Lyderystė švietimo sistemoje – procesas, ne pozicija

Įgyvendinant projektą „Lyderių laikas 3“ 2017 m. pabaigoje 15 Rytų Lietuvos savivaldybių atliktas švietimo darbuotojų profesinio kapitalo raiškos matavimo tyrimas. Trečiajame „Lyderių laiko“ etape dalyvauja 45 Lietuvos savivaldybės, suskirstytos į tris srautus. Tyrimas atliktas Alytaus miesto ir rajono, Birštono, Druskininkų, Elektrėnų, Kaišiadorių, Kalvarijos, Kauno miesto ir rajono, Kazlų Rūdos, Lazdijų, Marijampolės, Šalčininkų, Trakų ir Varėnos rajono savivaldybėse.

 

„Švietimo naujienos“ kalbina projekto „Lyderių laikas 3“ tyrėjų komandos vadovę doc. dr. Jūratę VALUCKIENĘ, esančią projekte nuo pat jo kūrimo pradžios.

 

Pakalbėkime apie tyrimą ir tyrėjus… Kas svarbiausia?

Trečiajame „Lyderių laiko“ etape tyrėjai su savivaldybėmis dirba nuolat. Jie ne tik tęsia švietimo lyderystės matavimus, pradėtus 15 bandomųjų savivaldybių, bet ir konsultuoja naujai dalyvaujančių savivaldybių kūrybines komandas, teikdami pagalbą ir duomenis, reikalingus pokyčiams konkrečios savivaldybės švietimo sistemoje įgyvendinti. Tyrėjų komandoje dirba Sigitas Balčiūnas, doc. dr. Milda Damkuvienė, doc. dr. Evandželina Petukienė. Visi jie – Šiaulių universiteto mokslininkai. Projektas vykdomas nuo 2009 m.

 

Kuo apklausose rėmėsi tyrėjai?

Projekto „Lyderių laikas 3“ veiklos epicentras – savivaldybė kaip integralus švietimo tinklas, konsoliduojantis turimą potencialą kuo geresnei mokymosi kokybei pasiekti, atsižvelgiant į unikalų socialinį, kultūrinį, ekonominį kontekstą. Visas projekte vykdomas veiklas vienija susitarimai, priimti dar projekto rengėjų.

Mokinių mokymasis yra švietimo lyderių veiklos epicentras, kurį lydi visų kitų švietimo bendruomenės narių (mokytojų, vadovų, konsultantų, tėvų ir kt.) mokymasis. Lyderių švietimo sistemoje misija – sukurti kuo tvaresnį mokinių mokymosi pagrindą. Mokymąsi remianti lyderystė – tai palankių ir lygių sąlygų sukūrimas mokiniams, specialistams ir visai sistemai.

Švietimo lyderis pirmiausia yra lyderis mokymosi labui, veikiantis kaip atsakingas, į darnaus vystymosi principus ir nuolatinį švietimo bendruomenės mokymąsi bei tobulėjimą susitelkęs profesionalas.

Lyderystė švietimo sistemoje traktuojama kaip procesas, o ne pozicija, kurią asmuo oficialiai užima organizacijoje. Lyderystės švietimo sistemoje raiškos rezultatas – sėkmingas švietimo bendruomenės mokymasis ir aukšta visų lygmenų – nacionalinio, regioninio ir mokyklos – mokymosi kokybė. Visi švietimo sistemos pokyčiai, vykstantys nacionaliniu ar savivaldybės lygmenimis, turi daryti poveikį mokinių mokymosi kokybei ir pasiekimams.

Švietimo lyderystei stiprėti būtini kultūriniai pokyčiai visais švietimo lygmenimis. Jie grindžiami pagarba žmogui, profesijai, susitarimams, pasitikėjimu, pagalba, sąlygų sukurti skaidrią ir aiškią atsakomybės ir atskaitomybės sistemą sudarymu. Į trečiąjį projekto įgyvendinimo etapą įtraukiamas svarus susitarimas, paremtas Michaelo Fullano (2014) idėjomis, kad pagrindinė lyderių mokykloje misija yra plėtoti darbuotojų profesinį kapitalą.

 

O kas sudaro profesinį kapitalą ir kaip jis gali būti kaupiamas / plėtojamas?

Profesinio kapitalo konstruktą pagal Andy Hargreavesą ir M. Fullaną (2012) sudaro žmogiškojo, socialinio ir sprendimų priėmimo kapitalų dimensijos.

Žmogiškasis kapitalas (individualus talentas) yra mokytojo žinios ir gebėjimai: dalyko išmanymas ir jo dėstymo būdai, mokymo(si) proceso supratimas, mokinių socialinės ir kultūrinės įvairovės pažinimas. Žmogiškasis kapitalas pasireiškia gebėjimu sėkmingai pasirinkti ir taikyti inovatyvias mokymosi strategijas, emociniu pasirengimu bendrauti su mokiniais ir suaugusiaisiais. Tai aistra, misija, moralinis įsipareigojimas profesijai, nuolatinis siekis ir pastangos tobulėti.

