LSMU gimnazijos strateginis pasirinkimas – frankofoniška mokykla

Tarptautinė frankofonijos diena kovo 20-ąją visame pasaulyje minima nuo 1990 m. Dar 2018 m. spalio 19 d. Prancūzijos Europos ir užsienio reikalų ministras Jean’as-Yves’as Le Drian’as patvirtino, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gimnazija atitinka frankofoniškų mokyklų tinklo „LabelFrancEducation“ nariams keliamus reikalavimus. Kovo pradžioje Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Claire Lignieres-Counathe LSMU gimnazijai įteikė „LabelFrancEducation“ sertifikatą. Tai pirmasis tokio tipo sertifikatas Lietuvoje ir Baltijos šalyse, liudijantis, kad mokykla atitinka pasaulinius pažangumo ir dvikalbiam ugdymui keliamus reikalavimus. Per 7 veiklos metus agentūros koordinuojamų „LabelFrancEducation“ mokyklų tinklas išsiplėtė į 53 pasaulio šalis ir šiuo metu aprėpia 91 mokyklą, 285 klases ir 110 tūkst. mokinių. Ta proga „Švietimo naujienos“ kalbina LSMU gimnazijos direktorių Arūną BUČNĮ.

 

Kokios aplinkybės nulėmė tokį dėmesį prancūzų kalbai Jūsų vadovaujamoje gimnazijoje? Regis, prancūzų kaip antrosios užsienio kalbos (pirmoji – anglų) sustiprintas mokymas gimnazijoje pradėtas nuo 2014-ųjų rudens?

Kaip kiekviena naujai įsteigta ugdymo įstaiga ieškojome savo išskirtinumo sausakimšoje Kauno miesto švietimo įstaigų padangėje. Mūsų mokyklos steigėjas LSMU palaiko glaudžius ryšius su Prancūzijos ambasada, todėl 2013 m. gruodžio 9 d. tuometės Prancūzijos ambasadorės Marysės Berniau vizitas mokykloje buvo mūsų kelio frankofoniškos mokyklos link pradžia. Šį strateginį pasirinkimą tapti frankofoniška mokykla ypač palaikė LSMU rektorius, Prancūzijos garbės konsulas Kaune prof. habil. dr. Remigijus Žaliūnas. Tada 2014 m. vasarį kartu su Kauno medikais frankofonais surengėme pristatymą mokinių tėvams ir penktokai, kurie tuo metu nesimokė antrosios užsienio kalbos, pasirinko prancūzų kalbos fakultatyvą. Tad 2014 m. rudenį nebereikėjo didelės agitacijos. Ši nuostabi savo skambesiu kalba tapo keliasdešimties penktokų pasirinkimu. Supratome, kad per dvi pamokas (pradedant šešta klase ir neturint jokios prancūzakalbės aplinkos) išmokti šios kalbos nepavyks. Suplanavome, kad penktoje klasėje mokysimės prancūzų kalbos 3 pamokas per savaitę, o nuo šeštos klasės po 4 pamokas per savaitę. Aišku, tai galėjome padaryti, nes mūsų mokinių tėvai moka už mokslą. Man apskritai keistai atrodo, kad pagal šalies Bendruosius ugdymo planus antrosios užsienio kalbos mokomės nuo šeštos klasės ir tam skiriame tik dvi pamokas per savaitę. Šiandieniame globaliame pasaulyje mokėti vieną užsienio kalbą tikrai neužteks, o kitos kalbos pamokų skaičius yra apgailėtinai mažas. Tad antrosios užsienio kalbos mokymas tam skiriant po dvi valandas per savaitę yra tik veiklos imitavimas.

 

Kiek mokinių šiais mokslo metais pasirinko prancūzų antrąja užsienio kalba ir koks jų mokymosi krūvis? Kiek iš viso mokinių mokosi prancūzų kalbos? Kas motyvuoja rinktis prancūzų antrąja užsienio kalba?

Mūsų gimnazijoje būtų netikslu sakyti, kad prancūzų kalba yra antroji užsienio kalba. Ji lygiavertė anglų kalbai, nes 5 klasėje jos mokomasi tris valandas per savaitę, o nuo 6 klasės iki II gimnazijos klasės – keturias valandas per savaitę. Tie mokiniai, kurie pasirinko „LabelFrancEducation“ klasę (tai I–II klasių gimnazistai), dar mokosi istorijos ir geografijos dalykų prancūzų kalba. Patikėkite, jų žinios tikrai geros – moka ne tik prancūzų kalbą, bet ir istoriją bei geografiją. Kiekvienas, kuris pasirenka mokslą mūsų gimnazijoje, žino, kad prancūzų kalbos privalomai jie mokysis jau nuo penktos klasės. Šiuo metu prancūzų kalbos mūsų gimnazijoje iš 597 mokinių mokosi 390. Mes plečiame mokinių akiratį ir parodome galimybes, kuriomis jie galės pasinaudoti modeliuodami savo karjerą, jei mokės prancūzų kalbą. Vien ką reiškia galimybė aukštąjį mokslą nemokamai baigti Prancūzijoje. Tikrai nedaug lietuvaičių žino, kokias galimybes suteikia prancūzų kalbos mokėjimas siekiant puikaus socialinių mokslų išsilavinimo Sciences Po universitete, kuriame mums mokytis yra daugiau galimybių negu patiems prancūzams ir mokestis už mokslą mūsų tėvynainiams simboliškai mažas. Šio universiteto auklėtiniais yra buvę visi Prancūzijos prezidentai, išskyrus vieną.

