Mąstymo kultūros diegimo patirtis ikimokyklinio ugdymo įstaigoje

Pagrindiniuose nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose (Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, 2014–2020 m. nacionalinės pažangos programa, Valstybės švietimo 2013–2022 m. strategija) šalies švietimo sistemai keliami ambicingi tikslai: sukurti pažangią, modernią ir stiprią valstybę, pasižyminčią harmoninga visuomenės, ekonomikos ir valdymo derme. Ateityje didžiausią įtaką šalies raidai turės Lietuvos piliečių kultūros, mąstymo, elgsenos pokyčiai ir visuomenėje vyraujančios vertybės, todėl vaizduotė, kūrybiškumas, kritinis mąstymas vertinami kaip svarbūs šalies ištekliai, ugdomi visą gyvenimą.

Informacijos amžiuje mokykloje įgytos dalykinės žinios greitai sensta, o tie patys reiškiniai, įvykiai įgauna skirtingas interpretacijas, paremtas priešingais požiūriais ir vertinimais. Todėl dabar ypatingą svarbą įgauna ne žinių kaupimas, bet mokėjimas racionaliai, pagrįstai ir savarankiškai mąstyti.

Šiandien pedagogai gali laisvai rinktis ugdymo būdus ir metodus, kurie padėtų veiksmingiau, įdomiau ir tikslingiau organizuoti ugdymo veiklas. Turime skatinti vaikus laisvai mąstyti, ieškoti, klysti ir mokytis iš klaidų. Šiuolaikinėje vaikų ugdymo sampratoje atsisakoma žinių perteikimo ir pereinama prie patirtinio ugdymo(si). Ikimokyklinio amžiaus vaikai geriausiai ugdosi patys, būdami aktyvūs: tyrinėdami visais pojūčiais, darydami, bandydami ir eksperimentuodami, stebėdami savo veiksmų pasekmes, diskutuodami, spręsdami problemas, dalydamiesi išvykų patirtimi ir kt. Tokia šiuolaikinė vaikystės samprata paskatino mūsų darželio mokytojus taikyti naujus ugdymo būdus ir metodus, kurie padėtų keistis ugdytinių nuostatoms, mąstymui ir elgesiui.

 

Mąstymas yra daugialypė įgūdžių nuostatų visuma, padedanti pažinti save ir aplinką, kurti, keistis žinojimu. Atskirus mąstymo įgūdžius būtina lavinti tikslingomis veiklomis jau ankstyvajame amžiuje nuolatos išlaikant vaiko gabumus ir pažangą atitinkantį iššūkių lygį.

Šį požiūrį atspindi ir mūsų ikimokyklinio ugdymo mokyklos pasirinkta filosofija: „Mąstau, vadinasi, esu“ (Renė Dekartas). Bet kuris vaikas ir suaugęs žmogus turi didžiulį, bet dažnai užslopintą potencialą tobulėti, kiekvienas gali pagerinti savo mokymosi ir mąstymo gebėjimus nepriklausomai nuo amžiaus ar prigimtinių savybių. Taip yra todėl, kad žmogaus smegenys pasižymi plastiškumu ir geba keistis bei prisitaikyti. Žinoma, tai neįvyksta be papildomų pastangų. Šiam tikslui yra naudojami atitinkami mąstymo įrankiai ir mokymosi strategijos.

 

Nuo 2016 m. sausio Vilniaus lopšelio-darželio „Žemyna“ bendruomenė pasirinko mąstymo kultūros ugdymu paremtą mokyklos modelį. Mąstymo kultūros ugdymo mokykla – tai mokyklos bendruomenė, kurioje kiekvienas narys dalijasi bendrais įsipareigojimais ir nuolat mąsto apie tai, kas vyksta ugdymo procese. Mąstymo kultūros ugdymo mokyklos ištakos – Didžiojoje Britanijoje. XXI a. mąstymo filosofija besiremiančių mokyklų tinklas išplito ir kitose šalyse (Thinking Schools International, www.thinkingschoolsinternational.com/).

