmesį, nebuvo išskirtas iš kitų, nesudaryta jokių kliūčių jam ugdytis. „Patyriau didelį šoką, kai persikėlėme gyventi į Kauną. Sūnui pradėjus lankyti vieną miesto mokyklų, pedagogai išsyk ėmė jam nustatinėti savas diagnozes. Sulaukiau įvairių vertinimų, tokių kaip: „Nors vaikui nustatyta fizinė negalia, bet paveikta ir psichika.“ Kartą paklaususi lietuvių kalbos mokytojos, kodėl Ronaldo rezultatai prastėja, išgirdau atsakymą: „Nesijaudinkite, juk jam ir protas atsilieka.“ Nors sūnaus IQ ką tik buvo įvertintas 136 balais“, – piktinasi K. Antanavičienė.

 

Nuotraukos – iš mokyklos archyvo

Priima visokius vaikus

 

Kalnėnų pagrindinės mokyklos direktorė Regina Arbatauskienė sako, kad judėjimo negalią turintys vaikai mokykloje pradėjo mokytis maždaug prieš dešimtmetį. „Nebuvo jokių dvejonių, kai pirmieji tėvai atėjo prašyti, kad negalią turintys vaikai būtų priimti į mokyklą. Atsirado poreikis, sudarėme sąlygas. Niekada nekyla problemų, jei reikia priimti kitokį vaiką, specialistai stengiasi padėti jam prisitaikyti mokyklos erdvėje ir bendruomenėje“, – dėsto direktorė.

Kalnėnų pagrindinė mokykla pritaikyta įvairių negalių turintiems vaikams, čia veikia liftas, kuriuo galima patekti į bet kurį įstaigos aukštą. Pasak direktorės, labai svarbu įvertinti kiekvieno vaiko gebėjimus, poreikius, todėl ne tik atsižvelgiama į Pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas, bet visada išklausomi ir tėvai. „Prieš specialiųjų poreikių vaikui pradedant lankyti mokyklą, pasikviečiame tėvus į individualų pokalbį. Su specialistais išsiaiškiname tėvų lūkesčius ir vaiko problemas: kokių fizinių ar intelekto sutrikimų būsimasis mokinys turi, ką jis geba atlikti, kokios pagalbos reikia, į ką pedagogai turėtų atkreipti ypatingą dėmesį. Vaikui skirtas mokytojo padėjėjas susitinka su šeima gerokai iš anksto, dar pavasarį. Labai svarbu, kad mokytojo padėjėjui pavyktų užmegzti ryšį su vaiku, abiem būtų aišku, ką vaikas geba daryti pats, o kur reikalinga pagalba. Tiek vaikų, tiek tėvų būna įvairių: vieni nori, kad suteiktume kuo daugiau savarankiškumo, kiti – kad vaikas būtų globojamas ir nepatirtų jokių sunkumų. Mokykla skirta vaikams, todėl mums labai svarbu, kad kiekvienas jaustųsi gerai“, – apie patirtį, įgytą dirbant su negalią turinčiais vaikais, pasakoja R. Arbatauskienė.

 

Pasak jos, mokyklą lanko skirtingų negalių turintys vaikai – judėjimo, intelekto, regos, klausos. „Prieš juos priimdami, konsultuojamės su įstaigų, kurias anksčiau lankė vaikai, specialistais. Labai svarbu, kad ugdymas būtų tęstinis“, – dėsto mokyklos direktorė.

Mokykloje veikia Vaiko gerovės komisija, pasirengusi pasiūlyti reikalingo specialisto – logopedo, psichologo, specialiojo ar socialinio pedagogo – pagalbą. Visi specialiųjų poreikių turintys vaikai mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, bet kiekvieno dėstomojo dalyko mokytojas, atsižvelgęs į jų gebėjimus, sudaro individualų planą, pagal kurį dirbama visus mokslo metus.

Pasak direktorės, mokykloje dėmesio skiriama kiekvienam vaikui – tiek ypač gabiam, tiek turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių. „Siekiame, kad visi patirtų mokymosi sėkmę. Nemažai mūsų mokinių rajono ir respublikos olimpiadose užima prizines vietas. Tarp jų – ir negalią turintys vaikai. Štai buvęs mūsų mokinys, turintis judėjimo negalią, šiuo metu sėkmingai mokosi gimnazijoje, toliau dalyvauja olimpiadose ir patenka tarp nugalėtojų“, – džiaugiasi R. Arbatauskienė.

Mokslai – svarbiausia

 

Mokyklos vadovės teigimu, daug dėmesio skiriama vaikų mokymosi motyvacijai ir elgesio kultūrai. Mokiniai turi ateiti į mokyklą nusiteikę mokytis. „Išsyk perspėjame tėvus, kad mūsų mokykloje drausmė yra labai svarbi. Vaikai turi ne tik mokytis patys, bet ir netrukdyti kitiems. Žinoma, negalėčiau pasakyti, kad viskas pas mus gražu – būna visko. Jei nutinka nenumatytas atvejis, nelaukiame savaitę iki Vaiko gerovės komisijos susirinkimo – problemą sprendžiame iškart“, – patirtimi dalijasi mokyklos vadovė.

