Lietuvos mokiniai: šiuo metu svarbi pagrindinio ugdymo bendrųjų programų turinio dalis – neįgyvendinama

Ignas Miškinis, Mykolas Kalmatavičius
,
LMS jaunimo politikos koordinatoriai

Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS) – visuomeninė, savanoriška, pelno nesiekianti, vienintelė Lietuvos mokinių interesams atstovaujanti ir Lietuvos mokinių savivaldas vienijanti organizacija. LMS, turėdama padalinius 32 Lietuvos savivaldybėse, atstovauja daugiau nei 500 Lietuvos mokyklų mokinių savivaldoms.

LMS – tiltas tarp ekspertų ir mokinių

 

Vykstant Bendrųjų programų atnaujinimo procesui turime galimybę diskutuoti ir pristatyti moksleivijos poziciją. Svarbu prisiminti, kad būtent mokiniai labiausiai bus paveikti šių pakeitimų. Siekdami veiksmingesnių pokyčių, nuolat skatiname švietimo bendruomenę ir ekspertus palaikyti kuo dažnesnį dialogą su mokiniais – vis dėlto jie patys geriausiai žino savo interesus.

Suprasdami, kad dialogas naudingas tik tada, kai yra konstruktyvus, per šių metų pavasarį vykusią LMS asamblėją pakvietėme 450 mokinių savivaldų atstovų iš visos Lietuvos suformuoti oficialią poziciją ugdymo turinio klausimu. Per asamblėją siekėme išsiaiškinti, kaip mokiniai vertina dabartines pagrindinio ugdymo bendrąsias programas, kaip, jų nuomone, turėtų atrodyti „ideali“ pamoka, kokių pokyčių tikėtųsi naujosiose programose. Atsižvelgdami į daugumos atstovų amžių ir nemenką programų apimtį apsiribojome 9–10 klasių koncentru, o nagrinėti pateikėme meninio ugdymo, kūno kultūros, istorijos, geografijos, gamtamokslio ugdymo, gimtosios lietuvių kalbos, matematikos, informacinių technologijų, dorinio ugdymo, sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programas. Po asamblėjos detalesnę analizę vykdė iš aktyviausių renginio dalyvių ir savanorių sudaryta darbo grupė.

Šio darbo rezultatas – detalus, dabartinę situaciją mokinių akimis apžvelgiantis ir įvertinantis dokumentas. Iš pradžių juo siekta atsakyti į devynis tuometinio Ugdymo plėtotės centro (UPC) švietimo bendruomenės organizacijoms užduotus klausimus. Atsakymas buvo sutiktas su dideliu entuziazmu ir bus visavertiškai nagrinėjamas rašant naująsias programas. Rodos, jau vien tai yra didelis pasiekimas – rimtai priimta mokinių nuomonė tokiu svarbiu klausimu. Bet įdėto darbo rezultatai tuo nesibaigė: šią vasarą LMS atstovai, dalyvaudami konferencijose, konsultacijose ir Bendrųjų programų atnaujinimo gairių projekto pristatymuose, gavo ne vieną progą pasisakyti ir papildyti diskusiją ne mažiau svarbia mokinių nuomone, sulaukė teigiamo švietimo bendruomenės dėmesio. Ši patirtis rodo, kad mokiniai ne tik turi ką pasakyti, bet ir suvieniję jėgas geba tai padaryti kokybiškai, primindami ekspertams ir pataisų rengėjams apie per ilgai antraeiliu laikytą požiūrio tašką.

Mokinių atlikta analizė nustebino

 

Vis dėlto svarbiausias šioje istorijoje yra mokinių sudarytos pozicijos turinys. Dažnai galima išgirsti kritiką, kad dabartinės bendrojo ugdymo Bendrosios programos yra pasenusios, neatspindi šiandienos aktualijų ir mokinių, kaip augančių XXI a. asmenybių, interesų. Įdomu tai, kad mokiniai, nagrinėdami dabartinių programų turinį, pastebėjo netikėtą tendenciją – didžioji dalis 9–10 klasių Bendrųjų programų turinio (atmetant informacines technologijas, sveikatos ir lytiškumo ugdymą bei rengimą šeimai ir dorinį ugdymą) visgi yra aktuali, atitinkanti XXI a., kartais net labai įdomi ir naudinga. Tačiau visa tai paprasčiausiai nėra įgyvendinama.

