„MAMA“ projektas Salduvės progimnazijoje

Jurgita Girdvainienė, Neringa Juškevičiūtė, Ina Poškuvienė
,
Šiaulių Salduvės prog-jos mokytojos, 5 klasių vadovės

Šiandien jau nekyla abejonių, kad socialinė ir emocinė aplinka yra tiesiogiai susijusi su kokybišku švietimu. Svarbu, kad mokinys mokykloje gerai jaustųsi: turėtų draugų, būtų išklausytas, pasitikėtų mokytojais, atvirai reikštų savo mintis ir drąsiai kreiptųsi pagalbos, gebėtų bendradarbiauti, spręsti problemas siekdamas bendrų tikslų, atsakingai priimti sprendimus ir kelti tikslus, valdytų emocijas, būtų smalsus ir atviras naujoms idėjoms.

 

Su nauja fizine, socialine ir emocine aplinka, naujais iššūkiais mokslo metų pradžioje susiduria penktokai. Keičiasi ne tik mokymosi aplinkos, bet ir mokytojai bei klasės draugai. Nerimą kelia ne tik naujų santykių kūrimas, bet ir kitoks ugdymosi proceso organizavimas: pereinama prie dalykinės sistemos, dėl to bendraujama su daugiau mokytojų, atsiranda formalus vertinimas, kuriamos naujos tradicijos, įgyjama naujų pareigų. Siekiant padėti mokiniui lengviau prisitaikyti naujoje aplinkoje, Šiaulių Salduvės progimnazijoje įgyvendinamas „MAMA“ (4 klasių mokinių (būsimų penktokų) adaptacija mokyklos aplinkoje) projektas. Ketvirtų klasių mokytojos ir būsimos penktų klasių vadovės, dalykinėje sistemoje dirbantys mokytojai numato sėkmingo perėjimo iš pradinio į pagrindinio ugdymo programą priemones: mokytojai dalyvauja ketvirtokų VIP (vaiko individualios pažangos) aptarimuose, lankosi ketvirtokų pamokose – tai padeda pažinti vaikų poreikius ir galimybes. Kartu dalyvaudamos neformalioje veikloje būsimos klasių vadovės susipažįsta su klasės mikroklimatu, vaikų socialiniais įgūdžiais.

 

Įgyvendindamos „MAMA“ projektą 2017–2018 m. m. ketvirtokų mokytojos ir būsimos klasių vadovės daugiausia dėmesio skyrė mokinių tarpusavio santykiams stiprinti, nes šiandien mokykloje itin svarbu, kad mokiniai gebėtų priimti kitaip mąstančią, kitokia veikla mėgstančią užsiimti asmenybę. Siekiama, kad vaikai šiuos skirtumus laikytų vertybe, juk būdami tarp skirtingų žmonių galime dalytis savo patirtimi. Būsimos klasių vadovės lankėsi ketvirtokų pamokose, vykdė integruotas veiklas, kartu dalyvavo išvykose, edukacijose, tokiu būdu pažindamos kiekvieno mokinio asmenybę, gebėjimus, poreikius. Baigiamuosiuose mokslo metų renginiuose jos susipažino su ketvirtokų tėveliais – taip rugsėjo laukimas visiems tapo ramesnis. Siekdamos formuoti vieningą būsimų penktokų komandą, neišskiriant a, b ir c klasių, mokytojos mokyklos kieme organizavo nuotaikingą fotosesiją, kurios akcentus kūrė mokiniai: internete ieškojo kiekvienos mokytojos mokomąjį dalyką įprasminančių simbolių, piešė didžiulį spalvotą plakatą, simbolizuojantį pradinės mokyklos baigimą.

 

Mokyklos sode vyko iškyla, per kurią ketvirtokai žaidė įvairius asmenybės pažinimo žaidimus: mokėsi žiūrėti vieni kitiems į akis, išklausyti, įžvelgti draugo stipriąsias puses ir pasakyti komplimentą, suvokti jo prasmę. Mokėsi pristatyti save, išklausyti kitą, kartu ieškojo bendrų pomėgių, vertybių. Iškylos pabaigoje mokiniai kepė dešreles. Labiausiai mokytojos džiaugėsi, kad mokiniai drąsiai reflektavo ir argumentuotai išsakė savo pastebėjimus ir jausmus, kuriuos patyrė per šiuos užsiėmimus. Jei iškylos pradžioje buvo nedrąsu ištiesti kitos klasės mokiniui ranką ir žiūrėti į akis, tai pabaigoje nebuvo svarbu, su kuriais mokiniais bus komandoje. Ir nesvarbu, kad vaikų buvo per penkiasdešimt, o mokytojų vos šešios, visi gebėjo išklausyti vieni kitus. Būsimi penktokai teigė, kad ši iškyla padėjo jiems atrasti bendrų pomėgių, suprasti, jog rugsėjį į mokyklą grįš ne į a, b ar c klases, jie grįš kaip viena bendruomenė – į vieną penktokų komandą.

 

Prasidėjus mokslo metams auklėtojos kartu su penktokais planavo ir vykdė kitas vieningumą stiprinančias veiklas: kartu įsitraukė į projektines veiklas, Šiaulių miesto gyventojams dalijo pačių užaugintų vaistažolių arbatą, dalyvavo protmūšyje (mišrios penktokų komandos stengėsi vieni kitus pažinti, kurti naujus santykius, susivienyti bendram tikslui), mokykloje organizavo kino popietę, per kurią klasėje sukūrę kino teatro aplinką žiūrėjo filmą, ruošė bendrus pasirodymus mokyklos renginiams. Ugdant vaikų pilietinį sąmoningumą, geranoriškumą, svarbiausias žmogiškąsias vertybes, prieššventiniu laikotarpiu organizuotos pilietinės akcijos, skirtos Vaikų namuose augantiems vaikučiams, vienišiems seneliams ir beglobiams keturkojams.

 

Įpusėjus mokslo metams klasių vadovės džiaugiasi pirmaisiais sėkmingos adaptacijos rezultatais: mokiniai suvokia penktokų bendradarbiavimo prasmę, noriai susitelkia bendroms veikloms. Penktokų adaptacijos tyrimą atlikusi psichologė išsiaiškino, kad penktokai gerai ir saugiai jaučiasi mokykloje ir klasėje, turi draugų ne tik savo klasėje, džiaugiasi santykiais su mokytojais ir klasės vadovėmis. Suvokdamos, kad santykių kūrimas yra sudėtingas ir nuolat besitęsiantis procesas, vaikai auga, keičiasi, kyla naujų iššūkių, klasių vadovės nuolat apmąsto tobulintinus dalykus, kuria įrankius, planuoja naujas veiklas.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.