Kuriame visos dienos mokyklą

Aušra Židžiūnienė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

Darbingai nusiteikę ir vasaros atostogų nuotaikomis dar negyvenantys keturiasdešimties Lietuvos mokyklų, sėkmingai įveikusių bandomojo Visos dienos mokyklos (VDM) kūrimo projekto konkursą, vadovai, savivaldybių atstovai ir bandomojo projekto koordinatoriai susirinko į Ugdymo plėtotės centrą aptarti, kokie darbai jų laukia.

 

Paskelbus VDM bandomojo projekto mokyklų atranką, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė kalbėjo: „Šis mokykloms siūlomas projektas suteikia naujas galimybes ir pagalbą tėvams. Svarbu, kad sprendimą jungtis prie projekto priimtų visa mokyklos bendruomenė ir šeimos. Projektą išbandysime, įvertinsime, kaip jis veikia, ar pasiteisino, ieškosime, kaip tobulinti, sutelkdami Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijų, savivaldybių pajėgas. VDM modelis yra sėkmingai pasiteisinęs daugelyje šalių. VDM yra viena iš priemonių, pagerinsianti prastus mokymosi rezultatus regionuose, ji būtų kuriama kaip unikali, vietos bendruomenės poreikius atitinkanti švietimo įstaiga.“

 

Pasak konkurso organizatorių, kurti visos dienos mokyklą norą pareiškė nemenkas skaičius Lietuvos mokyklų, tačiau jie nemano, kad atsirinko labiausiai motyvuotas ir nusiteikusias ryžtingai veikti…

 

KAIP MES SUPRANTAME VISOS DIENOS MOKYKLĄ, KO IŠ JOS TIKIMĖS?

(Gražina Šeibokienė, ŠMM Bendrojo ugdymo departamento Švietimo pagalbos skyriaus vedėja)

 

Bendras mokyklų tikslas yra užtikrinti ugdymo kokybę ir saugumą kiekvienam vaikui. Tačiau VDM tikslų sieksime šiek tiek kitaip. Pirmiausia kitaip bus organizuojamas ugdymo procesas, kur itin suartės formalusis ir neformalusis ugdymas. VDM sieksime glaudžios įvairių veiklų dermės.

Kalbėdami apie VDM, turime suvokti, kad tai yra vienas iš kelių įgyvendinti Geros mokyklos koncepciją arba, kitaip tariant, kurti mokyklą kiekvienam vaikui. Šiandieninis mūsų tikslas – suvienodinti bendrą supratimą, kaip mes vertiname VDM. Lietuvoje jau daug mokyklų mėgina visa tai įgyvendinti, mokyklose egzistuoja pailgintos dienos grupės. Paprastai pailgintos dienos grupės yra tapatinamos su VDM pirmuoju modeliu. Šiandien mėginsime atrasti skirtumus tam, kad žinotume, kaip turime įgyvendinti VDM projektą, kad jis būtų pilnavertis ir kokybiškas.

 

Bendras mokyklų tikslas yra užtikrinti ugdymo kokybę ir saugumą kiekvienam vaikui. Tačiau VDM tikslų sieksime šiek tiek kitaip. Pirmiausia kitaip bus organizuojamas ugdymo procesas, kur itin suartės formalusis ir neformalusis ugdymas. VDM sieksime glaudžios įvairių veiklų dermės. Dar vienas VDM bruožas – tai įvairių aplinkų panaudojimas. Ne tik esančių mokykloje, bet ir už jos ribų. Mokykla po truputį tampa be sienų. Vaikai negali praleisti visos dienos toje pačioje erdvėje ir su tais pačiais žmonėmis, todėl svarbu įtraukti kaip galima daugiau socialinių partnerių. Neišvengiamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir, kad visa tai įvyktų, būtina skirti daugiau laiko.

Iššūkis – didelis, todėl šią idėją pradedame įgyvendinti ne su visomis Lietuvos mokyklomis iš karto, siūlome pamėginti drąsiausiems arba tiems, kurie šia kryptimi jau pradėję savo veiklą.

 

Kodėl mums apskritai reikia VDM? VDM iniciatyva atėjo iš 2017 m. Vyriausybės programos įgyvendinimo. 2017 m. vyko diskusijos dėl VDM sampratos, atlikti VDM patirties užsienio šalyse ir paslaugų poreikio VDM Lietuvoje tyrimai, veikė darbo grupė, kuri teikė siūlymus dėl VDM sampratos, organizuotos viešosios konsultacijos. 2018 m. parengtas Rekomendacijų dėl visos dienos mokyklos išbandymo projektas, kuris kaip tik dabar pradedamas įgyvendinti keturiasdešimtyje atrinktų mokyklų.

