Mąstymo ugdymas integruojant anglišką literatūrą, medijas ir teatrą

Jūratė Budvydienė
,
Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos anglų kalbos mokytoja metodininkė

Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos vienas iš strateginių prioritetų yra mokinių kritinio mąstymo ugdymas(is). Mokytojai, remdamiesi bendradarbiavimo principu, dalydamiesi intelektine ir kūrybine patirtimi, būdami atviri jaunimui kuria dinamišką, patrauklią ir patikimą erdvę gimnazistams. Sudaromos sąlygos gimnazistams ugdytis anglų kalbos gebėjimus, kritinį mąstymą, lanksčias ir įvairias bendradarbiavimo formas bei formuotis kaip asmenybėms. Angliška literatūra, medijos, teatras – puikus šaltinis, padedantis siekti šiuolaikiškų edukacinių tikslų.

 

Gausi gimnazijos vyresniųjų mokinių ir mokytojų grupė (50 bendruomenės narių) vyko į anglišką spektaklį „Frankenstein“ (American Drama Group Europe & TNT Theatre). Angliško teatro diena mūsų gimnazijoje tapo anglų kalbą ir kultūrą vertinančios bendruomenės tradicija. Šiais metais su gimnazistais į spektaklį vyko gimnazijos direktorė Jolanta Martyncevienė, išvyką organizavo mokytojos metodininkės Jūratė Budvydienė, Irina Knelsienė ir vyresniosios mokytojos Vilija Špiliauskaitė, Ana Valančiauskienė.

 

Britanijos literatūros istorijoje „Frankenstein“ (1818, Mary Shelley) laikomas vienu pirmųjų gotikinių siaubo romanų, davusių pradžią mokslinės fantastikos literatūros žanrui. Nuostabu yra tai, kad rašytojai tuo metu buvo tik 19 metų. Šis faktas iliustruoja jauno žmogaus kūrybinį potencialą, gebėjimą netipiškai mąstyti, originalumo poreikį. Šiuolaikiniam mokytojui toks požiūris tampa įpareigojančia nuostata eksperimentavimui pamokoje bei įvairių mokymosi erdvių kūrimui. Todėl gimnazistų išvyka į anglišką spektaklį rėmėsi į autentiško romano skaitymą, susipažinimą su angliška ekranizacija, diskusijas pamokose apie Frankenšteiną kaip apie moderniųjų laikų Prometėją. Mokiniai įžvelgė nusistovėjusios pasaulio tvarkos laužytojų paraleles ir tragizmą, diskutuodami kėlė daugybę klausimų. Kaip jautėsi mokslininkas įgyvendinęs savo sumanymą? Kokia yra mokslinių ieškojimų ir eksperimentų kaina? Kokius jausmus išgyveno visų atstumtas monstras? Kuris personažas labiau demoniškas? O gal tai Viktoras Frankenšteinas? Kur yra gėrio ir blogio riba?

 

Džiugina gimnazistų samprotavimas apie spektaklį „Frankenstein“. „Tai spektaklis labiau intelektualiam negu tik pasimėgauti teatru siekiančiam žiūrovui. Įsigilinus į spektaklį, tapo suprantamiau, ką Mary Shelley norėjo pavaizduoti. Keturi nuostabūs ir profesionalūs aktoriai atkūrė 19 a. pradžios atmosferą bei platų emocijų spektrą. Tai padėjo suprasti Frankenšteino idėją.“ (M. D., 2b kl.).

„Monstras buvo sužavėtas žmogiškojo gyvenimo, kuris toks trapus, bet kartu ir svarbus. Monstrui taip reikėjo draugo – žmogaus, kurį mylėtų. Žiūrėdama spektaklį, pajutau Frankenšteino vienišumą. Mane sužavėjo, kaip laisvai jautėsi ir bendravo aktoriai ant scenos, o nuostabi anglų kalba liudijo, kad tai jų gimtoji kalba. Rekomenduoju visiems šį spektaklį.“ (G. K., 3c kl.)

„Man labai patiko, kaip aktoriai pateikė kūrinio idėją, kaip komunikavo su žiūrovais. Jausmai įkūnyti veikėjuose leido pasinerti į šį spektaklį, mąstyti ir aiškiai suprasti (E. V., 3c kl.). „Man tikrai patiko šis spektaklis, aš jį supratau ir tikiuosi, kad kitiems žiūrovams jis padarė įspūdį. Esu sužavėta aktorių vaidybos. Ir tiesa, ne kiekvienas sugebėtų padaryti tai, ką sugebėjo sukurti Dievas.“ (V. B., 7c kl.)

 

Mokinių mintys liudija, kad spektaklis „Frankenstein“ sėkmingai atkūrė anglišką literatūrinį kontekstą ir to meto estetiką, panardino žiūrovą į kitą laikmetį ir privertė išgyventi egzistencinius klausimus kartu su Frankenšteinu. Žiūrovus neabejotinai sužavėjo aktorių angliška literatūrinė kalba, aktoriams profesionalams būdinga nepriekaištinga intonacija ir artikuliacija, dinamiški ir emocingi dialogai, siaubo elementai ir tragikomiškas šaržas. Sužavėjo aktorių bendravimas su žiūrovais, įtraukimas į vaidinimą bei aštrios provokuojančios frazės.

 

Literatūros, medijų bei teatro sintezė ugdymo procese sukuria mokymosi erdvę, kuri prisodrinta kūrybiškumo, provokuoja dalyvį gilesnio mąstymo reikalaujančiais klausimais, suformuoja natūralų poreikį skaityti ir domėtis.

 

Džiugu, kad anglų kalbą ir kultūrą mėgstanti gimnazijos bendruomenė solidariai vyko į spektaklį, turėdama tikslą pažinti, tobulinti ir pasimėgauti anglų kalba netradicinėje erdvėje. Išvykai svarbos suteikė mūsų pačių motyvacija ir gausi gimnazistų bei mokytojų grupė.

Anos Valančiauskienės nuotr.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.