Žmogiškasis kapitalas yra neatsiejamas nuo organizacijos aplinkos. Mokymas, kaip ir bet kuri kita profesija, nėra tik individualių įgūdžių ar valios rezultatas. Sąlygos vykdyti profesinę veiklą, organizacinė valdymo struktūra, organizacijos kultūra yra neatsiejama žmogiškojo kapitalo dalis.

 

Socialinis kapitalas (komanda) – tai kokybiški ir išplėtoti tarpusavio santykiai, dalijimasis žiniomis, patirtimi, ryšiais. Socialinis kapitalas reiškia tapatinimąsi su mokytojo profesija, pastangas ją tobulinti per refleksiją, kolegų palaikymą, kartu jų įkvėpimą imtis naujų iššūkių ir pokyčių. Mokytojas profesionalas tobulėja kaip individas, prisideda prie komandos veiklos veiksmingumo ir didina mokytojo, kaip profesijos, prestižą ir kokybę. Socialinio kapitalo kaupimas reiškia investicijas į nuolatinį profesinį tobulėjimą.

Mokymo planavimas, tobulinimas ir pats mokymo procesas yra ne atskiro individo, o profesionalų komandos reikalas, t. y. profesinis kapitalas yra plėtojamas organizacijos bendruomenėje. Profesionalai supranta kolektyvo galią, yra neatskiriama komandos dalis, prisideda prie jos stiprinimo. Profesionalams veikiant kartu dėmesio centras persikelia nuo asmeninės atskaitomybės prie galingos kolektyvinės atsakomybės.

Socialinis kapitalas didina žmogiškąjį kapitalą. Bendraudami su tinkamais žmonėmis, mokytojai dėl tinkamo sąveikų ir santykių formato gauna grįžtamąjį ryšį, mokosi ir įgauna pasitikėjimo. Kad plėtotųsi žmogiškasis kapitalas, nepakanka individualaus profesinio augimo. Kapitalas turi būti „platinamas“, juo dalijamasi. Grupės, komandos ir bendruomenės yra daug galingesnė jėga plėtojant žmogiškąjį kapitalą.

 

Sprendimų priėmimo kapitalas – tai gebėjimas ir valia priimti savarankiškus, išmintingus ir pagrįstus sprendimus nuolat besikeičiančiose profesinės veiklos situacijose, kai nėra konkrečių įrodymų ar numatytų elgesio taisyklių.

Sprendimų kapitalą padeda kaupti ilgalaikė patirtis ir praktika bei nuolatinės refleksijos, kai dalijamasi patirtimi su kolegomis, mokomasi vieniems iš kitų. Dažnai tinkamo profesinio sprendimo pagrindu tampa kolegų įžvalgos ir patirtis. Sukauptas socialinis kapitalas augina ir sprendimų priėmimo kapitalą.

Projekto atliekamo profesinio kapitalo tyrimo paskirtis – kiekvienai savivaldybei suteikti faktinės informacijos apie mokytojų profesinio kapitalo raišką, reikalingą mokinių mokymosi pasiekimams gerinti ir lyderystei mokymosi labui stiprinti.

 

Kaip buvo atliekamas tyrimas ir ką atskleidžia pirmojo Lietuvos švietimo sistemoje profesinio kapitalo matavimo rezultatai?

Reikia pabrėžti, kad profesinio kapitalo matavimas yra emancipacinio pobūdžio ir jo rezultatai pirmiausia skirti projekte dalyvaujančioms savivaldybėms. Skirtingos apimties tyrimo ataskaitas gauna kiekviena tyrime dalyvavusi mokykla ir kiekvienos savivaldybės kūrybinės komandos vadovas.

Profesinio kapitalo raiškos matavimo rezultatų analizė leis savivaldybės pokyčio projekto kūrybinei komandai arba kiekvienos tyrime dalyvavusios mokyklos vadovams įsivertinti situaciją, sudarys pagrindą priimti sprendimus, susietus su mokinių mokymosi pasiekimų gerinimu, didinant mokytojų profesionalumą.

Tyrimo duomenys buvo rinkti virtualiai, apklausiant I srauto savivaldybių bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų mokytojus, ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogus, mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovus, savivaldybės administracijos švietimo padalinio vadovus ir specialistus. Tyrime iš viso dalyvavo daugiau kaip 3000 respondentų.

