Logopedų asociacijos kasdienybė ir šventės

Prisipažinsiu, kad mintis parašyti straipsnį apie logopedus kilo dar kovo mėnesį, internete pamačius, kaip šios profesijos atstovai sveikina vieni kitus Europos logopedų dienos proga ir prisiminus, kad prieš metus kalbinome įvairių dalykų mokytojų asociacijas, rudenį mums rašė Lietuvos moksleivių asociacija, o juk savo organizaciją yra įkūrę ir Lietuvos logopedai, įdomu, kuo gyvena jie. Planus pakeitė ir mintis išblaškė prasidėjęs nuotolinis mokymas, daug rašėme apie jį. Baigiantis karantinui, kai jau vėl gali veikti mokyklos ir darželiai, grįžtame prie ankstesnių planų ir kalbiname Lietuvos logopedų asociacijos (LLA) pirmininko pavaduotoją, Šiaulių universiteto lektorę ir doktorantę Simoną Daniutę, ji papasakojo apie asociaciją ir apie tai, kaip nuotoliniu būdu dirba Lietuvos logopedai.

Istorija ir dabartis

 

Kada ir kokių idėjų, siekių vedini logopedai įkūrė savo asociaciją?

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo atsivėrė galimybės steigtis įvairių profesinių sričių asociacijoms. 1990 m. gruodį į Šiaulių universitetą susirinko grupė logopedų ir nutarė steigti Lietuvos logopedų asociaciją. Pagal tuo metu galiojančius Vyriausybės nutarimus parengti organizacijos nuostatai, o 1991 m. kovo mėnesį įvyko pirmoji Lietuvos logopedų konferencija. Į ją pakviesta daugiau nei 500 logopedžių. Daug energijos jas sukviečiant atidavė Šiaulių logopedės, nes reikėjo parengti nuostatus, parašyti kvietimus (prisiminkime, kad interneto, elektroninio pašto ir mobiliųjų telefonų tuo metu dar nebuvo).

Konferencijoje asociacijos pirmininke išrinkta Šiaulių respublikinės ligoninės neurologijos skyriaus logopedė Vida Martusevičienė, pavaduotoja – doc. Regina Ivoškuvienė. 1991 m. antroje LLA konferencijoje pirmininke išrinkta Šiaulių universiteto docentė (prof.) Regina Ivoškuvienė. Profesorė asociacijai vadovavo iki 2014 m. pabaigos. 1993 m. doc. Aniceta Garšvienė ir Regina Ivoškuvienė parengė pirmąjį lietuvišką logopedijos vadovėlį. Tai buvo paskata ir atitinkami pagrindai pradėti rengti bei asociacijos seminaruose pristatyti naujas knygas ir logopedams reikalingas didaktines priemones. Mokomųjų priemonių lietuvių kalba nebuvo. Vėliau išleista nemažai kitų leidinių, kadangi asociacijos narės aktyviai įsitraukė į mokomųjų knygų, metodinių priemonių rengimą. Pamažu pereita prie sistemingos ir nuoseklios logopedinės pagalbos teikimo.

 

Reikšmingi LLA buvo ir 2010 m. – tuomet asociacija priimta į Europos logopedų asociaciją (CPLOL) bei Tarptautinę logopedų ir foniatrų asociaciją (IALP). Lietuvos logopedų asociacija moka metinius nario tarptautinėse organizacijose mokesčius, kurių dydis priklauso nuo narių skaičiaus.

 

Kaip bėgant laikui keitėsi organizacijos veikla, narių skaičius ir pan.?

Kaip jau minėta, ilgą laiką asociacijai vadovavo prof. Regina Ivoškuvienė (dabar jau garbės pirmininkė). 2015 m. 4 metų pirmininko pareigoms eiti išrinkta lekt. dr. Daiva Kairienė ir nauja Taryba. Šiuo laikotarpiu asociacija ypač aktyviai dalyvavo tarptautinėje veikloje, susijusioje su įvairių logopedų rengimo ir profesinės praktikos klausimų sprendimu, atnaujintos bendradarbiavimo su Baltijos šalių logopedų asociacijomis tradicijos. Tuo metu Lietuvoje buvo organizuojami tarptautiniai ir nacionaliniai moksliniai kongresai, konferencijos, praktiniai seminarai, o logopedai naudojosi galimybe plėtoti profesines kompetencijas. Daugiau dėmesio imta skirti logopedų bendruomenei telkti, profesiniams interesams atstovauti LR ministerijų (tuometinės švietimo ir mokslo, sveikatos apsaugos) inicijuotuose darbo grupėse, teisiniams dokumentams (logopedo kvalifikacijos standartų) rengti, logopedo profesijai viešinti, kt.

