Kuriame edukacines erdves
Šiaulių lopšelio-darželio „Bangelė“ kieme gausu edukacinių erdvių. Nuo pat mažumės vaikus ugdome tausoti ir būti draugiškais gamtai. Tad norisi, kad vaikai, būdami gryname ore, atrastų vis įvairesnių savęs, gamtos pažinimo būdų: tyrinėtų, stebėtų, žaistų, naudotų gamtinę medžiagą, pasakotų, kurtų ir t. t., kad buvimas lauke skatintų pažinti, fantazuoti, dalytis patirtimi.
Gyvūnėliai – labai artima vaikams gamtos dalis. Ne viena šeima turi augintinių, tad kilo idėja įkurti „augintinių“ erdvę darželio kieme. Sutelkę grupės vaikus, jų tėvelius, drauge įkūrėme naują edukacinę erdvę „Mano „Zoo“. Tėvelių padedami, sukūrėme medinių gyvūnėlių, šie tapo ne tik puošmena, bet ir edukacine erdve. Pirmasis zoologijos sode apsigyveno elnias, vėliau – meška, kiškis, pelėda. Paklausiau vaikų: „kokių gyvūnėlių dar norėtumėte išvysti mūsų zoologijos sode?“ Vaikai panoro turėti katę, tigrą, liūtą, šunį. Taigi, po kiek laiko atkeliavo naujokai – katinai. „Mano svajonė išsipildė!“ – krykštavo vaikas, pamatęs katinus.
Kaip ir kiekviena darželio edukacinė erdvė, taip ir ši – nuolat pildoma, tad netrukus „atskrido“ gervė, „prisiglaudė“ sraigė ir žiogas. Gyvūnų zoologijos sode vis daugiau…
Ši vieta vaikus vilioja, tad ir pedagogams nesunku prasimanyti žaidimų, jie gimsta spontaniškai arba tikslingai apgalvojami, siekiant ugdymo(si) tikslų. Tinka įvairaus amžiaus vaikams. Pavyzdžiui, su trimečiais žaidžiame jų pamėgtą žaidimą „Parodyk kaip?“ Vaikas išrenka gyvūną, o kiti improvizuoja jo judesius, kitą kartą pridedame ketureilį ar skaičiuotę. Tokiu būdu žaidimas kaskart tampa įdomesnis, nenusibosta.
Einantiems penktuosius metus, galima tenkinti vaikų poreikį domėtis raidėmis. Pedagogas atrenka raides, kuriomis prasideda gyvūnų pavadinimai (pavyzdžiui, meška – M), pasiūlo vaikams surasti gyvūną. Šalia yra piešimo lentos, tad vaikai noriai juos nupiešia. Penkiamečiams labai patinka kurti istorijas – tai puikus būdas ugdyti vaiko gebėjimus reikšti mintis, fantazuoti, pasakoti.
Vyresnieji įsitraukę žaidžia su raidėmis. Lengvai randa tinkamą pagal pirmąjį gyvūno garsą, dėlioja žodžius, sugalvoja vardus. Pritaikius įgytas žinias praktiškai, kyla vaiko savivertė „aš galiu“, „aš jau moku“…
Manau, kad kūrybingam pedagogui kils ir daugiau idėjų, galimybių, kaip prasmingai panaudoti šią edukacinę erdvę vaikų smalsumo, pažinimo poreikiams tenkinti.
Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.