 

Bendroji tyrimo imties charakteristika

Tyrimo imtis Švietimo organizacijų skaičius Tyrimo dalyvių skaičius
Mokyklų* pedagogai 96 2572
Mokyklų vadovai 91 238
Ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogai 34 230
Ikimokyklinių ugdymo įstaigų vadovai 13 21
Savivaldybės švietimo padalinio specialistai 12 46

*Bendrojo ugdymo ir profesinės mokyklos

 

Visi jie pildė virtualius klausimynus, tai tyrėjams leido greitai atlikti didelės imties matavimą, išsaugoti tyrimo dalyvių konfidencialumą, objektyviai analizuoti duomenis, aiškiai pristatyti rezultatus.

Klausimynai mokytojams, mokyklų vadovams buvo sudaryti remiantis A. Hargreaveso ir M. Fullano (2012) profesinio kapitalo samprata. Pedagogų ir vadovų profesinis kapitalas matuotas trijose tarpusavyje susijusiose dimensijose: 1) žmogiškojo kapitalo; 2) socialinio kapitalo; 3) sprendimų priėmimo kapitalo.

Klausimynas savivaldybės administracijos švietimo padalinių vadovams ir specialistams parengtas remiantis M. Fullano, Santiago Gallardo ir A. Hargreaveso (2015) profesinio kapitalo vystymo idėja, kuri išskiria profesinio kapitalo didinimo veiklas ir principus. Tai: 1) veiklos kryptingumas; 2) atsakomybė už sistemos pažangą; 3) lyderystės plėtojimas; 4) veiklą tobulinantis vertinimas; 5) sisteminė dermė. Papildomas klausimų blokas skirtas savivaldybės administracijos švietimo padalinių vadovų ir specialistų profesionalumui įsivertinti.

Apibendrinti tyrimo rezultatai rodo, kad įsivertindami savo profesionalumo raišką mokytojai patys pripažįsta, jog sunkiausiai sekasi priimti duomenimis grįstus sprendimus, ne visada jie jaučiasi įgalinti profesinei bendradarbystei, nors kolegialios sąveikos rezultatyvumas įsivertintas gana aukštai. Ypač džiugina, kad žemiausiai įsivertintas profesinis pesimizmas, tai reiškia, kad šiandien gana sudėtingomis sąlygomis dirbantys mokytojai tiki savo profesine misija ir darbo prasmingumu.

Profesinio kapitalo dimensijų ir subdimensijų raiška. Mokytojų imties duomenys (skalė nuo 1 iki 10, N=2549)

 

Jei šioje imtyje vertintume tyrimo rezultatus mokytojų kvalifikacinės kategorijos aspektu, tada nerimą kelia socialinio kapitalo raiškos rezultatai – jis įsivertintas žemiausiai visų kategorijų mokytojų. Būtent profesinė bendrystė, veikimas komandomis, kolegialus tarimasis yra sprendimų priėmimo pagrindas, mokytojui veikiant kaip profesionalui konkretaus vaiko, konkrečios klasės atveju.

Profesinio kapitalo raiška skirtingą kvalifikacinę kategoriją turinčių mokytojų grupėse (z-skalė, N=2549)

 

Mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų nuomonės tyrimo rezultatai rodo, kad šios grupės respondentai kritiškiausiai įsivertina valią keisti sistemą savo vadovaujamoje įstaigoje, tinklaveikos už mokyklos ribų galimybes. Džiuginantis tyrimo rezultatas, kad vadovai aukščiau nei mokytojai įsivertino savo profesionalumą priimant duomenimis grįstus sprendimus. Tai leidžia daryti prielaidą, kad, stiprėjant vadovų lyderystės mokymosi labui raiškai mokykloje, augs ir mokytojų profesionalumas šioje srityje, teikiami mokinių pasiekimų duomenys bus veiksmingiau panaudojami užtikrinant kiekvieno pažangą.

Profesinio kapitalo plėtojimas. Mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų imties duomenys (z-skalė, N=259)

 

Kas toliau?

Vyksta darbas su projekto I srauto savivaldybėmis, detaliau analizuojant ir komentuojant jų profesinio kapitalo raiškos įsivertinimo rezultatus. Kiekvienai kūrybinei komandai tyrėjai pateikia visų trijų profesinio kapitalo dimensijų raiškos vidines sąsajas. Diskutuojama, pavyzdžiui, koks yra socialinio kapitalo raiškos ir profesinės valios veikti ryšys, kaip pokyčio projekto įgyvendinimas gali stiprinti mokytojų bendradarbystę, kokie duomenys patvirtins projekto paveikumą, kas ir kaip užtikrintų įgyvendinto pokyčio tvarumą, kaip jis galėtų būti matuojamas ir vertinamas. Taip pat tyrėjai šiuo metu rengiasi II srauto savivaldybių tyrimui. Jame balandžio mėnesį dalyvaus dar 15 savivaldybių. Tik jau iš Vakarų Lietuvos regiono.

 

Dėkojame už mums skirtą laiką.

 

„Lyderių laikas 3“ yra nacionalinis švietimo projektas. Vykdytojas – Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras, partneriai – Mokyklų tobulinimo centras ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.