 

Mokykloje vykdoma programa „Mokytojas – mokytojui“. Jei vaikas per pamoką trukdo kitiems, jis išvedamas į kitą ugdymo patalpą, kurioje mokosi individualiai, prižiūrimas ten budinčio mokytojo. Neradus kompromiso su dėstančiu mokytoju, mokiniui siūloma pabendrauti su socialine pedagoge, kuri su juo dirba individualiai. Jei toks pat atvejis pasikartoja, į mokyklą kviečiami mokinio tėvai, Vaiko gerovės komisijoje vyksta korekcinis pokalbis su tėvais, vaiku, pedagogais. Pasak mokyklos direktorės, net ir elgesio problemų turintys vaikai paprastai sėkmingai įsilieja į mokyklos bendruomenę.

Daug dėmesio skiriama ir vaikų saugumui, lankomumui. 2012-aisiais mokykloje įdiegta elektroninė įėjimo kontrolės sistema, susieta su elektroniniu „Mano dienynu“. Mokykloje įrengti sukamieji varteliai, kiekvienas vaikas turi tapatybės nustatymo kortelę, kurią atėjęs išsyk pažymi. Tokiu būdu klasės vadovas mato, ar vaikas dalyvauja pamokose, o jei kurio nors klasėje nėra, siunčiama žinutė tėvams.

 

Visa Kalnėnų pagrindinės mokyklos bendruomenė dalyvauja „Olweus“ programoje prieš patyčias. Ir pastate, ir teritorijoje nuolat budi pedagogai, „karščiausiose“ mokyklos vietose įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. „Tam, kad išvengtume patyčių, nuolat šviečiame vaikus, jų tėvus, mokyklos darbuotojus. Į mokyklą kviečiame lektorius, kurie skaito paskaitas įvairiomis psichologinėmis temomis. Su klasių vadovais iš anksto aptariame, kokia tema tuo metu aktualiausia“, – pabrėžia direktorė.

Mokyklos vadovai dalyvauja „Lyderių laiko“ projekte, taiko patyriminio ugdymo metodą, mokosi, kaip pedagogams bendrauti tarpusavyje, su tėvais ir vaikais. Sveiki santykiai kolektyve – gero vaikų ugdymo esmė. Tik gerai besijaučiantys pedagogai gali sukurti tinkamas sąlygas vaikams ugdytis.

Ne tik mokosi, bet ir dalyvauja įvairiose veiklose

 

Pasak direktorės, visus mokinius stengiamasi įtraukti į įvairias veiklas. Mokykloje įsteigta mokinių atstovybė, kuriai vadovauja renkamas mokinių prezidentas, veikia sporto ir meninio ugdymo būreliai. Jaunieji šauliai aktyviai dalyvauja patriotinio ugdymo renginiuose, vyksta į žygius, šaudymo varžybas. Respublikinėse šaudymo varžybose paskutinį kartą užėmė pirmąją vietą.

Mokykloje netrūksta gražių iniciatyvų. Šiemet kalnėniškiai sėkmingai dalyvavo akcijoje „Lietuva skaito!“: vienoje vietoje susirinko daugiausia skaitančių žmonių – net 807.

Direktorė džiaugiasi, kad neseniai mokykla gavo tryliktą žaliąją vėliavą už dalyvavimą gamtosauginiame projekte. Švarinama mokyklos aplinka, taupomas vanduo, elektra, rūšiuojamos atliekos, renkama makulatūra, kasmet dalyvaujama akcijoje „Darom“. Mokyklos teritorija didelė, bet pavyzdingai sutvarkyta. Be to, mokykloje vaikai maitinami pagal naujausius reikalavimus – įsigyta konvekcinė krosnelė, todėl maistas visada šviežias, skanus, šiltas.

 

Kalnėnų pagrindinė mokykla dalyvauja „Erasmus“ projekte. Neseniai čia lankėsi vaikai ir pedagogai iš šešių užsienio valstybių. Jie gyveno mokinių šeimose, susipažino su Lietuva, gražiausiomis jos vietomis ir tradicijomis. „Mūsų mokiniai taip pat važiuoja į užsienį. Jau aplankyta Italija, Portugalija, Turkija, Airija, Lenkija, Austrija, Slovėnija, šiais metais būrys mokinių važiuos į Bulgariją. Pedagogai stengiasi, kad įgyvendinami projektai būtų konkretūs, susiję su ugdymo proceso gilinimu, aiškinasi, kaip specialiųjų poreikių turintys vaikai ugdomi kitose šalyse, dalijasi su užsienio kolegomis patirtimi apie įtraukiojo ugdymo galimybes“, – dėsto R. Arbatauskienė.

 

Paklausta, ką mano apie įtraukųjį ugdymą, direktorė atvira: „Visi vaikai – skirtingi, jų sveikatos problemos labai nevienodos. Jei specialiųjų poreikių turintis vaikas geba dalyvauti ugdymo procese kartu su visais, būtina suteikti jam galimybę išreikšti savo individualumą. Tačiau ne visi vaikai pasirengę mokytis bendrojo ugdymo mokyklose, turintiems rimtesnių sveikatos ar elgesio problemų reikalingos ir specialiosios įstaigos.“

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *