Man patinka mokytis ir tobulėti

Dovilė Šileikytė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

Asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ kartu su leidykla „Šviesa“ antrą kartą surengė inovatyviausių mokytojų apdovanojimus. Iš 200 paraiškų komisija išrinko 10 geriausių pedagogų. Inovatyviausia pradinių klasių mokytoja paskelbta Vitalija LUKAVIČIENĖ, dirbanti Plungės r. Platelių gimnazijoje. Kažkokiu stebuklingu būdu ši pedagogė spėja nuveikti daugybę darbų ir įgyvendinti tiek idėjų, kiek vienam žmogui, atrodo, būtų sunku ir aprėpti. Savo energijos ir laiko mokytoja negaili nei mokyklai, nei bendruomenei.

 

Esate pripažinta inovatyviausia pradinių klasių mokytoja. Kokias naujoves taikote?

Mokykloje dirbu 23 metus, išleidau 6 laidas, kurias labai branginu. Visada mokydama stengiausi, kad kaimo vaikas nesiskirtų nuo miesto, kad kaimo mokykloje pamokos būtų įdomios ir šiuolaikiškos, pagrįstos bandymais ir tyrimais gamtoje. Šiandien skirtumą tarp kaimo ir miesto mokyklų lengva pašalinti, mano mokykloje net geriau nei miesto – gamta atveria plačias galimybes tiriamajai veiklai. Mokykla yra prie Platelių ežero, Žemaitijos nacionaliniame parke. Turime laboratorijas, pamokas vedu kitose aplinkose, dažnai keliaujame. Pamokoje galiu naudoti daug metodų, kurie palengvina informacijos įsisavinimą ir klausa, ir rega, ir lytėjimu. Laviname visus jutimus, kad geriau įsimintume pamokos medžiagą. Klasėje rašome ant grindų, piešiame ant miltų palečių, dažais purškiame ant sniego, tirpdome ledą, kepame sumuštinius, mokomės fotografuoti, o nufotografuotą kadrą bandome analizuoti ir taip įsiminti informaciją. Naudoju nemažai jau sukurtų ir mokytojui paruoštų priemonių – tai EMA pratybos, „Eduka klasės“ priemonės, dalyvavau kuriant „Šviesos“ dienyną. Labai atsakingai renkuosi priemones, jas taikau apgalvotai, pasverdama naudą vaikui. Daug mokausi ir tobulinuosi pati, skaitau, konspektuoju ir išsisaugau kilusias idėjas.

 

Papasakokite apie būsimo pirmoko mokyklėlę.

Esu diplomuota ikimokyklinio auklėjimo specialistė. Pradinių klasių mokytoja tapau vėliau, todėl gerai išmanau vaikų amžiaus raidą ir psichologiją, nuolat apie tai skaitau ir domiuosi. Prieš daug metų kaime norėjau atidaryti mokyklėlę, tačiau keitėsi laikai ir švietimo sistema. Atsirado labai daug nepatikrintų sėkme reformų, trukdymų… Šiais metais gimnazijos direktorė Regina Rubinienė pasiūlė atidaryti „Šeštadieninę būsimo pirmoko mokyklėlę“. Sutikau, nes paskutiniu metu aktyviai seku tokių mokyklėlių, esančių miestuose, darbą ir naudą. Išsiaiškinau darbo ir mokesčių valstybei sistemą, mokyklos nuomos klausimus ir parašiau skelbimą.

Mūsų direktorė ypatingas žmogus – šiuolaikiškai dirba ir vadovauja mokyklai, darbe taiko naujoves ir ragina mus neatsilikti. Pagrindinis tokios mokyklėlės tikslas yra pagalba tėvams ir būsimiems pirmokams. Tėvai nori, kad vaikas pasiruoštų mokyklai ir būtų nesunku mokytis. Vien konsultacijų nepakanka, reikia lavintis papildomai ir kelti kompetencijas.

Jei į mokyklėlę ateis vaikų, jų laukia įdomios edukacinės veiklos, mokymai, o jei nebus norinčių lankyti, nenusiminsime. Džiaugsimės, kad vaikai puikiai pasiruošia darželiuose ar namuose su tėveliais.

 

 

Kaip vertinate siūlymą ankstinti ugdymą ir leisti 5 metų vaikus į priešmokyklinę grupę, o šešiamečius į pirmą klasę?

Šalyje labai daug nuomonių šiuo klausimu. Manau, kad tai tinkamas amžius lankyti mokyklą. Nereikia pamiršti, kad vaikai auga skirtingose šeimose ir dar pasitaiko tėvų, kurie visiškai neskiria savo atžalai dėmesio. Į darželį ir pirmą klasę ateina nemažai pedagogiškai apleistų vaikų. Šiais laikais vien gražios aprangos nebeužtenka, reikia žinių. Jei valstybė sugebės įveikti socialinės atskirties problemą, viskas bus gerai. Manau, kad edukacijos ir pamokos mokinukams turėtų prasidėti nuo 9 val., nes per pirmą pamoką vaikai dar snaus.

 

Ar matote pokytį įvedus privalomą priešmokyklinį ugdymą?