2018 m. pabaigoje Edita Sirvydaitė, išrinkta eiti l. e. p. LLA pirmininkės pareigas, jas nustojo eiti 2020 m. pradžioje. Per šį trumpą laikotarpį atnaujinti LLA įstatai, suorganizuoti keli renginiai. Savaime suprantama, jog kiekvienas polėkio apimtas vadovas įnešė vis naujų ir neįprastų vėjų.

LLA narių skaičius pastaruosius 5 metus gana stabilus, t. y. iki 200. Tačiau vyksta nuolatinė narių kaita. 2019 m. duomenimis asociacijoje buvo 211 narių.

Ką veikia asociacijos nariai?

 

Kokias veiklas vykdo asociacija?

Pagal naujuosius LLA įstatus (2020) asociacijos veiklos tikslas – telkiant logopedus, atstovauti jų profesiniams interesams, plėtoti logopedijos mokslo žinias ir skatinti logopedo profesijos bei praktikos raidą Lietuvoje.

Asociacija užsiima tokiomis veiklomis:

• bendradarbiauja su LR švietimo, mokslo ir sporto, Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis bei šalies aukštojo mokslo institucijomis rengiant teisės aktus, reglamentuojančius logopedų rengimo ir profesinės veiklos tvarką (sistemą) šalyje bei teikiant rekomendacijas įvairiais kitais logopedo profesinėje veikloje aktualiais klausimais;
• bendradarbiauja su šalies nevyriausybinėmis ir kitomis organizacijomis, profesinėmis asociacijomis bei šalyje veikiančiomis švietimo įstaigose dirbančių logopedų metodinėmis grupėmis, siekiant telkti logopedus  bei jų patirtį (pavyzdžiui, Latvijos ir Estijos logopedų asociacijomis, Lietuvos Respublikos specialiųjų pedagogų asociacija, Lietuvos miestų, rajonų logopedų ir specialiųjų pedagogų metodinėmis grupėmis. Taip pat Lietuvos švietimo darbuotojų profesine sąjunga);
• organizuoja tarptautinius ir nacionalinius logopedų kvalifikacijos kėlimo renginius (kongresus, konferencijas, seminarus ir kt.), rengia ir įgyvendina kvalifikacijos kėlimo programas, plėtoja logopedų profesines kompetencijas;
• užsiima visuomenės švietimu logopedijos mokslo ir praktikos naujovių, aktualijų temomis, rengia informacinius straipsnius, leidinius ir pan.;
• dalyvauja tarptautinių organizacijų veikloje;
• vykdo kitas veiklas, padedančias įgyvendinti įstatuose numatytus tikslus ir uždavinius, (inicijuoja edukacinius projektus ir / ar dalyvavimą juose, skatina metodinės literatūros leidimą ir pan.).

 

Ugdymo procesas, kuris anksčiau buvo vykdomas mokyklose ir darželiuose, dėl pandemijos persikėlė į namų erdvę, dirbama nuotoliniu būdu. Kaip per atstumą dirba logopedai, kokiomis priemonėmis, programomis naudojasi, kaip organizuoja darbą? Galbūt dalis jų jau anksčiau šiek tiek bandę taip dirbti?

Paskelbus karantiną, ikimokyklinis, priešmokyklinis ir specialusis ugdymas vyksta nuotoliniu būdu. Visos Lietuvos pedagogams, tėvams, mokiniams ir ikimokyklinio amžiaus vaikams teko greitai priprasti prie naujų darbo formų ir metodų, išmokti kitaip mokytis ir bendrauti. Šiuo laikotarpiu iššūkių kilo ir švietimo pagalbos specialistams (logopedams, specialiesiems pedagogams), nes tiesioginis bendravimas, individuali pagalba atliekant užduotis yra viena iš sėkmingo darbo sąlygų.

