Lietuvių ir lenkų tautas jungianti veikla

Lietuvą ir Lenkiją sieja kaimynystės, istoriniai, kultūriniai ryšiai. Tačiau ar daug kas galėtų pasakyti, kokius panašumus ir skirtumus galima rasti abiejų šalių tradicijose, papročiuose, kokių žmonių ir kokia veikla sujungė šias šalis amžiams?

Turbūt ne vienas yra girdėjęs apie esperanto kalbą, bet nedaug kas žino apie jos ištakas ir ryšį su Lietuva. Lietuva yra glaudžiai susijusi su tarptautinės esperanto kalbos kūrėjo iš Lenkijos Liudviko Lazario Zamenhofo gyvenimu ir veikla. Jungtinių Tautų organizacija švietimo, mokslo ir kultūros klausimais UNESCO du kartus jį buvo įtraukusi į minėtinų žymiausių pasaulio žmonių sąrašą – 1959 m., kuomet buvo pažymimos L. L. Zamenhofo 100-osios gimimo metinės, ir 2017 m., jo mirties 100-ųjų metinių proga. Kurį laiką jis dirbo Lietuvoje ir čia parengė pirmąją knygą „Tarptautinė kalba. Įžanga ir pilnas vadovėlis“. 1887 m. liepos 26 d. ji buvo išleista Varšuvoje. Knygą L. L. Zamenhofas pasirašė pseudonimu „Doktoro Esperanto“ – „Daktaras, turintis viltį“. Ilgainiui šie žodžiai tapo kalbos, sulaukusios pasaulinio pripažinimo, pavadinimu. Jos kūrėjas atsisakė bet kokių autorystės teisių, trokšdamas, kad kalba išliktų, tobulėtų ir priklausytų visiems.

2019-ieji – išskirtiniai, nes sukanka 160 metų nuo šio žymaus žmogaus gimimo. Jo idėjos apie esperanto kalbą nepamirštos ir aktualios šiandieniniame pasaulyje. Taip pat šiais metais lietuviai esperantininkai švenčia 100-ąsias esperanto veiklos metines, o Lietuvos kurtieji – 24-ąsias gestų kalbos paskelbimo metines. Atsižvelgdami į šias svarbias datas, Panevėžio esperanto klubas „Revo“ kartu su Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindine mokykla, Kėdainių lenkų draugija, Panevėžio politikių klubu „Veiklios moterys“ ir Panevėžio Švč. Trejybės rektoratu parengė projektą ir pagal nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ projektui „Lenkų kultūra ir esperanto“ iš Panevėžio miesto savivaldybės gavo finansavimą.

Rengiant projektą, buvo įvardyta pagrindinė problema, kurią buvo siekiama spręsti: pernelyg mažas bendravimas tarp lenkų ir lietuvių, nepakankamas kultūrinis abiejų tautų tarpusavio pažinimas. Problemai rastas pagrindimas, kad kultūriniai nesutarimai tarp šių dviejų tautų turi istorines šaknis. Jie jaučiami ir dabartiniais laikais. Buvo numatyti netradiciniai šios problemos sprendimo būdai.

Visi žinome, kad tarpusavio nesutarimus dažnai padeda išspręsti bendravimas tarpusavyje, bendra kalba, noras iš arčiau pažinti tautas, sužinoti, kuo jos panašios ir kuo skiriasi. Projekte tai buvo suplanuota padaryti per esperanto. Prisimintos esperanto sukūrimo ištakos, šaknys ir pagrindinė idėja – suvienyti tautas, palengvinti bendradarbiavimą, įnešti į pasaulį taiką. Pažymėtina ir tai, kad esperanto kalba Lenkijoje yra įtraukta į nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašą kaip neatsiejama lenkų kultūros dalis.

Į viso projekto vykdymą savanoriškai veiklai aktyviai įsitraukė ne tik Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos mokytojai, darbuotojai, mokiniai ir jų tėvai (globėjai, rūpintojai), bet ir Panevėžio esperanto klubo „Revo“, Kėdainių lenkų draugijos, Panevėžio politikių klubo „Veiklios moterys“ savanoriai, Panevėžio Švč. Trejybės rektorato kunigas, bažnyčios t. lic. Vitalijus Kodis. Reikia pažymėti, kad minėtas kunigas yra glaudžiai susijęs su lietuvių ir lenkų tautomis. Jis yra paskirtas kun. Alfonso Lipniūno beatifikacinės bylos beatifikatoriumi.

Kadangi esperanto kalba nesunkiai išmokstama, paprasta, todėl esperantininkų judėjime gali dalyvauti daug vyresnio amžiaus žmonių, senjorų, negalią turinčio jaunimo. Projekto pagrindinis akcentas – paskatinti bendradarbiavimą tarp įvairių amžiaus grupių (ypač klausos negalią turinčius asmenis) iš įvairių pasaulio šalių. Tarptautiniai ryšiai skatina labiau domėtis savo šalies, miesto gyvenimu, istorija, kultūra, stengiantis ją palankiai pristatyti kitų šalių atstovams.

Rengiant projektą buvo išsiaiškinta, kad Lenkijoje yra daug esperanto klubų, vyksta daug šviečiamųjų ir kultūrinių renginių esperanto kalba. Todėl per esperanto galima lengviau pažinti ir lenkų kultūrą, papročius, plėtoti ir stiprinti bendruomeninius ir kultūrinius ryšius tarp lenkų ir lietuvių, įtraukiant ir sutrikusios klausos asmenis. Buvo numatyta Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje organizuoti kultūrinę ir šviečiamąją veiklą, t. y. festivalį „Auksinis ruduo“ („Zolotajesien“), skirtą lenkų kultūrai ir esperanto, paskaitas apie kalbų svarbą ir mokymosi metodus, apie L. L. Zamenhofą ir esperanto kalbą kaip lenkų kultūros dalį, lenkų, lietuvių gestų ir esperanto kalbų pamokėles.

