Lytiškumo ugdymas – esminė pasirengimo šeimai grandis

Dovilė Šileikytė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

Rugsėjo 14 d. Lietuvos mokslų akademijoje vyko konferencija „Sveikatos ugdymo aktualijos: mokslininkai – mokykloms“, kurioje buvo pristatytos temos, mokslo naujovės, susijusios su sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąja programa.

Dar kartą apie programą

 

Prof. dr. Natalja Fatkulina (Vilniaus universitetas) skaitė pranešimą „Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos turinys ir įgyvendinimo galimybės“. 17-osios Vyriausybės programoje tai buvo įrašyta kaip vienas iš prioritetų ne tik švietimo sistemai, bet ir visam mūsų visuomenės vystymuisi. Jungiant sveikatos ir lytiškumo ugdymo programas, kilo įvairių klausimų, pavyzdžiui, ar galima jas jungti, parengus programą, kas ją įgyvendins? Ar mokytojas, neturintis pasiruošimo sveikatos ar medicinos srityje, gali tai atlikti tinkamai? Sveikatos ugdymo programos vykdomos visose pažangiose švietimo sistemose, net ir Vokietijoje ar Austrijoje, kur mokyklose nėra sveikatos priežiūros. Suomijoje, Švedijoje sveikatos ugdymas įgyvendinamas nuo ankstyvo amžiaus, sveikatos priežiūra darželiuose ir mokyklose yra išplėsta. Lytiškumo ugdymo programos yra visose Europos šalyse. Tik, pavyzdžiui, Lietuvoje programa nėra privaloma – jei šeima apsisprendžia, ji turi teisę raštu pareikšti norą, kad tam tikros dalies (lytiškumo) jų vaikas gali nelankyti. Skandinavijos šalyse tėvai tokių sprendimų už savo vaiką priimti negali.

 

Sveikatos ugdymas reikalingas tam, kad atsirastų žinių, įgūdžių ir motyvacijos ne tik mokslams, bet ir gyvenimo kokybei. Programa apima sveiką mitybą, fizinį aktyvumą, šeimos sampratą, lytiškumo ugdymą, t. y. fizinę, psichinę, socialinę ir emocinę sveikatą. Tikėtina, kad vaikai mokykloje įgytas žinias atsineš į šeimas, pakeis jų nuostatas. Kai kurie Jungtinių Amerikos Valstijų atlikti tyrimai parodė, kad 3–4 klasių mokinių skaitymo ir skaičiavimo įgūdžiai buvo statistiškai reikšmingai geresni tose grupėse, kur buvo taikomas sveikatos ugdymas. Daug atliktų tyrimų įrodo, kad sveiki vaikai mokosi geriau – tai tiesioginės sąsajos su sveikata ir sveikatos ugdymu.

Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programą galima įgyvendinti skirtingais būdais: per formalųjį ir neformalųjį ugdymą, kaip atskirą pamoką ar pasirenkamąjį dalyką, integruoti į įvairių dalykų pamokas.

Lytiškumo ugdymas

 

Prof. dr. Žana Bumbulienė (Vilniaus universitetas), kurios specializacija – vaikų ir paauglių ginekologija, sako matanti lytiškumo ugdymo stoką ar spragas. Dažniausiai merginos kreipiasi dėl brendimo klausimų, mėnesinių problemų, ŽPV vakcinacijos ir kontracepcijos. Pasak pranešėjos, lytiškumo ugdymas yra esminė pasirengimo šeimai grandis, kuri prasideda šeimoje, vėliau tęsiama mokykloje ir trunka visą gyvenimą. „Stengiamės, kad pagalba mokytojams, kurią dabar ruošiame, būtų pagrįsta mokslu, įrodymais, kad gautumėte naujausias žinias“, – kreipdamasi į konferencijoje dalyvavusius mokytojus kalbėjo profesorė. Ugdydami lytiškumą pedagogai turėtų žinoti apie žmogaus kūno vystymąsi ir funkcijas, šiek tiek pakalbėti apie lytinės prievartos prevenciją (išmokyti paauglius kurti santykius, pagrįstus kito žmogaus

poreikių ir ribų supratimu), mokėti kalbėti apie seksualumą.

Stengiamės, kad pagalba mokytojams, kurią dabar ruošiame, būtų pagrįsta mokslu, įrodymais, kad gautumėte naujausias žinias.

Sunkumų kelia klausimas dėl amžiaus – kada su vaikais jau galima kalbėti tokiomis temomis? Vienoms mergaitėms pirmieji brendimo požymiai pasireiškia aštuonerių, kitoms – trylikos, todėl skiriasi ir poreikiai, ką tuo metu jos nori ar turi išgirsti. Taip pat ir brendimo pabaiga svyruoja nuo 13 iki 18–19 metų. Dauguma paauglių jaučiasi per storos, laikosi dietų, todėl sutrinka mėnesinių ciklas arba jos išnyksta. Teigiamas požiūris į seksualumą atsiranda jau brendimo amžiuje – nuo teigiamo požiūrio į save ir savo kūną.

