Lietuvos mokinių sveikatos ir gyvensenos pokyčiai

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje prof. dr. Kastytis Šmigelskas ir lektorius Tomas Vaičiūnas, dirbantys Sveikatos tyrimų instituto Vaikų ir jaunimo sveikatos laboratorijoje, pristatė savo ir kolegų 2018 m. pavasarį Lietuvoje atlikto Sveikatos ir gyvensenos tyrimo (angl. Health Behaviour in School-aged Children – HBSC) rezultatus. Šis tyrimas didžiulis, vykdomas 48 šalyse: beveik visose Europos, keliose Azijos valstybėse, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje. Tiesa, visų šalių duomenys bus pateikti kitąmet, tada bus galima matyti kontekstą. Tyrimo tikslas – geriau pažinti jaunų žmonių gyvenseną, mūsų šalyje buvo apklausta daugiau nei 4 tūkst. 11–15 metų mokinių iš 64 atsitiktiniu būdu atrinktų mokyklų.

Mokinių, kurie ne kasdien valgo vaisius ir daržoves, skaičius linkęs mažėti – jų yra daugiau nei 65,7 proc., nors ankstesniuose tyrimuose būdavo apie 75 ar daugiau procentų. Dar prastesni yra fizinio aktyvumo rezultatai – 81,7 proc. nėra kasdien fiziškai aktyvūs.

Gyvensena

 

Mokinių, kurie ne kiekvieną darbo dieną valgo pusryčius, skaičius auga, dabar jų yra 48,2 proc. (2002 m. – 28 proc.). Mokinių, kurie ne kasdien valgo vaisius ir daržoves, skaičius linkęs mažėti – jų yra daugiau nei 65,7 proc., nors ankstesniuose tyrimuose būdavo apie 75 ar daugiau procentų. Dar prastesni yra fizinio aktyvumo rezultatai – 81,7 proc. nėra kasdien fiziškai aktyvūs, trečdalis kartą per savaitę ar rečiau sportuoja taip, kad suprakaituotų. Kas penktas mokinys susiduria su užmigimo problemomis: nepasirengusių eiti miegoti laiku yra 66,4 proc., o tokių, kurie ryte nubudę nesijaučia pailsėję ir budrūs, – 55,2 proc. Mergaitės rečiau pusryčiauja ir yra aktyvios fiziškai, bet valgo daugiau vaisių ir daržovių nei berniukai. Kuo vyresni mokiniai, tuo rodikliai prastesni, o vidutinės ir žemesnės socialinės padėties grupėse rizikos veiksniai pasireiškia dažniau. Jei mokiniai vartoja mažai vaisių ir daržovių, nereguliariai pusryčiauja, nėra fiziškai aktyvūs, šie veiksniai gali turėti įtakos antsvoriui, lėtinėms ligoms, fizinei sveikatai, mokymosi pasiekimams.

Vaikai, kurie pasižymi prastesniais socialiniais ryšiais, turi daugiau problemų bendraudami su šeima, bendraamžiais, savo sveikatą linkę vertinti prasčiau. Tie mokiniai, kurie mažiau patenkinti gyvenimu, prasčiau ir mokosi. Kartais todėl, kad jiems skauda galvą ar pilvą, bet gali būti ir atvirkščiai – dėl mokslo problemų, dėl persimokymo ar streso, pažymių gali didėti psichosomatinių simptomų rizika, su ja susijusios ir patyčios.

Sveikata ir gerovė

 

Mokinių, kurie savo sveikatą vertina patenkinamai arba blogai, šiuo metu yra 12,7 proc., per pirmuosius tyrimus (1994–1998 m.) yra buvę 20–30 proc., pastaruoju metu skaičius išlieka panašus. 31,4 proc. tyrimo dalyvių kas savaitę patiria du ar daugiau psichosomatinių simptomų, šis skaičius šiek tiek mažėja, bet iš esmės yra panašus, kaip ir per ankstesnius tyrimus, dažniausiai jaučiami galvos, rečiau – pilvo ar nugaros skausmai. Mokinių, kuriems būdingas žemas pasitenkinimas gyvenimu, nuolat mažėja, ekonominė krizė 2009 m. šio rodiklio nepaveikė. Naujas rodiklis tyrime – psichologinė gerovė, trečdaliui apklaustųjų būdingas žemas jos lygis. Kalbant tiek apie psichologinę gerovę, tiek apie psichosomatinius simptomus, mergaitės ir vyresni mokiniai šių problemų turi daugiau, aukštesnės socialinės ir ekonominės padėties grupėje esantys mokiniai sveikesni už kitus.