 

Matome, kad visos dienos mokykla gali padėti spręsti mokykloje iškylančias problemas: pamokų nelankymą ir nesimokymą, žemus mokymosi pasiekimus, vaikų skurdą ir socialinę atskirtį, nepakankamą dėmesį mokinių įvairovei. Būtent dėl šio mokyklose egzistuojančio konteksto matome prasmę kurti VDM.

Valstybės kontrolės auditas patvirtino, kad vaikai iš nepalankių ekonominių sąlygų yra sunkiai atpažįstami, tačiau šių vaikų skaičius kasmet auga. Kaip ištraukti vaikus iš netinkamos terpės?.. Manome, kad vienas iš kelių yra švietimas, todėl VDM matome kaip vieną iš žingsnių.

 

Svarbu užtikrinti visapusišką vaiko ugdymą (pasiekimų gerinimą, įtraukties didinimą). Visa tai gali padėti įgyvendinti įvairių veiklų, paslaugų (formalaus ir neformalaus ugdymo, švietimo pagalbos, maitinimo ir transporto, visuomenės sveikatos priežiūros, kultūros ir pan.) sujungimas. Mūsų tikslas visas šias paslaugas sujungti taip, kad jos viena kitą pildytų.

 

Vienas esminių klausimų – finansavimas. Visiems, dar tik paskelbus konkursą, kartojome, kad tikslinio finansavimo bandomajam projektui įgyvendinti nėra, tačiau pinigų esama, tik juos reikia pritraukti į mokyklas.

VDM principai:

  • kontekstualumas (pasirenkant VDM veiklos modelį ir vykdant VDM veiklą atsižvelgiama į kiekvieno vaiko poreikius, patiriamus sunkumus, kylančius mokykloje dėl socialinių, ekonominių, kultūrinių šeimų skirtumų, mokinių pasiekimus, turimą aplinką, infrastruktūrą, kurioje veikia mokykla, jos galimybes, socialinės partnerystės tinklą, programų, veiklų ir paslaugų pasiūlą bei kt.);
  • lankstumas (VDM vykdomos programos, veiklos, pasaugos, jų trukmė, intensyvumas ir kita gali būti keičiama atsižvelgiant į konkrečios mokyklos bendruomenės poreikius);
  • geriausių vaiko interesų pirmenybė (priimant sprendimus ir imantis dėl VDM bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais. Vaiko interesų principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, siekiant nustatyti, kas jam naudingiausia artimiausiu metu ir ateityje, nurodant, kad vaiko interesai buvo išnagrinėti ir į juos atsižvelgta pirmiausia. Vaikui turi būti teikiamos tokios paslaugos, siūlomos veiklos VDM, kokių reikia jo gerovei);
  • vaiko visapusiško ugdymo užtikrinimas (VDM tinkamų aplinkų ir sąlygų sudarymu atskleisti kiekvieno vaiko ugdymosi potencialą ir ugdyti visas kompetencijas, kad kiekvienas kiekvieną dieną patirtų sėkmę);
  • sistemiškumas (VDM kuriama kaip integrali edukacinių, socialinių, kultūrinių veiklų visuma. VDM sėkmė priklauso nuo darnaus visų prasminiais ryšiais susijusių struktūrinių dalių ir veiklų funkcionavimo, siekiant bendro mokyklos tikslo);
  • tarpinstitucinis bendradarbiavimas (kuriant VDM, planuojant veiklas, jas įgyvendinant dalyvauja ne tik švietimo, bet ir kitų sričių vaikui bei šeimai reikalingas paslaugas – socialines, sveikatos, priežiūros, kultūros – teikiančių įstaigų atstovai, pasitelkiamos nevyriausybinės organizacijos ir kt.).