Sudėtingiau teikti tiesioginę logopedinę pagalbą vaikams, turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) bei ankstyvojo amžiaus vaikams.

 

LR Vyriausybei paskelbus, kad dėl pandemijos pagalba perkeliama į namų erdvę, logopedai, kaip ir įstaigų vadovai, pedagogai, pirmiausiai išsiaiškino tėvų lūkesčius, galimybes ir užtikrino pagalbos teikimą sinchroniniu ir / ar asinchroniniu būdu. Daugelyje švietimo priežiūros įstaigų logopedai tiesiogiai bendravo su vaikais ir (ar) jų tėvais specialiose ugdymo aplinkose, pavyzdžiui, „Microsoft Teams“, „Googlegroups“, uždarose „Facebook“ grupėse, „Padlet“ programėlėje, konferencijų platformoje „Zoom“ ir kt. Tėvams siunčiama įvairi  ugdomoji medžiaga (internetinės nuorodos, filmuota medžiaga, garso įrašai, tekstai ar įvairios sukurtos užduotys), skirta ugdyti įvairias vaikų sakytinės ir rašomosios kalbos sritis. Savo patirtimis logopedai aktyviai dalijasi šiuo metu organizuojamose nuotoliniuose mokymuose, konferencijose, seminaruose, „YouTube“ platformoje ir pan. Netgi veda viešas ir nemokamas internetines pratybas vaikams.

 

Apibendrinti dar anksti, nes karantino sąlygos tik švelnėja ir nuotolinis ugdymas vis dar tęsiamas, tačiau pastebima, kad jei tėveliai atviri ir iniciatyvūs, priima logopedo pagalbą, vaikų pasiekimai ženklūs. Kalbą ugdyti galima visur, svarbu, pastiprinti šeimą ir būti jos pagalbininkais, partneriais.

Su nauja darbo organizavimo patirtimi karantino metu susiduria ir sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys logoterapeutai. Tiesioginiai kontaktai su pacientais daugelyje įstaigų buvo draudžiami, o dėl nuotolinio darbo kilo nemažai sunkumų, kadangi dauguma pacientų yra vyresnio amžiaus, turintys specifinių sutrikimų, todėl jiems naudotis šiuolaikinėmis priemonėmis nėra paprasta. Tačiau kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, esant balso sutrikimams ar dirbant su vaikais, logoterapeutai  puikiai dirba ir nuotoliniu būdu.

Tobulėjančios komunikacijai skirtos programos bei jų gausa ir įvairovė paskatino vis didėjantį nuotolinės logopedinės pagalbos / telepraktikos populiarumą visame pasaulyje. Lietuvoje logopedai paslaugas vaizdo pokalbių programomis užsienyje gyvenantiems klientams ar jų šeimos nariams teikia jau keletą metų.

 

Papasakokite plačiau apie logopedų darbą, kiek jų yra Lietuvoje? Kuo ši profesija skiriasi nuo logoterapeuto?

Logopedai užsiima kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos sutrikimų prevencija, diferencijavimu, identifikavimu ir įveikimu, teikia logopedinę pagalbą. Gana daug laiko logopedai skiria ugdymo proceso dalyvių konsultavimui ir bendradarbiavimui su vaiko šeima ar tarpdisciplininėje komandoje. Ne mažiau reikšminga logopedo vykdoma prevencinė veikla: informacijos sklaida ir visuomenės informavimas apie kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos sutrikimus,  jų daromą įtaką įvairių socialinių, emocinių ar mokymosi sunkumų atsiradimui; ankstyvasis kalbėjimo ir kalbos sutrikimo rizikos veiksnių identifikavimas bei ankstyvoji (ne)tiesioginė logopedinė pagalba, siekiant užkirsti kelią sutrikimui pasireikšti ir (ar) kuo anksčiau jį įveikti.

Logopedai dirba švietimo įstaigose (ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo įstaigose, mokyklose, pedagoginėse psichologinėse ar švietimo pagalbos tarnybose), o pastaruoju metu sparčiai daugėja privačia praktika užsiimančių logopedų.

