Kūrybinis rašymas

Prozos kūrimas

 

Įprastas kūrybiškumas yra kiekvienam žmogui būdinga savybė sukurti ką nors nauja įsivaizduojant, improvizuojant, sprendžiant problemas ar kritiškai mąstant. Mokymo procese svarbus toks kūrybiškumas kaip gebėjimas sukurti ar suvokti naujus dalykus. Tam padeda vaizdinės detalės. Jomis aiškiname tokias sąvokas kaip asociacija, metafora, kontekstas ir pan. Abiturientams sunkiai suvokiamą sąmonės srauto rašymo techniką aiškinu rodydama internete rastą kitų mokinių darbą – skaitomą Antano Škėmos tekstą ir rodomą vaizdų koliažą (www.youtube.com/watch?v=huMFPsUu-8A). Šįmet kolegė Eglė pasiūlė rašymo techniką: mokiniai minutę rašo neatitraukdami rašiklio tai, kas šauna į galvą. Paskui skiriamos užduotėlės: pirma – įkomponuoti porą tarptautinių žodžių, antra – įrašyti gamtos detalių, trečia – įrašyti liaudies dainos fragmentą, ketvirta – įkomponuoti kultūrinį kontekstą. Aišku, dalis mokinių beveik nieko nedarė, kitų rezultatai buvo įdomūs. Pavyzdžiui:

 

Nėra minčių. Kokia tema? Eglutė, lapo kampo šone, apšviesta saulės spindulių. Ar Eglė, Žalčių karalienė, irgi buvo tokia apšviesta kaip mano eglutė? Lapelis slysta, reikia klijų. Nėra minčių. Lapelis labai pribraukytas. Brūkšniai primena Mocarto natas. (Brigita)

 

Šis mokinės bandymas pasirodė įdomus ir paraginau jį išplėsti. Galutinis rezultatas pranoko mano lūkesčius. Mokinė sakė, kad tai pirmas jos kūrinėlis, paskui parašė dar kelis, pati stebėdamasi, kad kažkas pavyksta…

 

Džiazas skaitant Škėmos „Baltą drobulę“

Nėra minčių. Kokia tema? Eglutė, lapo kampo šone, apšviesta saulės spindulių. Ar Eglė, Žalčių karalienė, irgi buvo tokia apšviesta kaip mano eglutė? Lapelis slysta, reikia klijų. Nėra minčių. Lapelis labai pribraukytas. Brūkšniai primena Mocarto natas. Saulės spinduliai išryškina eglutės viršūnėje esančią žvaigždę. Žaltienė negalėjo būti tokia apšviesta. Užsimiršusi kilsteliu sąsiuvinį ir priglaudžiu jį prie kaktos užsimerkdama. Nėra minčių. Lapelis nuslysta. Eglė, Žalčių karalienė, gyveno tamsoje, ji negalėjo būti apšviesta. Lapelis krenta greitai lyg Mocarto muzikos tempas. Kodėl eglutė yra kalėdinė, jei dabar spalis? Batu užminu lapelį. Ir šeima nepapuošė jos, kai ji sugrįžo jų aplankyti. Nėra minčių. Nėra minčių. Ar Stanley Mocartas patiko, jo mirtis buvo staigi kaip savižudybė ir už savęs paliko nebaigtus darbus? Ranka paliečia mano petį, pakeliu akis į bendraklasę, kuri man sako, kad pamečiau lapelį. Vis dėlto man nepatinka Kalėdos. Kaip ir Mocartas, taip ir Stanley paliko už savęs nepabaigtus darbus. Eglės šeima ją tik pasmerkė dar didesnei tamsai. Pakeliu lapelį. Kalėdos labai sureikšminta šventė. Taip, tai nebuvo „Requiem“, bet jis vis dėlto turėjo mylimąją. Nėra minčių. Lapelis purvinas nuo bato kulno. Jėzus negimė per Kalėdas. Ką Antanas Garšva mąstė, kai jis išgirdo apie savo kolegos mirtį? Lapelio centre esanti dėmė kažkuo priminė katiną. Padedu sąsiuvinį ir įsistebeiliju į knygos viršelį. Ir Kalėdų eglutė atsirado tik 1830 metais. Garšva žinojo, kad Stanley mirs. Katinas buvo pilkšvas, rusų mėlynasis. Knygos viršely Antanas Škėma. Drebulė neturėjo atskleisti, kur ir kada broliai suras Žilviną. Nėra minčių. Nėra jausmų. Pirmoji Kalėdų eglutė buvo pastatyta tik norint surinkti pinigų vietinei bažnyčiai. Ar Garšvos žinojimas sumažino šoką? Katinas sumurkė, kai alkūne netyčia užkliudžiau lapelį. Antanas Škėma mirė taip pat netikėtai kaip ir Mocartas, kaip ir Stanley. Drebule, kodėl tu pražudei savo tėvą, savo brolius, savo motiną? Jie tik norėjo surinkti pinigų, bet tai tapo papročiu. O gal Garšvai nerūpėjo? Rusų mėlynasis, apsuptas netvarkingų natų, norėjo būti glostomas. Visi jie mirė staiga, bet kiekvieno iš jų mirtis buvo kitokia. Klasės tyla akimirksniu nutraukiama – prabyla mokytoja. Tai priverčia mane nusukti akis nuo A. Škėmos. Ar visi mūsų papročiai ir tradicijos buvo perimtos taip paprastai? Broliai, jūsų rankos skęsta ne tik žalčio kraujyje. Jam turėjo rūpėti, mums visiems rūpi mūsų draugai. Paimu lapelį ir įkišu į knygą, kad nematyčiau jo. Autoavarija, nuodai ir savižudybė. Turiu sutelkti dėmesį į tai, ką sako mokytoja. Katinas galės murkti mėgaudamasis Mocarto muzika. Broliai, broliai… (Brigita, IVb)

Eilėraščio kūrimas

 

Klausome 2 tekstų:

• Šatrijos Raganos apysakos pradžią
  www.lrt.lt/mediateka/irasas/17286/satrijos-ragana-sename-dvare

• Aido Marčėno „Maxima“ (reikėtų duoti ir tekstą)
  www.youtube.com/watch?v=pEM7scky7f8&t=365s (nuo 4.37 min.)

Užduotis. Palyginkite šiuos tekstus.

Aptarus prieinama išvados, kad dabartinės poezijos objektas gali būti patys įvairiausi kasdieniški dalykai.

Mokiniai kuria eilėraštį, o pamokos pabaigoje pasidalija savo bandymais. Labiau pavykusius pasiūloma namie patobulinti.

Per pamoką sukurto eilėraščio pavyzdys:

 

Tuštumas

– Gal skrendam į Rio? – sakau, – de Žaneirą?

– Ne, ką tu, baik jau, važiuojam į RYO.

Taip, tiesa, šiandien išpardavimai,

Nupirkti pigiau gali praktiškai viską.

 

O galėtų ten pardavinėti tai,

Ko lengvai nenupirksi:

Proto, dar laimės ir sąmoningumo,

Kuris svarbiau už bet kokį rūbą.

 

Dar neprošal ir noras gyventi,

Daugiau pamatyti ir pakeliauti.

O gal gi keliaujam į Rio, ne RYO,

Juk ten tiek žmonių, tiek kultūros, tiek jūros.

 

Mažiau makulatūros.

Tuštumo mažiau, ir puikumo.

Linkiu tau daugiau

Gyvenimo pilnumo.

(Živilė, IVb)

 

P. S. Aišku, jaučiama Aido Marčėno įtaka. Ta proga galima aptarti Marčėno eilėraštį „Įtakos“.