 

VDM vykdomos programos, teikiamos paslaugos ir veiklos organizuojamos ne tik mokyklos patalpose, jos teritorijoje, bet ir kitose ugdymui, edukacijai, kultūrai, poilsiui, pramogoms vykdyti pritaikytose erdvėse – parkuose, muziejuose, bibliotekose, dienos centruose, universaliuose daugiafunkciuose centruose, įmonėse ir kt. Numatytas veiklas, išskyrus vaikų ugdymą pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, neformaliojo vaikų švietimo programas ir švietimo pagalbą, gali teikti savanoriai, socialiniai darbuotojai, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, kultūros darbuotojai ir kt. Rekomenduojama, kad visi specialistai, neturintys pedagogo kvalifikacijos, išklausytų pedagoginių-psichologinių žinių kursą.

 

VDM uždaviniai:

  • užtikrinti kiekvieno mokinio pažangą ir gerinti pasiekimus;
  • sudaryti sąlygas ugdytis ir gauti reikalingą pagalbą įvairių ugdymosi poreikių turintiems mokiniams;
  • mažinti socialinę atskirtį;
  • užtikrinti lygias galimybes tenkinti socialinius, sveikatos priežiūros, švietimo ir kultūros poreikius;
  • stiprinti formaliojo ugdymo ir neformaliojo švietimo dermę;
  • skatinti mokyklų atvirumą ir socialinę partnerystę;
  • skatinti mokyklas ieškoti veiksmingų ugdymo organizavimo būdų;
  • sudaryti galimybę šeimoms derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus.

 

Tai yra tie dalykai, kurių tikimės iš visų jūsų, kaip mūsų didžiausių pagalbininkų, kuriant VDM. Turinys ir tikslai visiems aiškūs. Vienas esminių klausimų – finansavimas. Visiems, dar tik paskelbus konkursą, kartojome, kad tikslinio finansavimo bandomajam projektui įgyvendinti nėra, tačiau pinigų esama, tik juos reikia pritraukti į mokyklas. Čia į pagalbą turi ateiti savivaldybės (steigėjai). Mokykla viena be savivaldybės palaikymo niekur negali eiti.

 

KOKIOS YRA VISOS DIENOS MOKYKLOS KŪRIMO GALIMYBĖS?

(Asta Dilytė, ŠMM Bendrojo ugdymo departamento Švietimo pagalbos skyriaus vyresn. specialistė)

 

Visos dienos mokykla – bendras mokyklos bendruomenės ir mokyklos steigėjo susitarimas. Esant iniciatyvai, itin svarbu įsivertinti mokyklos kontekstą, todėl mes, prašydami tam tikrų rodiklių, bandėme jus nukreipti suprasti ir įsivertinti savo mokyklos kontekstą.

 

Nusprendus organizuoti ugdymą pasitelkus VDM, rekomenduojama:

  • nustatyti VDM ugdymo kryptį, išsigryninti ugdymo filosofiją, veiklos tikslą, uždavinius ir veiklos turinį;
  • nustatyti VDM siektinus rodiklius;
  • numatyti tikslines grupes, kurios dalyvaus VDM veikloje (visi mokiniai, tam tikros klasės, pavieniai mokiniai ir pan.);
  • pasirinkti VDM modelį arba sukurti savo modelį ir nusimatyti konkrečias veiklas;
  • numatyti pedagoginius darbuotojus, specialistus, socialinius partnerius konkrečioms veikloms vykdyti (mokyklos personalą, socialinius partnerius);
  • suplanuoti VDM veiklą (t. y. veiklų organizavimo seką, formas ir būdus, vietas, tvarkaraščius ir kt.);
  • suplanuoti lėšų poreikį ir finansavimo šaltinius VDM veikloms.

 

VDM veiklos modelį suprantame kaip konkrečios mokyklos pasirinktų formaliojo ir neformaliojo ugdymo programų, kitų veiklų ir paslaugų kasdienės teikimo sekos, trukmės, kiekio, dažnumo bei vietos nustatymą.

VDM modeliai gali skirtis. Mūsų siūlomi 3 modeliai taip pat yra preliminarūs, atsiradę išgryninus tam tikrą užsienio šalių ir Lietuvos mokyklų patirtį. Kiekviena mokykla pagal poreikį gali kurtis savo individualų modelį.

