Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečio minėjimas Neringoje

Karolina Kapustaitė
,
Neringos meno mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui

Lietuvos šimtmetis – bene skambiausiai ir aktyviausiai visoje šalyje minima šių metų proga. Nors Neringos kraštas prieš šimtą metų nebuvo atkurtos Lietuvos dalis, ją sveikina lygiai su tokiu pat patriotiškumu ir meile. Šia proga Neringos meno mokykla kartu su Neringos gimnazija surengė renginį-minėjimą „Čia Lietuva“.

 

Jaunieji įvairių meno krypčių mokiniai šimtmečiui dedikavo skirtingų žanrų menines kompozicijas. Scenoje teatrinio meno skyriaus mokinės atliko „Improvizaciją Lietuvai“, muzikos skyriaus mokiniai dainavo lietuvių kompozitorių ir Kuršių krašto liaudies dainas: „Ei kieno, kieno žalias kiemelis“, „Muzikantai“ (komp. E. Tolvaišienė), skambėjo A. Rekašiaus „Banga“ fortepijonui. Naujai suskambėjo aranžuota lietuvių liaudies daina „Beauštanti aušrelė“ (aranž. V. Valys) ir plačiai žinoma Vytauto Kernagio baladė „100 pavasarių“, kurių Lietuvai palinkėjo svečias Kristupas Kerulis iš Palangos. Tarp artistiškų sveikinimų skambėjo istoriniai pasakojimai, parengti Neringos gimnazijos vyresniųjų mokinių. Publikai taip pat buvo pristatytas trumpametražis mokinių surežisuotas ir nufilmuotas filmas „Jonas Basanavičius. Neatskleisti faktai“. Forma išsiskyrė sceninė kompozicija „Lietuva, tu man – viena“, prasidėjusi švelnia muzika fone bei šviesiomis eilėmis, vėliau išsirutuliojo į šiuolaikinio šokio gamą, kurią nupiešė solo teatrinio meno skyriaus mokinė Kotryna Marčiūtė.

 

Minėtų pasirodymų fonas – originalus, specialiai šiai progai sukurtas. Tai Neringos meno mokyklos mokytojo, dailininko Alberto Danilevičiaus ir jo mokinių autorinis darbas – scenografija, atvaizduojanti istorinį Lietuvos simbolį – ryžtingai į šviesą šuoliuojantį Vytį. Drobė kviečia prisiminti ir dar vieną sukaktį – praėjo 95 metai nuo 1923 m. Klaipėdos sukilimo, lėmusio Klaipėdos krašto prisijungimą prie Lietuvos valstybės. Šis įvykis lėmė lietuvišką Neringos krašto dabartį.

 

Šimtmečio įkvėpti meniniai darbai puošia ne tik vidines erdves, bet ir visiems miesto gyventojams bei svečiams matomas lauko prieigas. Neringos meno mokyklos pietinį fasadą gaubia Lietuvos vėliava – didelę, lengvai plazdančią instaliaciją numatyta eksponuoti kone visus metus. Kieme, priešais pagrindinį fasadą, subtiliai įkurta dar viena instaliacija – pavasariniai paukščiai Lietuvos trispalvės fone. Šie miesto papuošimai kviečia prisiminti savo tapatybę kasdienoje – einant į mokyklą, grįžtant namo, vaikštant Nidos gatvelėmis.

 

Džiugu, kad kiekviena proga, minima Neringos švietimo įstaigose, visada sulaukia palaikymo iš Neringos savivaldybės: Neringos meras, tarybos nariai ir Švietimo skyriaus atstovai – nuolatiniai svečiai, iš arti sekantys jaunųjų neringiškių tobulėjimą, kūrybą ir visuomeninę raišką. Savo kalbose valdžios atstovai pabrėžia laisvės idėjos svarbą, kuri realizavosi prieš 100 metų, ir drąsą kurti mūsų valstybės ateitį.

Šie patriotiški ir kūrybiški Neringos miesto gyventojų, švietimo įstaigų darbuotojų, jaunimo gestai leidžia suprasti, kad Lietuva – tai ateities asmenybės, pasiryžusios kurti ne tik savo šalies, bet ir Europos bei pasaulio istoriją.

Griežtai draudžiama svietimonaujienos.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose, perkurti ar platinti kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti svietimonaujienos.lt kaip šaltinį.