 

Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis 2019–2020 m. m. pradžioje Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbo 602 logopedai, mokyklose (įskaitant specialiojo ugdymo mokyklas ir ugdymo centrus) – 433 logopedai. Tikslus Lietuvos logopedų skaičius nėra žinomas. Mūsų nuomone, jis kur kas didesnis. Kiek logopedų dirba pedagoginėse ar švietimo pagalbos tarnybose bei privačiuose kabinetuose ar centruose, duomenų nepateikiama. Tačiau įprastai tarnybose dirba 1–2 logopedai (pagal Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro duomenis daugiau nei 50 tarnybų Lietuvoje).

 

Sveikatos priežiūros įstaigose taip pat dirba nemažai logopedų. Tai logoterapeutai, dirbantys komandoje su kitais reabilitacijos specialistais ir teikiantys pagalbą tiek vaikams, tiek suaugusiems. Patirtos galvos smegenų traumos, operacijos, onkologiniai susirgimai, insultai, neurodegeneracinės ligos gali pažeisti kalbos centrus, sutrikdyti kalbos suvokimą ir išraišką, kalbėjimą, rijimą, pažintines funkcijas, taip pat sukelti veidinio nervo pažeidimus bei įvairius balso sutrikimus. Čia į pagalbą ateina logoterapeutas.

Kiekvieno paciento situacija vis kitokia, sveikimo perspektyvos – taip pat. Atsižvelgiant į visus šiuos faktorius, atlikus nuoseklų kalbos, kalbėjimo ar rijimo sutrikimų įvertinimą, parenkamos atitinkamos metodikos, darbo būdai, o esant reikalui atliekamos ir elektrostimuliacijos ar logopedinio masažo procedūros.

 

Logoterapeutai taip pat dirba ir Ankstyvosios vaiko reabilitacijos centruose, vaikų reabilitacijos sanatorijose bei vaikų konsultacijų skyriuose. Specialistų komanda, ištyrusi vaiką ir nustačiusi šeimos poreikius, sudaro gydymo, reabilitacijos bei pagalbos šeimai planą. Anksti nustačius raidos sutrikimus, galima padėti vaikui geriau vystytis, todėl ir čia logopedo vaidmuo yra labai svarbus.

Dirbdami logoterapeutai nuolat tobulina profesinius įgūdžius, gilina žinias įvairiuose kursuose bei seminaruose, bendradarbiauja ir dalijasi gerąja darbo patirtimi. Keliant kvalifikaciją nemažą indėlį įneša ir LLA komanda, organizuodama seminarus ir konferencijas aktualiais klausimais. Rekomenduojamos įvairios metodikos, leidžiamos tiek mokslinės tiek praktinės knygos, įvairios metodinės priemonės.

 

Kokias studijų programas rekomenduotumėte rinktis abiturientams, ketinantiems tapti logopedais?

Tarptautiniuose dokumentuose logopedija apibrėžiama kaip autonominė profesija, todėl daugelyje Europos šalių logopedai rengiami pagal logopedijos bakalauro ar magistro studijų programas. Lig šiol Lietuvoje logopedais buvo galima tapti baigus specialiosios pedagogikos studijas, tačiau siekiant užtikrinti logopedų rengimo kokybę, išryškėja logopedijos studijų savarankiškumo poreikis. Tokiose studijose – būsimiems specialistams geriausios galimybės įgyti tarpdisciplinių (pedagogikos, psichologijos, biomedicinos ir lingvistikos) profesinių kompetencijų.

 

Logopedai dirba ne tik švietimo, bet ir sveikatos priežiūros įstaigose. Norint dirbti sveikatos priežiūros įstaigose, specialistams šiuo metu privaloma išklausyti papildomus kursus, kurie organizuojami didžiausiose šalies universitetinėse ligoninėse. Baigus šiuo kursus suteikiama logoterapeuto kvalifikacija, įgyjamas specialisto spaudo numeris ir teisė dirbti sveikatos priežiūros sistemoje.

 

Kokiam procentui vaikų reikalinga šių specialistų pagalba ir ar tokių vaikų skaičius išlieka stabilus, o gal jų daugėja ar mažėja? Dėl kokių sutrikimų tėvai kreipiasi pagalbos?

