Mažais žingsneliais – tikslo link, arba interaktyvios užduotys motyvuoja mokinius

Dovilė Šileikytė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

Anykščių Antano Vienuolio progimnazija laimėjo pedagogų mokymų programos „Samsung mokykla ateičiai“ 10 tūkst. eurų prizą „Samsung“ technologijoms įsigyti. Šios ugdymo įstaigos pedagogų komandos parengtas skaitmeninių pokyčių projektas pripažintas kaip turintis didžiausią naudą mokiniams ir jų ugdymui. Iš viso dėl prizo varžėsi dvylikos Lietuvos mokyklų pedagogai. Į „Švietimo naujienų“ klausimus apie dalyvavimą programoje atsako „Samsung mokykla ateičiai“ projekto progimnazijos komandos narės matematikos ir informacinių technologijų mokytoja Violeta Raugalienė bei lietuvių kalbos mokytoja Danguolė Rimavičienė.

 

Ar projekte „Samsung mokykla ateičiai“ dalyvavote pirmą kartą?

Į projekto „Samsung mokykla ateičiai“ mokymus pedagogams patekome iš antro karto. Pirmas bandymas buvo nesėkmingas, o po metų pabandėme vėl ir pastangos atsipirko.

 

Papasakokite apie savo parengtą projektą plačiau.

Mūsų projekto vizija nesikeitė nuo pat paraiškos pateikimo. Dar prieš dalyvaujant projekte inovatyviausi progimnazijos mokytojai ugdymui naudojo skaitmenines programas, išmaniuosius įrenginius (planšetinius kompiuterius, mokinių išmaniuosius telefonus). Supratome, kad mokinius reikia mokyti inovatyviau, kurti patrauklią, motyvuojančią, sužaidybintą aplinką. Taip kilo idėja sukurti išmanaus mokymo(si) modelį MIT:AS, kurio esmė – mokyti(s) taikant išmaniąsias technologijas, siekti geresnių mokinių pasiekimų. Sukūrėme skaitmeninto turinio platformą „Mokykis išmaniai“, kurioje jau skelbiamos mokinių ir mokytojų kuriamos skaitmeninės priemonės, vertinimo ir įsivertinimo testai, naudingos nuorodos. Mokiniams tai saugi virtuali erdvė, kurioje jie galės geriau išmokti mokomųjų dalykų temas, pasitikrinti žinias, geriau pasiruošti standartizuotiems testams. Žinoma, kad platformoje atsirastų tokios priemonės ir mokytojai sugebėtų jas pritaikyti pamokose, reikėjo mokytis. Jau vyko 9 mokymų užsiėmimai, kuriuose dalyvavo 32 proc. mokytojų. Per šiuos praktinius užsiėmimus jie išmoko dirbti su 15 skaitmeninių programų, sukūrė daugiau kaip 200 skaitmeninių priemonių, taiko jas ugdymo procese. Per trejus projekto vykdymo metus suplanavome toliau tęsti mokymus ne tik progimnazijos, bet ir rajono pedagogams. Tikimės, kad į mokymus ir išmaniųjų technologijų pritaikymą įsitrauks 75 proc. progimnazijos mokytojų. Toliau pildysime platformą „Mokykis išmaniai“.

 

Anot komisijos pirmininko, pristatyti projektai įtraukia ne tik mokinius ir mokytojus, bet dažnai ir tėvus. Ar jūsų projektas irgi toks?

Išmanaus mokymosi modelis MIT:AS skirtas ne tik mokiniams, mokytojams, bet ir tėvams. Jau turime patirties, kai tėvai kartu su mokiniais per renginius dalyvauja interaktyviose viktorinose. Kartais mūsų mažiesiems mokiniams (1–4 kl.) tokias užduotis atlikti padeda tėvai. Smagu, kai per individualius pokalbius su mokytojais nemažai tėvų džiaugiasi skaitmeniniais ugdymo metodais, žino, kur gali surasti tokių užduočių, aptarti su vaikais, atlikti užduotis virtualioje erdvėje, kai mokinys dėl ligos ar kitų priežasčių nelanko mokyklos. Platformoje „Mokykis išmaniai“ tėvai gali rasti naudingų nuorodų, kaip padėti vaikams mokytis. Skleidžiame žinią tėvams, kad išmaniųjų įrenginių naudojimas su tikslingai mokytojų parinktu skaitmeniniu turiniu gali būti labai reikšmingas mokinių pasiekimams.