Projekto veikla buvo organizuojama lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Lapkričio 9-ąją Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje įprastinę tylą sudrumstė svečių iš Lenkijos, Lietuvos, Latvijos desantas. Vyko ne tik žaismingos pamokėlės ir paskaita apie lenkų, gestų ir esperanto kalbas, bet ir įspūdingas renginys–koncertas, kuriame buvo rodoma lenkų, lietuvių kurčiųjų ir esperantininkų koncertinė programa. Į festivalį buvo kviečiami kolektyvai ir dalyviai, atliekantys programą visomis minėtomis kalbomis. Koncertas baigtas bendra daina, atlikta keturiomis kalbomis: lietuvių, lenkų, esperanto ir gestų.

Festivalio tęsinys – lapkričio 16-oji. Šią dieną Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos edukacinėse erdvėse buvo suorganizuotos net dvi paskaitos su praktine veikla kultūrinei ir šviečiamajai veiklai įprasminti. Buvo aptartos ypač svarbios ir aktualios temos: „Kalbų svarba ir mokymosi metodai“ ir „L. L. Zamenhofas ir esperanto kalba – lenkų kultūros dalis“.

Lapkričio 29-ąją, gruodžio 6-ąją ir 20-ąją Panevėžio kraštotyros muziejuje lektorės skaitė paskaitas ir vedė edukacinius užsiėmimus temomis „Rateliai ir žaidimai lietuvių ir lenkų tautose. Panašumai ir skirtumai“, „Vienu balsu“ (apie Lietuvos valstybingumo istoriją, ryšius su Lenkija ir jos istorines šaknis), „Lietuvių ir lenkų Kalėdų papročiai. Papročių panašumai ir skirtumai Lietuvoje ir Lenkijoje“. Per užsiėmimus buvo mokomasi esperanto ir gestų kalbų.

Projekte dalyvavę svečiai, lietuviai kurtieji ir esperantininkai buvo apdovanoti organizatorių padėkos raštais ir atminimo dovanėlėmis.

Informacija apie vykusį projektą buvo paviešinta gruodžio 14-ąją per Lietuvos esperantininkų suvažiavimą Kaune, skirtą L. L. Zamenhofo 160-osioms gimimo metinėms paminėti.

Įgyvendinant projekto veiklas buvo orientuojamasi į Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos bendruomenės narius, panevėžiečius esperantininkus ir kitus Panevėžio miesto bendruomenės narius: neįgaliuosius, socialinę atskirtį turinčiuosius, jaunimą, senjorus ir kt. Buvo planuojama aktyviai į įvairias veiklas įtraukti nuo 150 iki 200 Panevėžio bendruomenės narių ir svečių.

Galime drąsiai teigti, kad projekto nauda didžiulė tiek bendruomenėms, tiek miestui, tiek užsienio šalims. Į festivalį aktyviai įsitraukė miesto bendruomenė: jaunimas, neįgalieji, senjorai. Jie buvo supažindinti su lenkų, esperanto kalbomis, gestų kalba ir kultūra, praplėtė akiratį, susirado naujų draugų. Kaip buvo planuota, plačiai paskleista informacija apie Panevėžį Lietuvoje ir Lenkijoje. Renginys pagyvino bendruomenės gyvenimą, pasitarnavo formuojant palankų Lietuvos, Panevėžio miesto ir jo apylinkių įvaizdį. Tai ateityje pritrauks daugiau tarptautinių ryšių, tarptautinių renginių ir svečių iš užsienio, suaktyvės tarptautinis bendradarbiavimas tarp lenkų, lietuvių, esperantininkų ir kurčiųjų.

Laukiama, kad po festivalio bus labiau išplėtoti ir sustiprinti panevėžiečių tarpkultūriniai ryšiai su įvairiomis tautybėmis, gyvenančiomis Lietuvoje ir kitose valstybėse.

Diegiant vertybines nuostatas, bus užkirstas kelias socialinės rizikos veiksniams, suaktyvės gyventojų bendruomeniškumas, klausos negalią turintiems asmenims ir esperantininkams bus sukurtas ilgalaikio bendradarbiavimo per kultūrinius projektus su lenkų tautybės žmonėmis pagrindas.

Apžvelgiant projektą pagal kiekybinius rezultatus, dalyvių ir savanorių skaičius, rengiantis festivaliui ir per festivalį, – per 200. Pasitenkinimas gautu rezultatu – sustiprinti panevėžiečių tarpkultūriniai ryšiai su įvairiomis tautybėmis, gyvenančiomis Lietuvoje ir kitose valstybėse, – 100 proc. Kokybiniai kriterijai taip pat labai geri: įvairių bendruomenių grupių (neįgaliųjų, senjorų, jaunimo ir kt.) sutelktumas – 100 proc., susidomėjimas kultūriniu ir šviečiamuoju tęstiniu renginiu – 100 proc.

Visose projekto veiklose buvo taikomi grupinio, komandinio ir individualaus darbo, argumentų „už“ ir „prieš“ metodai. Atlikta apklausa, išsiaiškinant, ar pasiteisino veikloje taikyti pasirinkti metodai. Gauti rezultatai bus panaudoti tęstinėje veikloje 2020–2023 m., organizuojant lenkų kultūros festivalius (du kartus per metus), 100-ąsias esperanto veiklos Panevėžyje metines (2023 m.) ir minint lietuvių gestų kalbos pripažinimo 25-metį.

+83

0