Bendrojo ugdymo įstaigas lankančių specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turinčių vaikų skaičius nuolat didėja, o SUP lygis nustatomas vis didesnis. Kalbos, kalbėjimo ar komunikacijos sutrikimų turinčių vaikų, kuriems tikslinga logopedo pagalba, skaičius išlieka ženklus. Logopedai pagalbą teikia vaikams, turintiems kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos, rijimo ir maitinimosi sutrikimų. Pastaruosius kelis metus vis dažniau į logopedus kreipiasi tėvai, kurių vaikams nustatoma negalia dėl įvairiapusio raidos sutrikimo ar kiti kompleksiniai sutrikimai, kai logopedo pagalba organizuojama, dirbant komandoje su kitais specialistais. Nuolat steigiami privatūs logopedo kabinetai ar centrai, kuriuose taip pat teikiama specialistų pagalba, nes dažnai esamas logopedo pagalbos poreikis ugdymo įstaigose nėra pakankamas.

 

Tarptautiniai renginiai, projektai ir kt.

 

Žinau, kad dalyvaujate tarptautiniuose renginiuose, kokios patirties parsivežate iš kitų šalių, ko galima pasimokyti iš kaimyninių ir tolimesnių šalių logopedų?

Organizuojame tarptautinius renginius (konferencijas, kviečiame užsienio lektorius vesti seminarus) bei, atsižvelgdami į galimybes, dalyvaujame patys. Bene vienas didžiausių pliusų – buvimas tarptautinės profesinės bendruomenės dalimi, galimybė drauge diskutuoti aktualiais logopedijos klausimus. Žinoma, dalyvaujant tarptautiniuose renginiuose įgyjamos naujausios profesinės žinios, užmezgami ir plėtojami tarptautiniai ryšiai su mokslininkais ir logopedais praktikais. O įgyta patirtimi stengiamės pasidalyti čia, Lietuvoje. Džiaugiamės, kad Lietuvai atstovaujančių logopedų gretos, tarptautiniuose renginiuose Europoje, vis gausėja.

 

Svarbiausi tarptautiniai renginiai:

 

• CPLOL kongresai

Kas trejus metus Europos logopedų profesines asociacijas vienijanti organizacija CPLOL / ESLA organizuoja tarptautinius kongresus. 2018 m. Portugalijoje (Cascais‘e) suorganizuotas 10-asis tarptautinis kongresas „Efektyvumas. Kalbėjimo ir kalbos terapija. Mokslas. Praktika“. 11-asis kongresas, turėjęs vykti 2021 m. Ispanijoje, dėl susiklosčiusios situacijos pasaulyje, nukeltas į 2022 metus.

 

• Baltijos šalių logopedų kongresai

Estijos, Latvijos ir Lietuvos logopedų asociacijos, rotuodamos tarpusavyje, kasmet organizuoja jau tradicija tapusius Baltijos šalių logopedų kongresus, pritraukiančius daugiau negu 200 dalyvių. 2015 m. LLA, kartu su Šiaulių universiteto Specialiosios pedagogikos katedra, surengė 2-ąjį kongresą „Neurologiniai kalbėjimo ir kalbos sutrikimai: įrodymais grįstos praktikos link“, o 2018 m. – 5-ąjį kongresą „Alternatyvioji ir augmentinė komunikacija: daugiau nei žodžiai…“. Kongresuose pranešimus skaitė mokslininkai ir praktikai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Suomijos, Švedijos, Bulgarijos, Izraelio, Čekijos, Latvijos Estijos, Lietuvos. Šiais metais Latvijos logopedų asociacija Rygoje surengė jau 7-ąjį Baltijos šalių logopedų kongresą „Sklandus kalbėjimas ir skaitymas“.

