Laiminga bendruomenė rūpinasi visais ir kiekvienu

Jeigu bent vienas žmogus negali dalyvauti bendruomenės gyvenime, praranda visa bendruomenė. Bendruomenė laimi, kai skirtingų poreikių ir gebėjimų asmenys prasmingai prisideda prie jos gerovės kilimo.

Šiandien švietimo bendruomenė stengiasi sudaryti sąlygas specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams mokytis su bendraamžiais visiems įprastoje aplinkoje – bendrojo ugdymo mokykloje. Tačiau sąvoka „specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniai“ yra labai abstrakti. Negalia ar sutrikimas turi savo fizinius ir psichologinius požymius, kurie kiekvienam individualūs. Žmogus aplinką pažįsta penkiais pojūčiais, bet svarbiausias yra rega – ji padeda įgyti 80 proc. žinių ir supratimo apie išorinį pasaulį. Netekus regėjimo, netenkame pasaulio vaizdo ir jį reikia susikurti pasitelkus kitus pojūčius. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras padeda ir ateityje siekia plėtoti pagalbą bendrojo ugdymo mokykloms, kuriose ugdosi akli ir silpnaregiai mokiniai. Čia dirbantys specialistai (psichologas, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas, logopedas, tiflopedagogai) teikia mokiniui, mokytojui, tėvams pagalbą tiek centre, tiek už jo ribų. Kiekvienais metais didėja bendrojo ugdymo mokyklų mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių dėl regos sutrikimo, skaičius, jiems teikiama tikslinga tiflopedagoginė pagalba.

 

Centro specialistai domisi aktualiausia kitų šalių darbo su regos sutrikimų turinčiais mokiniais patirtimi. Pavyzdžiui, Žemutinėje Saksonijoje (Vokietija) Švietimo centro akliesiems veiklos spektrą sudaro trys veiksniai: ankstyva diagnostika, ugdymas bendradarbiaujant su tėvais, konsultacijų teikimas:

• veiksmai apimantys vaiką: funkcinių regėjimo sutrikimų diagnozė, regėjimo lavinimas, aplinkos suvokimas klausantis ir liečiant, orientacijos ir judrumo lavinimas, praktinių gyvenimo įgūdžių tobulinimas, žaidimo, judėjimo, bendravimo patirties plėtojimas, pasirengimas mokyklai;
• veiksmai apimantys tėvus: informacija apie regėjimo sutrikimo poveikį bendram vaiko vystymuisi, patarimai, kaip parinkti tinkamas žaidimo medžiagas, pagalba ir gydymas, patarimai dėl darželio lankymo, patarimai dėl mokyklos pasirinkimo, tėvų ir vaikų kursai, tėvų ir vaiko susitikimai, tėvų dienos;
• aplinkos ir pagalbos formavimas: kontaktai ir bendradarbiavimas su specialistais ir institucijomis (gydytojai, terapeutai, ligoninės, sveikatos tarnybos, socialinės rūpybos įstaigos, institucijos, aklųjų ir regos sutrikimų asociacijos), bendradarbiavimas su vaikų darželiais ir kitomis ikimokyklinio ugdymo įstaigomis (vaiko stebėjimas, patirties keitimasis, konsultavimas), bendradarbiavimas su mokyklomis, tėvų ir gimnazijos specialistų renginiai.

Konsultavimo ir priežiūros išlaidas apmoka Žemutinės Saksonijos žemių municipalitetai. Ši įstaiga ne vienintelė – tokiu supratimo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo principu paremtas visų regos sutrikimų turinčių vaikų ugdymas Vokietijoje.

 

Siekdamas gilinti regos sutrikimų turinčių vaikų ugdymo patirtį, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras teikė programai „Erasmus+“ projektą „Švietimo pagalbos teikimas bendrojo ugdymo įstaigose, kuriose mokosi akli ir silpnaregiai mokiniai (įtraukusis ugdymas)“ (2018–2019 m.). Prie projekto prisijungė partneriai iš Makedonijos, Rumunijos, Latvijos, Turkijos aklųjų mokyklų-švietimo centrų. Per šį projektą tobulinami įgūdžiai ir gebėjimai, kaip padėti bendrojo ugdymo mokykloms ugdyti regos sutrikimų turintį mokinį, kaip kokybiškai įgyvendinti įtraukiojo ugdymo principus. Nors iki 2030 m. (įsipareigojimo laikotarpis) Lietuva turi laiko įgyvendinti įtraukųjį ugdymą bendrojo ugdymo mokyklose, bet daugiau dėmesio regos sutrikimų turintiems vaikams reikia čia ir dabar. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras noriai prisideda prie tėvų švietimo ir visuomenės nuostatų keitimo plačiąja prasme – apima ne tik regos sutrikimų turinčių mokinių tėvus, bet ir kitas šeimas, aplinkinius. Retas atvejis, kad mokinys turi tik regos sutrikimą. Dažnai į bendrojo ugdymo mokyklas ateina kompleksinę negalią turintys mokiniai, todėl reikia mokyti įstaigos bendruomenę suprasti, kad jiems reikia empatijos, supratimo, pagalbos, bet ne gailesčio ir užuojautos – jie gali būti tarp mūsų, bet mes turime keistis.

 

Atėjusi vasara paliks tuščius mokyklų suolus, nutildys skambutį ir vaikų klegesį. Tačiau sugrįžę rudenį, visi kartu turime auginti Lietuvai brandžią visuomenę, kurioje bendruomenės narių įvairovė yra gėris, o ne kliuvinys.

 

Irina Mickutė

Švietimo pagalbos ir vertinimo skyriaus metodininkė

Jūratė Maskoliūnienė

ES projekto vadovė ir skyriaus vedėja