 

Vertinant subjektyvią sveikatą, pastaraisiais dešimtmečiais teikiama gana daug dėmesio šitam rodikliui, nepamirštant ir objektyvios sveikatos rodiklių, bet subjektyvi sveikata nagrinėjama, vertinama ir į ją atsižvelgiama, nes yra daug tyrimų, rodančių, kad paprastas, subjektyvus atsakymas „Kaip tu vertini savo sveikatą?“ gana gerai prognozuoja ir žmogaus objektyvių nusiskundimų sveikatą bei būsimų ligų lygį ir netgi ankstesnį ar vėlesnį mirtingumą. Nepaisant to, kad rodiklis subjektyvus, pagal tai, ką rodo tyrimai, jis „konvertuojamas“ į objektyvią tikrovę. Vaikai, kurie pasižymi prastesniais socialiniais ryšiais, turi daugiau problemų bendraudami su šeima, bendraamžiais, savo sveikatą linkę vertinti prasčiau. Tie mokiniai, kurie mažiau patenkinti gyvenimu, prasčiau ir mokosi. Kartais todėl, kad jiems skauda galvą ar pilvą, bet gali būti ir atvirkščiai – dėl mokslo problemų, dėl persimokymo ar streso, pažymių gali didėti psichosomatinių simptomų rizika, su ja susijusios ir patyčios.

Rizikinga elgsena

 

17,6 proc. mokinių per pastarąsias 30 dienų vartojo alkoholį, prieš ketverius metus tokių buvo 20,5 proc. Ankstyvas alkoholio vartojimas galbūt yra susijęs su priklausomybės vystymusi vėlesniame amžiuje (po 20 metų). Šiuo metu rūko 12,6 proc. tyrimo dalyvių, tai šiek tiek daugiau nei prieš ketverius metus, bet mažiau nei 2010 m., kai jų buvo 18,4 proc. Auga skaičius mokinių, per pastarąsias 30 d. rūkusių elektronines cigaretes, – dabar jų 17,9 proc. (prieš 4 metus buvo 11,7) ir 9 klasių mokinių, rūkusių kanapes, – nuo 5,4 proc. 2010 m. iki 7,3 proc. dabar. 16,7 proc. 9 klasių mokinių anketose nurodė turėję lytinių santykių (2010 m. jų buvo 19,2 proc., po ketverių metų – 14,3 proc.). Rizikinga elgsena labiau būdinga berniukams, vyresniems mokiniams, tarp socialinių ekonominių grupių didelio skirtumo nėra. Alkoholio ir tabako vartojimas yra nulemtas socialinės aplinkos paramos. Jeigu paaugliai turės pakankamai gerą socialinę aplinką ir palaikymą, tikėtina, kad mažiau vartos šių psichotropinių medžiagų. Ankstyvi lytiniai santykiai dažnai turi psichologinių pasekmių vėlesniame amžiuje, kuriant santykius, šeimas.

Socialinė aplinka

 

33,4 proc. mokinių nejaučia tėvų paramos, 54,4 proc. – bendraklasių, o 56,6 proc.– mokytojų. Beveik 65 proc. mokinių nėra patenkinti mokykla – jų kasmet daugėja. 63,2 proc. tyrimo dalyvių jaučia didelį užimtumą, šis skaičius taip pat nuolat auga, prieš 4 metų jis nesiekė 45 proc., bet tai gali būti ir dėl didesnio išsiblaškymo, kitų veiklų. Mokinių, kurie tyčiojasi iš kitų, skaičius nuolat mažėja – 1998 m. jų buvo beveik 35 proc., dabar – 19,3 proc., patiriančių patyčias tyrimo dalyvių yra beveik trečdalis, 1994 m. šis skaičius siekė 40,5 proc. 8,7 proc. mokinių per pastaruosius metus dalyvavo peštynėse (2002 m. tokių buvo 19,2 proc.).

Berniukai mano, kad mažiau jaučia tėvų, o mergaitės – bendraklasių ir mokytojų paramos, berniukai skundžiasi, kad jiems nepatinka mokykla, mergaitės – kad per daug mokosi. Vyresni mokiniai su sunkumais susiduria dažniau. Spėjama, kad labiau pasiturinčių tėvų šeimose vaikams daromas didesnis spaudimas mokytis geriau, siekti aukštumų.

 

Tyrimai gana nuosekliai rodo, kad tie žmonės, kurie jaučia mažesnę socialinę paramą, pasižymi didesnėmis sveikatos – tiek fizinės, tiek psichologinės – problemomis, tokie jaunuoliai labiau linkę į rizikingą, agresyvią elgseną, prasčiau mokosi. Mokymosi krūvis, patiriamos patyčios gana tiesiogiai išauga į psichosomatinius simptomus. 2018 m. preliminari analizė parodė, kad jaunuoliai, kurie patiria patyčias, dažniau yra svarstę, planavę savižudybę ar bandę žudytis. Vaikai, kurie prasčiau mokosi, dažniau dalyvauja peštynėse, o fizinės agresijos poreikis didėja toje aplinkoje, kur pastebima didelių socialinių ekonominių netolygumų.

 

Apibendrinant tyrimo rezultatus, su mokymosi rezultatais susiję gyvensenos ir sveikatos veiksniai yra mityba, fizinis aktyvumas, miego higiena, pasitenkinimas gyvenimu ir kt. Pastebėta, kad jautriosios grupės yra moteriška lytis (išskyrus rizikingą elgseną), vyresnis jaunuolių amžius ir žemesnė socialinė-ekonominė padėtis.

„Švietimo naujienos“