 

I modelis apima pirmąją dienos dalį, kurioje įgyvendinamas formalus ugdymas. Antroji dienos dalis yra neprivaloma visiems mokiniams. Joje planuojamos neformaliojo švietimo veiklos, įgyvendinama projektinė veikla, teikiama švietimo pagalba, vykdoma mokinių priežiūra. Šis modelis labiausiai atpažįstamas mūsų mokykloms. Paprastai jis primena pailgintos dienos grupę, bet iš tiesų yra keletas esminių skirtumų. Vienas iš jų – tai ugdymo erdvės. Pailgintos dienos grupių erdvė dažniausiai apima tik mokyklos arba aplink ją esančią erdvę. VDM turi panaudoti daugybę kitų erdvių, esančių ne mokykloje, – tai kultūros centrai, bibliotekos, daugiafunkciai centrai, kultūros erdvės ir kt. Dar vienas skirtumas – pailgintos dienos grupė yra mokama paslauga, o VDM ugdymas turi būti nemokamas bent iki 16–17 val. Tokių praktikų jau esama tam tikrose savivaldybėse. Trečiasis skirtumas – paslaugas teikti gali ne tik pedagogai, bet ir kiti paslaugų teikėjai. Ir vienas svarbiausių skirtumų – veiklų tikslingumas. Pailgintos dienos grupė dažniausiai yra visiškai atskirta nuo formalaus ugdymo, o VDM derinamas formalus ir neformalus ugdymas.

 

II modelis nuo pirmojo skiriasi tuo, kad į antrą dienos pusę iškeliami tam tikri dalykai, kurie yra privalomi visiems vaikams: integruotos programos, sveikatos ir lytiškumo ugdymas, prevencinės programos, projektinė veikla. Tai reiškia, kad ši dienos dalis mokykloje turi būti privaloma visiems mokiniams.

 

III modelis yra pats įdomiausias ir reikalaujantis daugiausia iššūkių. Tai – integruotas dienos modelis, kuriame nuolat kaitaliojamas formalus ugdymas su papildomomis veiklomis (neformalus švietimas, švietimo pagalba, mokinių priežiūra ir t. t.). Šis modelis reikalauja aiškios ugdymo krypties, nes privalo būti sąsaja tarp visų vykdomų veiklų.

 

Taigi, į ką reikėtų atsižvelgti kuriant VDM veiklos modelį: mokyklos tikslą, aplinką ir erdves, programų ir veiklų vykdytojus, finansavimo šaltinius, ugdymo programų planų vykdymą, ugdymo ir poilsio balansą.

Mes sakome, kad steigti VDM dabar yra pats palankiausias metas, nes, kaip žinome, pradedama taikyti nauja mokytojų darbo apmokėjimo tvarka, pagal kurią mokytojų veikla apmokama iki 16 val. mokykloje, didinamas neformaliojo švietimo krepšelis, galima įsisavinti savivaldybių lėšas, sutaupytas iš socialinės paramos, vyksta kompleksinių paslaugų šeimai plėtra savivaldybėse ir kt.

Džiugina… Kelia abejonių… Kelia nerimą…

 

Ugdymo plėtotės centro Ugdymo turinio skyriaus Gamtos, tiksliųjų mokslų ir technologijų poskyrio metodininkė Ona Vaščenkienė tiki: „Visi kartu dirbdami – mokyklų bendruomenės, tėvai, savivaldybės, projekto koordinatoriai, pasitelkdami ekspertų komandas, kurios dar tik bus įtrauktos į VDM veiklas, po metų galėsime pasidžiaugti pirmaisiais pasiekimais.“

Mokyklų komandos buvo pakviestos apmąstyti ir įsivardyti, kas jas džiugina, kas kelia abejonių ir nerimą.

 

Daugelio mokyklų atstovai nutarė, kad džiugina pati idėja kurti visos dienos mokyklą, bet abejonių vis dar kelia etatinis mokytojų darbo apmokėjimas, lėšos mokinių kultūrinei veiklai, ramybės neduoda finansavimas. Kitus džiugina nauji iššūkiai dėl vaikų gerovės. Gerai ir tai, kad mokykla nepaliekama viena, nes drauge eina steigėjas. Buvo ir tokių, kuriems abejonių kėlė projekto įgyvendinimo kokybė, susitarimai su partneriais, atsakomybių pasiskirstymas, vaikų maitinimo užtikrinimas. Ramybės neduoda mokinių pavėžėjimo klausimas. Kitiems apskritai džiugesys pasibaigė ties idėja, o visa kita – vien tik nerimas…

 

„Šiuo projektu labiausiai tikimės vadybinių pokyčių. Mokyklos vadovams – be galo didelis iššūkis, kaip sugebės tinkama linkme nukreipti savo įprastinę vadybą. Kad šiandien kyla nerimas – tai taip ir turėtų būti, nes dar daug ko nežinome, neatradome, nesupratome, kai pradėsime veikti, tikiu, nerimo bus mažiau…“ – sakė G. Šeibokienė ir pasidalijo džiugia ateities galimybe, nes švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius jau tarėsi su socialinės apsaugos ir darbo viceministru Eitvydu Bingeliu dėl kasmet socialinės apsaugos ir darbo srityje liekančių lėšų panaudojimo mokyklos bendruomenės tikslams. E. Bingelis žadėjo dėti visas pastangas, kad jau nuo kitų metų visiems pradinių klasių mokiniams maitinimas būtų nemokamas.