 

Sunkiausiai Lietuvoje įgyvendinamas pagrindinis organizacijos „LabelFrancEducation“ reikalavimas – mokykloje turi dirbti bent du mokytojai, kuriems prancūzų kalba yra gimtoji. Šiuo metu gimnazijoje dirba mokytojai Benjamin’as Maxence’as Speelman’as (prancūzų kalba / istorija), Philippe’as Nocquet (prancūzų kalba / geografija), Mathilde Gaudin (prancūzų kalba). Kaip ieškote mokytojų? Kaip gimnazijos bendruomenė padeda jiems prisitaikyti prie naujų darbo sąlygų ir naujos kultūrinės aplinkos?

Džiugu, kad turime galimybę pasiūlyti darbą gimtakalbiams prancūzams. Benjaminas jau dirba trejus metus ir planuoja pasilikti, Mathilde dirba antrus metus, tikimės, kad ji pasiliks dar bent vienerius metus. Jie labai mylimi mokinių. Atrenkant pirmuosius mokytojus mums labai padėjo Prancūzų instituto Lietuvoje atstovai, o dabar naujų kandidatų, prancūzakalbių mokytojų, norinčių dirbti užsienyje, prancūziškoje platformoje, ieško mūsų mokytojai. Manau, kad tai ir yra mūsų sėkmės garantas, nes galimi pretendentai daug labiau pasitiki savo tėvynainiais. Tada mūsų kolegos juos pristato gimnazijos vadovybei ir priimame sprendimą. Džiugu, kad atsirinkome puikius pedagogus. Nesinorėtų, kad būtų didelė mokytojų kaita, bet esame ir tam pasiruošę. Juk reikia suprasti, kad atvykę užsieniečiai ne visada pritampa prie mūsų šalies ir mokinių. Mūsų mokytojai prancūzai stebisi, kad dar dalį mokinių reikia įkalbinėti mokytis, juos drausminti. Prancūzų kalbos mokytojoms Aistei ir Jolitai, kurios bendrauja ir dirba su gimtakalbiais kolegomis, tai labai naudinga. Geresnio iššūkio ir tobulėjimo būti negali. Mūsų gimnazijoje daug jaunų žmonių, todėl santykiai tarp lietuvaičių ir užsienio mokytojų yra geri: vienija pomėgiai, krepšinis, bendros šventės. Be to, mes turime galimybę (dėl tėvų mokesčio už mokslą) pasiūlyti patrauklų darbo užmokestį, aprūpinti gyvenamuoju plotu.

 

Su kokiomis Prancūzijos švietimo įstaigomis bendradarbiaujate, kokius vykdote projektus?

Turime pasirašę dvi bendradarbiavimo sutartis: su Vilniaus tarptautiniu prancūzų licėjumi ir Prancūzijos Grenoblio Stendalio licėjumi. Jau šį mėnesį vyksime su 22 mokinių grupe į Grenoblį, kuriame tęsime praėjusiais metais pas mus pradėtą projektą „Ideali Europa“. Planuojame mokinių mainus, mokytojų edukacines išvykas. Ypač norime savo mokiniams sudaryti galimybę būti prancūzakalbėje aplinkoje. Su vilniečiais bendradarbiaujame sporto renginiuose, susitinkame aptarti švietimo aktualijų ir pasidalyti gerąja patirtimi. Mes galime įgyvendinti projektus, nes mokinių tėvai priima atvykusius svečius savo namuose, finansuoja mokinių keliones. Mums padeda Kauno miesto savivaldybė ir, aišku, mūsų steigėjas LSMU.

 

Kokiais kitais pasiekimais norėtumėte pasidžiaugti?

2018 m. balandžio 15–20 d. kartu su Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru organizavome tarptautinį mokinių frankofoniškų teatrų festivalį „Festivals des Festival“, kuriame dalyvavo apie 200 dalyvių iš 11 valstybių. Kelias dienas jaunimas nuostabiai bendravo, vaidinti puikūs spektakliai, vyko nepakartojamos kūrybinės dirbtuvės, per nacionalinį vakarą susiradome puikių draugų, kuriuos suvienijo prancūzų kalba. Didžiuojuosi mūsų gimnazijos bendruomene, kuri puikiai organizavo renginį: savanoriai rūpinosi savo bendraamžiais iš užsienio, visi prancūzų kalbos besimokantys mokiniai apsilankė spektakliuose ir renginiuose. Buvo puiki jaunimo šventė. Tarptautinė frankofoniškų moksleivių teatrų asociacija „Artdrala“ labai gerai įvertino renginį ir jo organizavimą.

 

Mūsų prancūziškas teatras grįžta iš teatrų festivalio Kanadoje, turime kvietimus į Rumuniją, Serbiją, Prancūziją. Vasarą planuojame su jaunaisiais kūrėjais iš Prancūzijos mokiniams organizuoti kūrybines dirbtuves prancūzų kalba. Balandį sukviesime šalies mokyklų frankofoniškas teatrų trupes į tradicinį festivalį „Pirmoji uždanga“. Aišku, privalėsime ir toliau išlaikyti aukštą prancūzų kalbos mokymo lygį bei būti visaverčiais frankofoniškų mokyklų tinklo „LabelFrancEducation“ nariais. Džiaugiamės, kad galime savo mokiniams suteikti kuo geresnį išsilavinimą ir išmokyti tokios puikios, dainingos kalbos.