Ne, nematau. Tik svajoju, kad kas nors iš įstatymų leidėjų suprastų, jog priešmokyklinukus turi ruošti mokytojas, kuris mokys juos visus 4 metus. Tokios klasės turėtų būti suformuotos mokyklose. Mokytojas puikiai žino, ko jis turi išmokyti vaikus, kad pirmoje klasėje būtų lengva ir gera mokytis.

 

Kas Jus labiausiai džiugina dirbant su mažaisiais?

Labiausiai mane džiugina vaikų noras siekti tikslo ir mokytis. Gerai jaučiuosi, kai vaikai nenori atostogų ir nori eiti į mokyklą (na, bent maniškiai pirmokai tokie). Mėgstu juoką, tad nevengiu juokauti ir padūkti. Esu judri, todėl dalyvauju gaudynėse, estafetėse, kartu žaidžiame futbolą. Patinka, kai vaikai pakviečia žaisti, jie nuoširdūs ir atviri. Mes turime daug bendrų paslapčių.

 

Koks turėtų būti šiuolaikinis mokytojas?

Geras psichologas, savo darbo fanatikas, įdomus ir lankstus, besimokantis ir einantis kartu su laiku. Būtinai visuomenininkas, linkęs bendrauti. Tikintis savimi, nebijantis klysti.

 

 

Esate asociacijos „Šventorkalnis“ pirmininkė. Papasakokite apie šią savo veiklą.

Ketverius metus vadovavau Platelių bendruomenei. Vėliau to daryti nebegalėjau, tad su keliais bendraminčiais ir Platelių klebonu sukūrėme asociaciją „Šventorkalnis“. Pavadinimas kilo nuo pirmosios Platelių gyvenvietės pavadinimo. Tikslas buvo vienas – pritraukti kuo daugiau projektų, sukurti žmonėms veiklų, aktyvinti ir šviesti bendruomenę. Šiuo metu vykdome projektą „Saugumas bendruomenėse 2017“. Mums puikiai sekasi, vienijame net 5 organizacijas iš Platelių ir Plungės. Pernai šalyje užėmėme antrą vietą ir buvome apdovanoti piniginiais prizais bei atminimo dovanomis. Projektą organizuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

Dar asociacija remia knygų leidybą, turi savanorių, padeda bažnyčiose, bendradarbiaujame su rajono asociacijomis. Šiuo metu organizuojame treniruotes Platelių gimnazijos sporto salėje. Iš Šiaulių atvyksta treneris, kuris vakarais treniruoja apie 30 žmonių.

 

Iš kur semiatės įkvėpimo, ką veikiate laisvalaikiu?

Tai turbūt dažniausiai man užduodamas klausimas (šypsosi – aut. past.). Daug skaitau, naršau internete ir, jei nebeturiu idėjų (na, kartais taip atsitinka), važiuoju į kitus miestus, kvalifikacijos kėlimo seminarus, keliauju ir daug stebiu, fotografuoju. Turiu labai plačią ir atvirą, lanksčią fantaziją, daug svarstau ir gilinuosi į nesuprastus man dalykus, išbandau naujas technologijas ir programas. Man patinka mokytis ir tobulėti. Įkvepia ir įvertinimas: kai vertina tai, ką darau, kai mano darbu džiaugiasi vadovai, draugai ir kolegos. Turiu nemažai draugų užsienyje, kurie siūlo dirbti mokyklėlėse Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, vis dar svarstau, kaip geriau panaudoti universitetuose įgytas žinias, apgintą C kategorijos futbolo trenerio ir teisėjo licenciją.

Laisvalaikiu puoselėju namų aplinką, daug fotografuoju, sportuoju, einu prie Platelių ežero, savanoriauju, dainuoju gimnazijos ansamblyje, skaitau, rašau pasakas ir noriu išleisti pasakų knygą, bet vis nerandu rėmėjų. Esu boulingo turnyrų nugalėtoja, piešiu ant šilko ir bendrauju su savo vaikais Aušrine ir Tautvydu. Jau 3 vasaras dirbau Norvegijoje pas ūkininką, o nuo praeitų metų pati pradėjau auginti avietes, užveisiau avietyną.

 

Ačiū už įkvėpimą.

 

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Komentarai (3)

  • Kotryna

    Idėja Lietuvai – klonuoti tokius fainus mokytojus! O svarbiausia – sudaryti jiems normalias sąlygas dirbti, kad nesidairytų į užsienius.

  • Mokytojas Bitautas

    Labai šauni idėja. Pažiūrėjus kaip jaunatviškai atrodo ši mokytoja, nepasakytum, kad jau net 23 metus mokytojauja 🙂

  • Adelė

    Kaip reikia Lietuvai kuo daugiau tokių mokytojų… Tik nepamirškite, kad dvasinis ugdymas turi glaudžiai sietis su kompetencijų ugdymu, vaikas turi žinoti „iš ko jis sudarytas”, kad nuo pasirinkimo priklauso jo ateitis, o rinktis turi padėti šeima ir mokykla, valstybė… Vien materialumo, socialumo ugdymas – tai vartotojo auginimas… Džiaugiuosi mokytoja, kad eina į vaiko sielą per meną ir veiklą…