 

• Tarptautiniai mokymai / projektas Bulgarijoje

Nuo 2012 m. LLA pakviesta dalyvauti tarptautiniuose mokymuose logopedams Bulgarijoje. 2015, 2016, 2018 metais mokymai surengti pagal „Erasmus+“ programos finansuojamus projektus: LINKS (angl. Logopedists Interact for New Knowledge and Skills); „We can too“; „Magic to communicate“. Projektų koordinatorius dr. Yonko Dodev (Bulgarija, YMDRAB). Projektuose dalyvavo logopedai iš 5 šalių: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rumunijos ir Bulgarijos. Kasmet Lietuvos logopedų asociaciją atstovavo 8 narės, dirbančios įvairiose švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigose. Projekto dalyviai turėjo galimybę ne tik sudalyvauti praktiniuose seminaruose, aplankyti mokymo(si) įstaigas, bet ir patobulinti užsienio kalbos profesines žinias ar pažinti skirtingas  kultūras (šalių tautinę atributiką, šokius, dainas, valgius).

 

Papasakokite apie asociacijos organizuojamos renginius, apdovanojimus.

Kovo 6 d. minima Europos logopedų diena – kviesdami minėti šią dieną, siekiame atkreipti politikų, visuomenės, įvairių įstaigų vadovų dėmesį į logopedo profesiją, logopedo pagalbos reikšmę įvairaus amžiaus asmenų (vaikų ir suaugusiųjų) socialiniam gyvenimui. Džiaugiamės, jog LLA iniciatyva ši profesinė šventė tampa vis labiau žinoma ir mūsų šalyje.

CPLOL / ESLA kasmet skelbia metų temas bei kviečia diskutuoti įvairiais, su metų tema susijusiais, klausimais, organizuoti kvalifikacijos kėlimo renginius ir pan. LLA taip pat prisideda prie šios iniciatyvos, pavyzdžiui, rengia plakatus ir (ar) leidinius, organizuoja šventinius renginius. Šiais metais skatiname atkreipti dėmesį į skaitymo ir rašymo sunkumus bei sutrikimus.

 

Nuo 2016 m. LLA tarybos iniciatyva organizuojami Metų logopedo rinkimai. Išrinkti trys Metų logopedai: Beata Juknevičiūtė (2016); Asta Lipnickienė (2017); dr. Rita Kantanavičiūtė (2018).

 

LLA aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose: 2015 m. dalyvavo ŠMM Ugdymo plėtotės centro skelbtame Švietimo bendruomenių asociacijų projektų finansavimo konkurse. Gavus finansavimą, tų pačių metų gegužės–lapkričio mėnesiais įvykdytas projektas „Vaikų kalbėjimo ir kalbos sutrikimų atpažinimas ir įvertinimas“. Projekto pagrindu parengtas metodinis leidinys, skirtas aktualiai vaikų kalbėjimo ir kalbos vertinimo, sutrikimų identifikavimo ir diferencijavimo temai („Vaikų kalbėjimo ir kalbos vertinimas, sutrikimų diferencijavimas ir identifikavimas“).

 

Kokių tarptautinių logopedus vienijančių organizacijų asociacijų narė yra LLA?

Nuo 2010 m. LLA atstovai dalyvauja Europos logopedų asociacijoje (CPLOL, angl.  Standing Liaison Committee of E. U. Speech and Language Therapists and Logopedists) veikloje. Logopedų rengimo ir profesinės praktikos komitetuose LLA su manimi atstovavo dr. Daiva Kairienė, dr. Vilma Makauskienė. Siekiant bendro logopedų rengimo standarto ir profesinės praktikos Europoje, šiuose komitetuose dalijamasi patirtimis, vykdomos įvairios apklausos, renkami duomenys apie logopedų rengimo, praktikos ir kitas profesines, politines aktualijas  įvairiose Europos šalyse. Surinktos informacijos pagrindu rengiami rekomendacinio pobūdžio dokumentai (pavyzdžiui, Logopedo profesijos aprašas, Minimalūs logopedų rengimo standartai, Logopedo profesinė etika ir pan.), kuriais remiamasi siekiant logopedų profesijos raidos ir Lietuvoje.

Šiuo metu CPLOL vykstant restruktūrizacijos procesui ketinama keisti ir organizacijos pavadinimą į ESLA (angl. European Speech and Language Therapy Association).

LLA dalyvavimas pasaulinio lygmens organizacijoje IALP (angl. International Association of Communication Sciences and Disorders) ne toks aktyvus dėl ribotų finansinių galimybių.

 

Dėkoju už pokalbį.