 

Bendrosiose programose, be įvairių didaktinių nuostatų, mokomųjų dalykų tikslų ir uždavinių, mokinių pasiekimų ir gebėjimų aprašymų, yra kita labai svarbi dalis – ugdymo gairės. Jų nereikėtų supainioti su visai kitomis ugdymo gairėmis – bendru kompetencijų ir ugdymo tikslų aprašymu, atskiru dokumentu. Mūsų aptariamos gairės, paprastai tariant, yra programose pateikti patarimai mokytojui, kaip vesti pamoką. Būtent ugdymo gairėse mokiniai per asamblėją įžvelgė daugiausiai teigiamų dalykų. Ir visai nenuostabu. Štai vos kelios citatos iš kai kurių programų ugdymo gairių:

 

„[Mokiniai] lygina rinkos ekonomikos ir pilietinės visuomenės kūrimosi problemas Lietuvoje ir kitose postkomunistinėse valstybėse.“

„Mokiniai, žaisdami arba stebėdami kitų žaidimą, mokosi puolimo ir gynybos taktikos veiksmų. Aiškinasi taktikos elementus ir diskutuoja apie gebėjimo dirbti komandoje socialinę prasmę.“

„Stebėdami aplinką ir atlikdami tyrimus, mokiniai mokomi naudotis informacijos šaltiniais (ne tik geografijos, bet ir kitais), juos kritiškai vertinti patikimumo ir informatyvumo požiūriu.“

 

Iš 450 programas nagrinėjusių mokinių, susirinkusių iš įvairiausių Lietuvos kampelių, vos keletas galėjo patvirtinti, kad per pamokas veikia ką nors bent kiek panašaus į tai, kas istorijos, kūno kultūros ir geografijos mokytojams siūloma vien šiose trijose citatose. Žinoma, tai galioja ir kiekvienam kitam mokomajam dalykui. Visiška dauguma tvirtino, kad jei ugdymo gairės būtų iš tiesų vykdomos, pamokos taptų daug įdomesnės. Tai – nuomonė, kurią puikiai patvirtino ir dalyvių kurti „idealių“ pamokų planai.

Dialogas tarp mokinio ir mokytojo – būtinas

 

Natūraliai kyla klausimas: jei mokiniai iš tiesų nori mokytis taip, kaip patariama ugdymo gairėse, tada kodėl jos nėra įgyvendinamos? Būtų galima ieškoti įvairiausių priežasčių: galbūt mokytojai turi savų jiems priimtinų ir patikrintų metodų? Galbūt gaires įgyvendinti trukdo laiko arba reikiamo inventoriaus trūkumas? Atsakymas, deja, apmaudžiai paprastas – mokiniai apie ugdymo gaires nežino. Tai ne kas kita, o dialogo tarp mokinių ir mokytojų nebuvimo rezultatas. Juk abiejų interesas yra turėti įdomias, naudingas pamokas, o ugdymo gairės yra galimų šio intereso įgyvendinimo metodų sąrašas. Kodėl mokiniai ir mokytojai mokslo metų pradžioje detaliai nenagrinėja Bendrųjų programų? Kodėl kartu nekuria pamokų planų? Juk tik per bendradarbiavimą ir dialogą kiekviena mokykla, kiekviena klasė ir kiekvienas mokytojas gali susikurti savo idealias pamokas. Įrankiai šiam tikslui suteikti seniai, bet panašu, kad taip ir likę gulėti gali pradėti rudyti.

Problema aiški – lauksime sprendimų ar veiksime patys?

 

Bendrosios programos atnaujinamos siekiant stiprinti kryptingą mokinio vertybinį ir kompetencijų, būtinų sėkmingai gyventi šiuolaikiniame pasaulyje, ugdymą, suteikti tvarius žinių pagrindus, sieti temas su gyvenimo aktualijomis. Tačiau patirtis rodo, kad naujos programos viso labo reiškia naują dokumentą su naujomis ugdymo gairėmis, kurios pagal seną madą liks nepastebėtos. Siekdami išvengti tokio scenarijaus, kaip organizacija su Lietuvos mokiniais priešakyje dėsime visas pastangas dialogui tarp mokinio ir mokytojo skatinti, raginame tai daryti visą švietimo bendruomenę. Ateinantys metai bus puiki proga išspręsti šią problemą – LR Seimas patvirtino LMS iniciatyvą 2020-uosius paskelbti Mokyklų bendruomenių metais. Verta pasistengti, kad šie metai, priešingai nei šiuo metu ugdymo gairės, neliktų tik simboliniai…

 

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Vienas komentaras

  • Dalia

    Mielieji mokiniai,

    Jūs painiojate ugdymo (mokymo) turinį su ugdymo metodika. Turinys yra tai, KO mokoma, t. y. mokomasis dalykas – istorija, geografija ir kt. O ugdymo (mokymo) metodika yra KAIP mokoma, t. y. organizuojamos ekskursijos, diskusijos, naudojamos IT, taip pat, pvz., per istorijos pamoką taikomos geografijos ar lietuvių literatūros žinios ir pan. Tai, ką jūs vadinate gairėmis, yra visai ne turinys, o mokymo procesas – metodika.
    Galima suprasti, kodėl jos nepaisoma: metodiniai nurodymai į turinio programas įtraukti nenuosekliai, fragmentiškai, todėl vadovėlių autoriai juos atmeta, nes jie nėra mokymo turinys. Metodika, metodiniai patarimai turinio programai netinka, nereikalingi. Patarkite programų sudarytojams atskirai parengti metodinius nurodymus, nuosekliai sudarytus, kad mokytojams būtų paranku jais naudotis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *