Lietuvos skautai mini organizacijos šimtmetį

Dovilė Šileikytė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

Lietuvos skautai šiemet mini ne tik Lietuvos, bet ir Lietuvos skautijos šimtmetį, 2018-ieji paskelbti Skautų judėjimo metais, todėl šiemet vyksta daugybė šiai sukakčiai skirtų renginių, kurie buvo planuojami ne vienerius metus, – 2016 m. rugsėjį Vyriausybė kartu su skautais patvirtino jų planą. Skirtingas veiklas finansiškai ir kitaip remia įvairios institucijos: Švietimo ir mokslo ministerija remia nacionalinį patriotinį skautų dainų konkursą ir kitus renginius, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Jaunimo reikalų departamentas ir Vilniaus miesto savivaldybė prisidėjo organizuojant „Jurgines Vilniaus miestui“, Kultūros ministerija skyrė dalinį finansavimą skautų dainų kompaktiniam diskui „Skautų dainos Šimtmečiui“ leisti. Lietuvos paštas pavasarį išleido skautų šimtmečiui skirtą pašto ženklą, proginį voką ir spaudą.

 

Balandžio 21 d. Vilniuje vyko šv. Jurgio (skautų globėjo) dienai skirtas renginys „Jurginės Vilniaus miestui“. Iš ryto 2000 skautų žygiavo Gedimino prospektu, stojo į 100-mečio rikiuotę Katedros aikštėje – dalyvavo jaunimas iš visos Lietuvos. Vėliau vyresnieji dalyvavo orientaciniame žaidime, o mažieji žiūrėjo spektaklį Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Pagrindinis renginys vyko Vingio parke – koncertavo žinomos ir skautiškos grupės bei atlikėjai, skautai ir įvairios nevyriausybinės organizacijos vilniečiams siūlė įvairias pramogas. Rugsėjį Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks šiai sukakčiai skirta konferencija, taip pat paroda „Lietuvos skautų judėjimui 100 metų“. Išeivijos skautai, dalyvavę ir tautinėje stovykloje Lietuvoje, šiemet stovyklas rengia ir už jos ribų – sausį Šimtmečio stovykla vyko Australijoje, rugpjūtį vyks Jungtinėse Amerikos Valstijose. Visomis šiomis veiklomis ir renginiais siekiama pristatyti skautų judėjimą visuomenei ir pritraukti į organizaciją naujų narių.

Skautų veikla

 

1907 m. šią organizaciją įkūrė Anglijos generolas Robertas Baden-Powellis, norėjęs vaikams pasiūlyti prasmingą ir įdomią veiklą, padedančią ugdyti jų savarankiškumą, atsakomybę ir bendradarbiavimo įgūdžius. Bėgant laikui buvo atsisakyta iki tol egzistavusių karinių elementų, veikloje pradėjo dalyvauti ne tik berniukai, bet ir mergaitės. Vėliau šios mokymo idėjos pasirodė patrauklios daugeliui ir paplito visame pasaulyje.

 

Skautai – savanoriškas, nepolitinis, pelno nesiekiantis visuomeninis jaunimo judėjimas. Kaip sako patys organizacijos nariai, tai – ne būrelis, o gyvenimo būdas. Kartais nutinka taip, kad tėvai, nukreipę į šią veiklą savo vaikus, ilgainiui patys taip susidomi skautavimu, kad lieka organizacijoje net ir vaikams iš jos išėjus. Skautų organizacijos siekia ugdyti jauną žmogų kaip pilietišką ir atsakingą nacionalinės ir tarptautinės visuomenės narį, jų šūkis „Dievui, Tėvynei, artimui“. Skautai siekia palikti pasaulį gražesnį, nei rado, o vieni kitus vadina broliais ir sesėmis. Suaugusieji savanoriai skatina skautus atrasti naujus dalykus, mokytis atsakingumo ir bendradarbiavimo, įgyti pasitikėjimo savimi, vadovauti sau ir kitiems. Iš viso pasaulyje yra apie 216 šalių ir vietovių, kuriose skautų veikloje dalyvauja daugiau nei 31 mln. skautų. Organizacijos nariai skirstomi į jūrų, oro ir sausumos skautus. Lietuvos skautijos nariai, jei atlieka reikalavimuose nurodytas užduotis, gali įgyti laužavedžio, astronomo, žygeivio, žaliosios energetikos žinovo, virėjo, pelkių žvėries ir kitas specialybes.

 

Skautybė remiasi patyrimo laipsnių sistema, kuri padeda skautams išmokti gamtoje pasigaminti maisto, užkurti laužą, pasistatyti gultą, jeigu neturi palapinės, apdirbti medį, suteikti pirmąją pagalbą. Skautų ryšimas kaklaraištis skirtas ne tik draugystės mazgams rišti ir geriesiems darbams pažymėti, jis parodo skauto amžiaus grupę, patirtį ir įgūdžius. Norėdamas gauti kitos spalvos kaklaraištį, skautas turi atitikti patyrimo laipsnio sistemos reikalavimus ir patobulėti.