Kaip mes bendradarbiausime, kurdami visos dienos mokyklą?

 

„Norime mokyklų komandas užtikrinti, kad visi gaus reikiamą pagalbą. Šiuo metu kaip tik vykdomi ekspertų pirkimai, po kurių turėsime darbščių ir galinčių padėti mokykloms ekspertų grupę. Jie galės pagelbėti kiekvienai mokyklai, atsižvelgdami į konkrečios mokyklos poreikius, rūpesčius“, – sakė O. Vaščenkienė.

UPC Mokyklų veiklos tobulinimo skyriaus metodininkė Giedrė Tumosaitė susirinkusiems mokyklų vadovams uždavė vasaros darbų: apgalvoti, kokius konkrečius iššūkius spręs, kokių pokyčių sieks mokyklos, kurdamos VDM. Iš ko spręs apie įvykusį pokytį ir koks situacijos pasikeitimas juos tenkins. Prašyta nurodyti, kaip visa tai matuos ir kokiais duomenimis remsis.

 

Į šią užduotį sulaukta įvairių replikų. Viena iš jų, kad tai – tik dar viena ataskaita, kuri atims daugybę laiko, kitą išsakė Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazijos vadovė Jolita Morkūnaitė: „Bet koks projektas be žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių yra neįmanomas. Žiūrint iš mokyklos vadovo pozicijos, situacija yra tokia, kai mes bandome paneigti, kad nei žmogiškųjų, nei finansinių išteklių nereikia ir kad perskirstant turimus išteklius galima neva pasiekti norimą rezultatą, manyčiau, taip tikrai neatsitiks. Ko trūksta šituose vasaros darbuose? Čia trūksta biudžeto. Projektas besąlygiškai kažkokiu būdu turi prisikabinti dar vieną dalį ir parodyti, kiek konkretus modelis kainuoja. Ir visiškai nesvarbu, iš kur tie ištekliai yra perskirstyti. Įgyvendindami modelį, turime gebėti aiškiai įvardyti, kokia modelio kaina. Kiekvienos mokyklos bendruomenė, siekdama įgyvendinti tikslus, renkasi atitinkamas priemones už atitinkamą kainą.

Kaip surasti žmogų, kuris bus atsakingas už vaikus nuo tos akimirkos, kai paima vaiką iš mokytojo, iki tos akimirkos, kai atiduoda jį tėvams. Pagalbos, savanorių ir panašiai surasime nemokamai, bet kaip, už kokias lėšas surasti atsakingą už vaikus asmenį? Bet kokiame projekte privalo būti bent jau minimumas, kad atėję į pelkę atrastume kupstą, ant kurio galime pastatyti koją. Šiame projekte nėra jokio kupsto… Dar viena dalis to privalomo minimumo yra maitinimas. Nevalgę vaikai nieko negalės veikti. Iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reikia išgauti ne hipotetišką, bet labai aiškų patvirtinimą, kad mums, bandomąjį projektą įgyvendinančioms mokykloms, bent jau bus užtikrintas maitinimas.“

 

Salėje juntamas bruzdesys leido suprasti, kad bet kuriuo atveju mokytojai ir savivaldybių atstovai nusiteikę ryžtingai ir bandomąjį projektą stengsis įgyvendinti kaip įmanoma geriau, tačiau iššūkių, nerimo ir nežinomybės įvadinis seminaras susirinkusiųjų mintyse pasėjo…

 

Apie VDM jau rašėme – www.svietimonaujienos.lt/visos-dienos-mokykla-neribotu-galimybiu-erdve/.

 

Temą tęsime…

Viršelyje Šiaulių „Saulės“ pagr. m-klos nuotrauka 

Griežtai draudžiama svietimonaujienos.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose, perkurti ar platinti kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti svietimonaujienos.lt kaip šaltinį.