 

Lytinės prievartos tema yra ta, apie kurią vaikas niekada pats nepasipasakos, todėl pajutus įtarimą svarbu atkreipti dėmesį. Tam, kad vaikas mokėtų ar galėtų apie tai pasisakyti, jam reikia žinių: kas yra normalu, o kas ne (ar prie mano, vaiko, kūno gali liestis visi? O gal tai mano kūnas ir jo niekas negali liesti?). Paauglių laukia tolesnis etapas – mokytis gerbti ne tik save, bet ir savo partnerį, jausti ribas: kas galima, kas ne.

 

Prieš 15 metų atliktos 14–17 m. mokinių apklausos rezultatai rodo, kad 25 proc. apklaustųjų jau buvo pradėję lytinius santykius: 14–15 m. grupėje pirmųjų lytinių santykių pradžios amžiaus vidurkis buvo 13,6 m., 16–17 m. – 15,5 m. Profesorė sakė, kad nėra linkusi 100 proc. tikėti šiais duomenimis: vaikai nori pasirodyti vyresni, negu yra iš tikrųjų. Kad galima pastoti prasidėjus mėnesinėms, žinojo daugelis merginų, bet ne visos (80 proc.), iš apklaustų vaikinų tokių buvo tik pusė. Kad mergina gali pastoti pirmųjų lytinių santykių metu, žinojo pusė apklausos dalyvių, todėl 44 proc. jokios apsaugos nenaudojo. Tik 40 proc. mokinių kalbėjosi su partneriu apie apsisaugojimą. Dalis apklaustųjų turėjo ne vieną lytinį partnerį.

 

Po 10 metų apklausti 18 m. mokiniai, iš kurių 40 proc. buvo pradėję (vidutiniškai būdami 16,3 m.) lytinį gyvenimą. Paklausus jų nuomonės, kokio amžiaus derėtų jį pradėti, atsakydavo, kad nuo 18 metų. Tie, kurie dar nebuvo jo pradėję, atsakė, kad nuo 18 metų arba vėliau. Lytinio gyvenimo pradžios motyvai – meilė partneriui, vaikinams dar svarbus veiksnys „vakarėlis, draugai ir alkoholis“ (tą nurodė 29 proc. jų). Anketose buvo klausiama apie tėvų įtaką apsisprendimui – 70 proc. apklaustųjų atsakė, kad tėvai tam neturėjo jokios įtakos.

Nepilnamečių nėštumų ir santuokų mažėja

 

Statistika rodo, kad paauglių gimdymų, kaip ir nepilnamečių santuokų (2000 m. jų buvo įregistruota 380, pernai – 48), mažėja, abortų situacija (2000 m. – 1500, 2017 m. – 247) gerėja. Santuokos neįregistravusiems paaugliams gimusių vaikų skaičius prieš penkerius metus buvo 800, pernai – 600. Mokslo literatūros duomenimis, lytinius santykius pradeda vis jaunesni paaugliai, ypač jei gyvena nepilnose šeimose, jų tėvai neturi aukštojo išsilavinimo, priklauso žemesniam socialiniam sluoksniui. Neigiamas tėvų požiūris į ankstyvus lytinius santykius ir domėjimasis paauglių problemomis, geri tėvų ir vaikų santykiai yra svarbūs veiksniai, formuojantys paauglių lytinę elgseną.

 

Lytiškumo ugdymo užduotis – suteikti mokiniams reikiamų žinių dar prieš pradedant lytinius santykius. Paauglėms reikalinga informacija apie ginekologo apžiūrą, aktualios brendimo, higienos, pirmųjų lytinių santykių, kontracepcijos, pagarbos sau ir savo partneriui ir kitos temos.

„Kai konsultuojame paauglę, mūsų pirma mintis yra paskatinti ją atidėti lytinio gyvenimo pradžią, o jei pacientė jį jau pradėjo, tada kalbėti apie kontracepciją, lytiškai plintančių ligų profilaktiką. Lytiškumo ugdymo užduotis – suteikti mokiniams reikiamų žinių dar prieš pradedant lytinius santykius. Paauglėms reikalinga informacija apie ginekologo apžiūrą, aktualios brendimo, higienos, pirmųjų lytinių santykių, kontracepcijos, pagarbos sau ir savo partneriui ir kitos temos“, – kalbėjo prof. dr. Ž. Bumbulienė. Kartais paaugliai nesieja per pamokas gaunamos informacijos su savo kūno pokyčiais, todėl siekiama, kad merginos mokėtų įvertinti savo brendimo požymius, menstruacijas, sužinotų apie natūralų šeimos planavimą, hormoninės kontracepcijos privalumus, trūkumus bei riziką ir pan.

 

Virginijos Valuckienės nuotraukos

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Vienas komentaras