Kūrybiško mokymosi prasmė ir nauda

Šiaulių „Romuvos“ progimnazijos mokytojai reflektavo apie kūrybiško mokymosi prasmę, jo naudą ugdymo procese. Mokytojų tarybos posėdžio „Kūrybiško mokymosi prasmė ir nauda“ metu metodinių grupių atstovai dalijosi pastebėjimais, ką jiems suteikia kūrybiškas mokymasis, koks yra kūrybiško mokymosi tikslas, poveikis, rezultatas, pristatė savo pamokų pavyzdžius, samprotavo apie pasitikėjimą mokiniais ir jų galimybėmis.

 

Socialinių mokslų ir dorinio ugdymo metodinės grupės atstovė Vitalija Samuilytė teigia, kad mokytojai vaidina pagrindinį vaidmenį ugdydami mokinių kūrybingumą: tiek kurdami mokymosi aplinką, tiek pasirinkdami mokymo metodus, tiek ir bendraudami su mokiniais. Kiekvieną veiklą pamokoje galima paversti žaidimu, jei ją pateiksime įdomiai. Pavyzdžiui, netikiu, kad per minutę išvardinsi 10 svarbių istorinių įvykių, susijusių su viduramžiais. Galimas ir kūrybiškumo ugdymas mokantis lyderystės. Mokiniai, kurie puikiai suprato pamokos turinį ir moko bendraamžius, turi pamąstyti, kaip jį perteikti savo draugams. O tai reikalauja nestandartinio mąstymo. Internetiniai įrankiai, kūrybingo mokytojo rankose – daro stebuklus, tradicinę pamoką paversdami naujų galimybių erdve. Pristatyti internetiniai įrankiai: jigsawplanet.com, classroomscreen.com, classtime.com, wordwall.net, tricider.com, storyboardthat.com.

 

Asta Venskienė, menų ir kūno kultūros metodinės grupės atstovė, tvirtina, kad menų ir fizinio ugdymo pamokos – kūrybiškumo bankas. Jos teigimu, kūrybiškumas – tai originalumas. Kūrybiškumas – tai asmens gebėjimas sugalvoti naujų arba originalių idėjų, įžvalgų, pertvarkų, išradimų arba meno kūrinių.

 

Lietuvių kalbos pedagogų atstovė, Gitana Kovaliovienė supažindino su „Mokinių kūrybiškumo ugdymo lietuvių (gimtosios) kalbos pamokose metodika“ (rengėjas VšĮ „Šiuolaikinių didaktikų centras“), pabrėžia, kad metodikos rengėjai pateikia daug pavyzdžių, kaip galima įdomiai, netradiciškai mokyti lietuvių kalbos. Mokytojos manymu, kūrybiškumo apraiškų pastebėta daugiau literatūros nei kalbos pamokose. Norint sužadinti netradicines idėjas labai tinka „minčių lietaus“ metodas, nes, per gana trumpą laiką, „gauni“ daug naujų ir originalių idėjų. Kūrybiniai produktai gali būti vertinami aiškiai nustatytais kriterijais: sprendimo ir keliamos problemos atitikimu, priemonių tinkamumu, rezultatų detalumu, originalumu.

 

Matematikos mokytoja Jolanta Zemleckienė teigia, kad matematika glaudžiai sieja kūrybiškumą ir problemų sprendimą. Mokiniai, besimokydami matematikos, kūrybiškų metodų pagrindu, geba rasti originalių sprendimų, kurti taisykles, principus, iškelti naujų problemų ir klausimų, kurti naujus matematinius metodus, apibendrinti ir analizuoti. Mokymo metodai, padedantys ugdyti kūrybiškumą: blyksnis (metant kamuoliuką), burbulų dialogas (sakinių pabaigimas), dvipusis dienoraštis (palyginimas, algoritmo pateikimas, klaidų analizė).

Pranešimą pedagogė baigė matematikos profesoriaus D. Jurgaičio mintimi: „Jei padarysi viską idealiai tiksliai, tada kūrybos nebus, o kai suklysti ir nebemoki išbristi, tada ir įsijungia kiti varikliai, atsiranda kūryba.“

 

Monika Gaurilčikienė, anglų kalbos mokytoja, paminėjo, jog kūrybingumas – tai asmens įgymių ir ugdymo rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kur link kreipiama asmens veikla, kaip panaudojamos ir įprasminamos įgytos žinios bei gebėjimai, iš esmės priklauso ir kūrybiškumo ugdymo raida. Pedagogė supažindino su įvairiais kūrybišką ugdymą skatinančiais metodais ir technikomis: „Robotel „SmartClass+“, „canva“, filmukų kūrimas, knygų bei filmų palyginimas, žodžių debesys.

 

Priešmokyklinio ugdymo pedagogė Erika Steponaitienė mano, kad kūrybiškumas – bene vienas iš reikalingiausių gebėjimų ateities darbus atlikti. Svarbiausi veiksniai, lemiantys vaiko kūrybingumą – turtinga aplinka ir kūrybingi pedagogai.

 

Visi pedagogai sutaria, kad kūrybiško mokymosi modelis leidžia vaikams dirbti savarankiškiau, dažniau rinktis ir priimti sprendimus bei dalyvauti produktyvesniuose pokalbiuose ir diskusijose. Tai svarbi priemonė, kuria naudodamiesi galime pamatyti, kaip kūrybiškas mokymas veikia vaikų norą ir gebėjimą tobulėti.