Lyčių lygybė sporto žiniasklaidoje. Ar tai realu?

Paplūdimio tinklininkių kūnų nuotraukos stambiais planais. Viešai aptarinėjami vyrų krepšinio rinktinės krepšininkų automobiliai. Moteris diskredituojantys turnyrų ar čempionatų pavadinimai. Kraujo spaudimą keliančios krepšinio šokėjų galerijos. Vyraujantys stereotipai apie moterų sporto nepatrauklumą, neazartiškumą ir pan. Nelygus naujienų kiekis apie sportininkus ir sportininkes TV žinių laidose. Retas kuris gilinasi į tokias sporto žiniasklaidos tendencijas, bet paanalizavus situaciją aiškiai matosi, kad jos dažniausiai prasilenkia tiek su pasaulinėmis lyčių lygybės sporte, tiek su žurnalistikos etikos rekomendacijomis.

Tiesą sakant, Lietuvos žurnalistų etikos kodekse apskritai nėra užsiminta apie lyčių lygybės, lyčių diskriminacijos, lytiškumo ar seksualumo sporte, atvirų kūno vietų atvaizdavimo žiniasklaidoje principus ir standartus.

Iniciatyvos padėti keisti situaciją imasi Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK). 2018 m. spalį Buenos Airėse Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) forume „Olympism in Action“ LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė buvo apdovanota „Moterys ir sportas“ prizu už indėlį siekiant lyčių lygybės sporte. Kartu LTOK gavo finansinę dotaciją naujoms iniciatyvoms Lietuvoje.

Vadovaudamasis TOK dokumentais „Olimpinė darbotvarkė 2020“, „Lytiškumo įvaizdžio gairės 2018“, bendradarbiaudamas su Lietuvos žurnalistų sąjunga, Visuomenės informavimo etikos komisija ir Lietuvos sporto žurnalistų federacija, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas inicijuoja naują projektą.

 

Projektas „Lyčių lygybės link su žiniasklaida“ skirtas lytiškumo standartams žurnalistikoje sukurti ir praktiniams mokymams žiniasklaidos atstovams bei sportininkams įgyvendinti.

„Siūlydami pokyčius nesiekiame revoliucijos. Siūlome stabtelėti ir apsižvalgyti, suprasti, kas esame, kur esame ir kokiu keliu einame. Savo iniciatyva siekiame Lietuvos žurnalistus supažindinti su pasaulinėmis tendencijomis, jas suprasti, adaptuoti Lietuvai, surasti geruosius ir bloguosius pavyzdžius, juos analizuoti, priimti sportininkams, sporto bendruomenei ir visuomenei naudingus sprendimus“, – kalba olimpinė čempionė D. Gudzinevičiūtė.

 

„Prieš keletą metų matytas filmas „Už laisvę bėgti“ (angl. „Free To Run“) mane šokiravo ir įkvėpė. Šokiravo, mano galva, visai nekalto bėgimo sporto istorija ir jo raidai trukdę tamsuoliški įsitikinimai. Juk dar prieš kiek daugiau nei 50 metų moterims buvo draudžiama bėgti maratone. Bėgimas buvo kvailai laikomas pavojingu moterų gyvybei. Ir nors gyvename visai kitais laikais, tačiau moterų ir vyrų sporto stereotipai gajūs. Net lietuvių mylimas krepšinis dažniausiai asocijuojamas tik su vyrų komandomis. Todėl ir šiandien filmas „Už laisvę bėgti “ gali tapti puikiu pretekstu ir įkvėpimu bent jau žurnalistų bendruomenei pradėti viešas diskusijas apie žiniasklaidos priemonių ir žurnalistų etikos standartus, kurie mums padėtų subalansuotai ir objektyviai kalbėti apie sportininkus, sporto industriją ir sporto pramogas. Žurnalistika visada sugebėdavo laužyti žalingus stereotipus. O dabar atėjo laikas į viešą erdvę grąžinti VISŲ sportą VISIEMS“, – sako Lietuvos žurnalistų sąjungos prezidentas Dainius Radzevičius.

 

Pirmąjį specialų seminarą „Lytiškumo tendencijos Lietuvos žiniasklaidoje“ LTOK su partneriais organizuos balandžio 26–27 d. Druskininkuose.