 

Jau trečius metus kryptingai tobuliname mokytojų kvalifikaciją mąstymo mokyklos kūrimo klausimais (bendradarbiaujame su UAB „Thinking Organisations“, mokymų lektore Giedre Lečickiene) ir neketiname sustoti. Išsikėlėme tikslą – siekti ugdymosi sėkmės, plėtojant vaikų kognityvinius gebėjimus. Susitarėme veikloje vadovautis tais pačiais mokyklos bendruomenės susitarimais, naudotis tais pačiais įrankiais ir metodais, siekti tų pačių tikslų.

 

Mąstymo kultūros ugdymo mokyklos ašis – šeši pradiniai taškai, kurie apima svarbias mąstymo mokyklos sritis: vaizdinius įrankius (mąstymo žemėlapiai, schemos, mąstymo kepurės), asmenybės ir charakterio formavimą (charakteriai, požiūriai, nuostatos, mąstymo įpročiai), mąstymo gebėjimus (atviras ir tikslus kognityvinių gebėjimų naudojimas), mokymąsi bendradarbiaujant (bendradarbiavimas tarp besimokančiųjų porų, grupių, mokyklų ir tarptautiniuose tinkluose), reflektyvų klausinėjimą (aukštesnio lygio klausimai ir klausymosi gebėjimai) bei ugdymo(si) aplinkos pritaikymą (fizinių erdvių pritaikymas ir išteklių panaudojimas).

Vienas iš inovatyvių ugdymo(si) būdų, naudojamų mūsų įstaigoje, – mąstymo žemėlapiai. Mąstymo žemėlapiai – tai vaizdinis ugdymo(si) įrankių rinkinys, padedantis pačiam vaikui susikurti, suprasti ir įsisavinti temą bei generuoti idėjas.

Žemėlapį renkamės pagal tai, kokio mąstymo proceso ugdomojoje veikloje reikia: atpažinti, apibūdinti, palyginti, grupuoti, sudaryti seką, ieškoti analogijų, išskaidyti visumą į dalis, rasti priežasčių ir pasekmių ryšius.

 

Apskritimo žemėlapis (apibrėžimas kontekste)

Skirtas apibrėžti kontekste. Kitas žodis vietoje „apibrėžimas“ yra „minčių lietus“ arba galima pasakyti taip: „pasakyk man viską, ką žinai apie…“ Šis žemėlapis moko vaikus dalytis informacija ir gilina supratimą, kad jie visada gali sužinoti daugiau.

 

Burbulo žemėlapis (apibūdinimas)

Skirtas apibūdinti. Kokiais žodžiais apibūdintumėte daiktą, atmosferą, žmogų, veikėją ar pan.? Būtina naudoti apibūdinančius žodžius – būdvardžius ar jų frazes, pažyminius.

 

Dvigubo burbulo žemėlapis (panašumų ir skirtumų paieška)

Skirtas panašumų ir skirtumų paieškai. Kokie yra panašumai ir skirtumai? Kokius dalykus vaikai turi palyginti ir supriešinti? Kokias išvadas jie gali padaryti iš šių panašumų ir skirtumų?

 

Sekos žemėlapis (sekos sudarymas)

Skirtas sudaryti įvykių / procesų / eigos sekai. Kokia yra įvykių seka? Kokie yra sekos etapai? Kokią seką ar žingsnius temoje vaikai turi suprasti?

 

Medžio žemėlapis (klasifikacija)

Skirtas klasifikuoti, sugrupuoti, paskirstyti idėjų, žmonių, daiktų grupėms. Kaip galite sugrupuoti pagrindines idėjas, pagalbines idėjas ir detales? Kaip temos informacija gali būti grupuojama į kategorijas?

 

Priežasties-pasekmės žemėlapis (priežasčių ir pasekmių nustatymas)

Skirtas padėti išsiaiškinti, kokios yra įvykio priežastys ir pasekmės. Šis žemėlapis nurodo įvykį, kas jį sukėlė ir kokios buvo šio įvykio pasekmės. Naudojamas ir pasekmėms apgalvoti, analizei: „jei – tada“, „kai – tada“.