Lietuvos skautijos šimtmetis

 

Lietuvoje egzistuoja apie 10 skautų organizacijų, pati didžiausia ir nacionalinė yra Lietuvos skautija, priklausanti Pasauliniam skautų judėjimui (WOSM). Antra pagal dydį – Lietuvos skautų sąjunga. Anksčiau jos buvo viena organizacija, bet po kurio laiko išsiskyrė požiūriai: Lietuvos skautija labiau linko į pasaulinio lygio, o Lietuvos skautų organizacija – į tradicinį skautavimą. Pavyzdžiui, registruojantis į Tautinę stovyklą, buvo galima pasirinkti iš 8 skautų organizacijų: be jau paminėtų dar buvo Žemaitijos skautų, Studentų skautų, Lietuvos lenkų harcerių, „Divyčio“ organizacijos ir Lietuvos nacionalinė Europos skautų asociacija bei Lietuvių skautų sąjunga.

 

Pirmoji skautų organizacija Lietuvoje įkurta 1918 m. Vilniuje, karininko Petro Jurgėlos-Jurgelevičiaus iniciatyva. Po dešimtmečio vasarą Aukštosios Panemunės šile, prie Kauno, surengta pirmoji Tautinė Lietuvos skautų stovykla. 1940 m. prasidėjus Lietuvos okupacijai Lietuvoje skautų veikla nutrūko, bet buvo tęsiama išeivijoje. Atgavus nepriklausomybę skautų judėjimas Lietuvoje atgimė.

Šiuo metu rengiama knyga „Lietuviškoji skautija 1986–2018“, kuriant leidinį prisideda apie 300 skautų iš viso pasaulio. Gali būti, kad knygą sudarys kelios dalys, planuojama elektroninė jos versija su vaizdo medžiaga ir pokalbiais. Knygą kuriantys žmonės daugiausia šią veiklą vykdo savanoriškai. Informacija apie skautų veiklą renkama net iš KGB archyvų, Lietuvos skautų istoriją nagrinėja ir ją aprašo žmonės, kurie yra ir skautai, ir profesionalūs istorikai: Valdas Rokutis, Giedrius Globys ir jo žmona Alberta.

Tautinė stovykla

 

Neatsiejama skautavimo dalis – stovyklos, sukeliančios daug iššūkių ir paliekančios begalę įspūdžių, naujų įgūdžių, pažinčių ir prisiminimų. Kiekvienais metais savo stovyklas rengia skautiški vienetai, o kas penkerius metus vyksta tautinės stovyklos. Tai pasaulinių Jamboree atitikmuo, Lietuvoje prieš Antrąjį pasaulinį karą vyko du kartus: 1928 m. ir 1938 m. Trečioji tautinė stovykla vyko 1948 m. Vokietijoje, ketvirtoji – JAV, kitas suskaičiuoti kiek sudėtingiau. Šiemet liepos 14–22 d. Rumšiškėse vyko tautinė stovykla „Laužų karta“, kurioje dalyvavo daugiau nei 3,3 tūkst. skautų, iš jų 600 – iš užsienio. Pagrindinės tautinės stovyklos idėja – draugystė, galimybė susipažinti su skautais iš visos Lietuvos ir užsienio. Stovyklą globojo ir joje lankėsi LR prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Matau, kaip skautija plečiasi, vis daugiau jaunų žmonių nori dalyvauti šiame judėjime. Labai tikiuosi, kad ir ši stovykla, bendrystė ir draugystė, tai, kad skautai visur yra tokie aktyvūs, uždegs daugelį širdžių ir pritrauks daugiau jaunimo“, – kalbėjo valstybės vadovė ir pabrėžė, kad Lietuvai reikia pilietiškų žmonių, mylinčių tėvynę ir kitą žmogų. Už pagalbą pilietinėms organizacijoms ir ilgametį palaikymą skautų judėjimui Lietuvos skautai prezidentei įteikė Padėkos ordiną, kuriuo apdovanojami tik ypatingai nusipelnę organizacijos nariai, o išskirtiniais atvejais ir jai nepriklausantys asmenys. Per visus 100 Lietuvos skautijos gyvavimo metų šiuo ordinu apdovanoti tik 8 žmonės.

 

Prie Kauno marių devynias dienas skautiškame mieste su palapinių alėjomis, parduotuvėlėmis, mokymų erdvėmis, skautišku restoranu ir net televizija gyveno skautai, o liepos 19-oji buvo paskelbta svečių diena, todėl susipažinti su skautų veikla galėjo skautų artimieji, draugai ir visi, kam tai įdomu. Stovykloje skautai ėjo į žygius, domėjosi mokslu ir technologijomis, amatais, mokėsi gyventi gamtoje, dalyvavo programose suskirstyti pagal amžiaus grupes į skautus, jaunesniuosius, patyrusius ir vyresniuosius skautus. Prasidedant ir baigiantis stovyklai vyko koncertai, atidarymo ir uždarymo vakarai, buvo dainuojama ir šokama, žaidžiama, vyko mūšiai su plaustais, baidarėmis ar kanojomis.

 

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.