Lietuvių kalbos ir lietuvybės sklaidos trajektorijos nuotoliniame pasaulyje

Po pasaulį pasklidęs Covid-19 virusas koreguoja ir mokyklų vasaros planus. Jau daugiau nei 19 metų lietuvių kalbos ir kultūros kursus užsieniečiams ir trečius metus intensyvias lituanistines studijas užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams rengia Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Šįkart iššūkiai paverčiami naujomis ir netikėtomis lietuvių kalbos ir lietuvybės sklaidos galimybėmis.

Mokytis lietuvių kalbos, geriau pažinti šalies kultūrą žmones skatina ir motyvuoja įvairiausi dalykai – tai ir lietuviškos šaknys, ir Baltistikos centrų veikla įvairiose pasaulio šalyse, santuokos sudarymas su užsieniečiu ar tiesiog ilga ir unikali šios kalbos istorija. Juk lietuvių kalba išties ypatinga vien jau dėl to, kad išliko. Kaip Lietuva, galėjo išnykti nuo geografinio ir politinio Europos paviršiaus istorijos sūkuriuose, taip ir mūsų kalba daugybę kartų galėjo visam laikui dingti iš Europos kalbinio žemėlapio. Taigi, lietuvybės sklaida veikia dvejopai – raginant užsieniečius mokytis mūsų kalbos ir semiantis kultūros arba tampant geranoriškais jos ambasadoriais lituanistinėse mokyklose – svarbiuose lietuvybės palaikymo centruose, užsienio lietuvių bendruomenėse.

 

Didelė šių centrų nauda minima vis dažniau. Neseniai pasklido žinia, kad pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė tapo lituanistinio švietimo veiklos globėja. Globaliame šiandienos pasaulyje lietuvių kalbą padeda išsaugoti užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai. Prie jų misijos ir kokybiškos veiklos užtikrinimo šiemet nuotoliniu būdu prisideda ir VDU.

 

Pandemija užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams nesutrukdė tobulinti lietuvių kalbos, pedagoginių ir kitų įgūdžių, keistis patirtimi su Lietuvos pedagogais, kultūros, meno atstovais. Net 18 mokytojų iš 10-ties pasaulio šalių šią vasarą krims mokslus ir vienys lietuvių kalbos puoselėtojus nuotoliniu būdu. Šių metų programa daugiasluoksnė – didaktikos, istorijos, kultūrologijos ir kitų dalykų paskaitos, virtualios ekskursijos, gerosios patirties diena, skirta iš užsienio atvykusiems mokytojams, kurie dalinsis įžvalgomis su Lietuvoje dirbančiais kolegomis, diskutuos tapatybės klausimais, bendradarbiaus su VDU Pasaulio lietuvių universiteto komanda, įvairių Lietuvos švietimo bei kultūros institucijų atstovais.

VDU dėstytojai ir mentoriai, kartu su lituanistinių mokyklų mokytojais ir užsieniečiais, nuotoliniu būdu kurs pasaulio lietuvių tinklą. Esame išsiilgę žmogiškojo artumo, tačiau naujasis, dar mažai išbandytas kursų formatas, turi ir kitų privalumų – tai lyg komforto zonos plėtimas, raginantis ieškoti naujų būdų tyrinėti lietuvybę, ir dar stipriau atrasti, o ne padėti į lentyną, kaip iš Lietuvos parsivežtą gražų suvenyrą.

Nuotolinės studijos suteiks prieigą ir tiems, kurie iki šiol negalėjo pasinaudoti galimybe dėl fizinių apribojimų prisijungti ir dalyvauti kursuose.

 

Lietuvių kalbos ir kultūros kursų dalyvė Minyela Vogulys – Kolumbijos lietuvė, jau du kartus buvo atvykusi į Lietuvą, mokėsi kalbos, susipažino su protėviais, šalimi: „Lietuva yra įkvėpimo pavyzdys. Taip pat tai tikslų, pasiektų taikiai ir pagarbiai, pavyzdys. Tai šalis, kuri myli detales, savo kultūrą ir savo praeitį“.

 

Šiemet liepos 26–rugpjūčio 24 dienomis vyksiančiuose nuotoliniuose Lietuvių kalbos ir kultūros kursuose planuoja dalyvauti daugiau kaip 100 dalyvių iš 31 pasaulio šalies – tarp jų, pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos projektą „Inovacijos lituanistikoje: nuo mokslo iki praktikos“, „Erasmus+“ programą, Baltistikos centrų iniciatyvas, dalyvaujantys studentai, Švietimo mainų paramos fondui paraiškas teikę studentai ir dėstytojai iš įvairių pasaulio šalių, vedini skirtingiausių ir unikaliausių motyvų, turintys lietuviškų šaknų.

 

Taigi, šiais metais VDU tęsia prasmingą misiją – lietuvybės sklaida ne tik tęsiama, bet ir įgyja naujų plėtros trajektorijų.

 

Vytauto Didžiojo universiteto inf.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.