 

Jūsų mokytojų sukurtoje platformoje skelbiamos užduotys mokiniams. Ar jos sudomina mokinius labiau nei vadovėlių užduotys ir ar visi mokiniai namuose turi interneto prieigą (jei užduotys skiriamos namų darbams)?

Remdamiesi mokinių refleksijomis galime teigti, kad interaktyvios užduotys pagyvina ugdymo procesą, įtraukia mokinius, juos motyvuoja. Be abejo, vadovėliuose esančias užduotis deriname su skaitmeninėmis, jos puikiai papildo vienos kitas.

Žinoma, yra mokinių, kurie namuose neturi interneto ryšio, bet namų darbams paskirtas skaitmenines užduotis jie gali atlikti per konsultacijas, progimnazijos bibliotekoje, kabinetuose.

 

Rugpjūtį prasidėjo skaitmeniniai mokymai pedagogams. Kokios interaktyvios priemonės iš išbandytų jūsų bendruomenei labiausiai patinka, atrodo vertingiausios (t. y. yra naudingos, jomis paprasta naudotis) mokiniams ir mokytojams?

Manome, kad naudingos yra visos interaktyvios programos, kurių išmokome. Vienos labiau tinka mokinių savarankiškam darbui, kitos – darbui grupėje, dar kitos – refleksijai, vertinimui ar mokinių įsivertinimui. Mokiniams patinka veiklų ir metodų kaita, tad mokytojas privalo mokėti dirbti su daugeliu priemonių, gebėti jas derinti ir prasmingai parinkti naudingas užduotis. Mokiniams ypač patinka užduotys parengtos naudojant „Actionbound“, „Kahoot“, „Quizizz“, „Quizlet“, „Mentimeter“, „Nearpod“, „Edpuzzle“, „Flippity“ ir kitas programas.

 

Ko dar, be naudojimosi skaitmeninėmis priemonėmis, jus išmokote dalyvaudami projekte?

Dalyvavimas projekte ne tik padėjo įgyti naujų skaitmeninių technologijų panaudojimo kompetencijų, bet įgavome ir pokyčių valdymo, projektų planavimo patirties, išmokome sukurti veiksmingą pristatymą bei įtikinamai argumentuoti, „parduoti“ savo idėją.

 

Turėjote komandos mentorius – kaip jie jums pagelbėjo, ko išmokė, ką padėjo suprasti?

Mums padėjo trys mentoriai: Vaidotas Špokauskas, vaizdo pamokų kūrimo lektorius, Jolanta Baronienė, Ugdymo plėtotės centro mobiliųjų įrenginių naudojimo ugdyme patarėja, Lidija Laurinčiukienė, lektorė, švietimo ir verslo konsultantė, nepriklausoma žurnalistė. Visus mentorius pasirinkome kryptingai siekdami savo tikslo. Mentorių pagalba ir patarimai buvo labai svarbūs. V. Špokauskas organizavo nuotolinius vaizdo pamokų kūrimo mokymus, J. Baronienė konsultavo apie mobiliųjų įrenginių panaudojimą ugdymo procese, davė patarimų rengiant projekto aprašą. Didžiausia komandos įkvėpėja, motyvatorė ir pagalbininkė buvo L. Laurinčiukienė. Jos patarimai ypač padėjo rengiant projekto aprašą, vizualizaciją ir pristatymą.

 

 

Laimėjote 10 tūkst. eurų vertės prizą „Samsung“ technologijoms įsigyti. Kaip planuojate šį laimėjimą išnaudoti, į kokias technologijas investuosite?

Planuojame įrengti išmaniąją klasę, kurioje būtų 30 planšetinių kompiuterių su mobilia įkrovimo stotimi ir kita įranga.

 

Ar mokykloje pakanka kompiuterių norint pamokose naudoti informacines ir komunikacines technologijas?

Mokykloje turime 20 planšetinių kompiuterių, 2 kompiuterių klases, aktyviąją klasę su pultelių valdymo sistema, 3D klasę, kiekviename kabinete multimediją. Išmaniųjų įrenginių trūksta. Atlikdami interaktyvias užduotis, mokiniai dažnai naudojasi savo išmaniaisiais telefonais, mokykloje yra nemažai bevielio interneto zonų. Ieškome būdų ir formų, kaip šią situaciją pagerinti.

 

Mokymosi platforma sukurta atsižvelgiant į kylančius bendrus iššūkius mokykloms. Kokie tie iššūkiai ir kaip siekiate juos įveikti?

Pagrindiniai iššūkiai mokykloms – mokyti inovatyviau, t. y. taikyti mokiniams priimtinus ir patrauklius mokymo(si) būdus bei metodus. Mokytojai turi išmokti derinti tradicinius mokymo būdus ir skaitmenines technologijas. Tai nėra lengva, bet šiandienos mokytojo iššūkis – išeiti iš komforto zonos, išmokti naujų vaidmenų: konsultanto, patarėjo, gebančio sudominti mokinius, bendrakeleivio, nuolat besimokančio savarankiškai bei iš kolegų ir mokinių. Dalyvauti projekte „Samsung mokykla ateičiai“ taip pat buvo iššūkis.

Tikime, kad projekto modelis MIT:AS kartu su mokymo(si) platforma „Mokykis išmaniai“ padės įveikti kylančius iššūkius, nes progimnazijos pedagogai supranta: gebėjimas priimti iššūkius veda į tobulėjimą.

 

Kokių rezultatų tikitės pasiekti naudodami savo sukurtą platformą? O gal jau pradėjote ją naudoti ir dabar matote pokyčius?

Pagrindinis rezultatas, kurio tikimės, yra geresni mokinių pasiekimai. Mažais žingsneliais, bet judame tikslo link. Tai rodo mokinių refleksijos, atsiliepimai apie vykdomas veiklas. Apie mokinių pasiekimų pokyčius kalbėti dar anksti, tačiau planuojame stebėti standartizuotų testų rezultatus, kaip išmaniųjų technologijų taikymas efektyvina ugdymo procesą.

 

Dėkoju už atsakymus.

Griežtai draudžiama svietimonaujienos.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose, perkurti ar platinti kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti svietimonaujienos.lt kaip šaltinį.

Vienas komentaras

  • Olivija

    Šis interviu – atsakymas visiems, iki šiol abejojantiems išmaniųjų technologijų panaudojimo tikslingumu ir prasmingumu. Anykštėnų idėja puiki jau pirmiausia dėl to, kad skatina individualią pažangą, moko įsivertinti, stiprina mokinių atsakomybę atlikti užduotis, nebuvus mokykloje. Antano Vienuolio progimnazijos mokytojai suprato tą paprastą tiesą, kad informacinės technologijos gali paįvairinti ugdymo procesą, daryti jį patrauklų šiuolaikiniam mokiniui ir … šiuolaikiniam mokytojui. Šios mokyklos mokytojų entuziazmas tiesiog pavydėtinas: nepasisekus iš pirmo karto laimėti projektą nenuleido rankų ir bandė dar kartą, su džiaugsmu ėmėsi mokytis pirmiausia patys, su naujomis ugdymo(si) galimybėmis supažindino ne tik mokinius, bet ir jų tėvus. Ir ne bėda, kad kol kas ne visi mokytojai aktyviai įsitraukė į šias veiklas. Kaip sako estai, nereikia prievartos – leiskim abejojantiems stebėti, vertinti, įsitikinti inovacijų prasmingumu ir įsitraukti tegu ir kiek vėliau, bet tikrai jiems (ir visiems) pačiu tinkamiausiu metu.
    Ir dar. Įgyvendinant pokyčius svarbu tikėti idėja ir, žinoma, pasitikėti savimi. Bet ne mažiau svarbu turėti tinkamą mentorių-patyrusį kolegą, kuris gali pamokyti, įkvėpti, pasidžiaugti. Panašu, kad ir šiuo požiūriu projekto įgyvendintojams labai pasisekė!