 

Skliaustų žemėlapis (visumos išskaidymas į dalis)

Skirtas išskaidyti visumą į dalis, parodyti struktūrą, komponentus. Visumos dalių išskyrimas padės vaikams suprasti svarbias temos sąvokas / idėjas. Visuma turi būti realus, apčiuopiamas objektas, o ne abstrakti idėja.

 

Tilto žemėlapis (analogijų paieška)

Skirtas rasti panašumams, bendrumams, santykiui ar sąryšiui. Kokia analogija naudojama? Kaip vaikai gali susieti naują informaciją su tuo, ką jie jau žino, kad geriau suprastų esmines temos idėjas / sąvokas.

 

Kadangi vaikai pažįsta pasaulį skirtingais būdais, organizuodami jų ugdymo(si) procesą, turėtume ieškoti kuo įvairesnių galimybių. Be to, siekiant ugdyti įvairius įgūdžius ir suvokimą, reikia taikyti skirtingus ugdymo(si) metodus. Lopšelio-darželio „Žemyna“ mokytojai, dirbantys pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, sėkmingai taiko mąstymo gebėjimus ugdančius vizualius įrankius – mąstymo žemėlapius. Tačiau tai tik vienas iš mąstymo gebėjimus ugdančių įrankių. Kartu diegiame ir mąstymo įpročius, nes vaiko ugdymas(is) ir pasiekimai labai priklauso nuo elgesio įpročių: užsispyrimo įveikti klaidas, tobulėti, nuolatinio domėjimosi ir noro plėsti akiratį, tikėjimo savo gebėjimais ir pan. Lopšelio-darželio „Žemyna“ bendruomenė nustatė mokykloje iškylančias elgesio problemas ir iškėlė svarbiausius elgesio įpročių ugdymo tikslus, skirdama dėmesį 4 vertybių ugdymui: atkaklumui, impulsyvumui valdyti, mąstymui drauge, klausimams kelti ir problemoms suvokti.

 

Siekiant išugdyti savarankiškus, nuolat gyvenime besimokančius žmones, reikalingas radikaliai kitoks požiūris į ugdymą(si), kurio pagrindinė idėja – perkelti akcentą nuo žinių įgijimo (pateikimo) į supratimą, kaip vaikai ugdosi. Atlikti tyrimai ir mūsų ugdymo įstaigos darbo patirtis rodo, kad mąstymo kultūros ugdymo mokyklos metodai leidžia kurti prasmingą, motyvuojantį, skatinantį savarankiškai mąstyti ir ugdytis ugdymosi procesą:

• gerėja vaikų mąstymo gebėjimai, problemų sprendimo strategijos;
• jie tampa labiau lankstūs, kūrybiški;
• didėja vaikų pasitikėjimas savimi ir kitais;
• požiūris į ugdymąsi tampa pozityvus, ugdytiniai suvokia save kaip besimokančias asmenybes;
• mąstymo ugdymas prisideda prie akademinių pasiekimų augimo.

 

Literatūros šaltiniai:

1. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas. Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras, 2014.
2. „Įvadas į aukštesniojo lygmens mąstymo gebėjimų problematiką“, dr. Pranas Gudynas, 2014. Prieiga internetu: egzaminai.lt/failai/4694_Ivadas_i_ALMG_Vert_eksp_2_seminaras_P.G..pdf.
3. Larry Alper, David Hyerle, Kimberly Williams. Developing Connective Leadership Successes with Thinking Maps, 2012.
4. Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. XII-745 „Dėl Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos patvirtinimo“. Prieiga internetu: e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=b1fb6cc089d911e397b5c02d3197f382.
5. Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, 2012. Prieiga internetu: Lietuva2030.lt.
6. Mokinių mąstymo gebėjimų ugdymas. Prieiga internetu: nmva.smm.lt/wp-content/uploads/…/mokiniu-mastymo-gebejimai_maketas.pdf.