Kur yra žemės kraštas?
Jis yra. Tikrai. Ir jį surasti labai paprasta. Reikia važiuoti pro Kauną, pro Vaišvydavą, pro Girionis, pro Šlienavą… Visąlaik tiesiai, kol pasibaigs kelias. Ir atsidursite pasaulio krašte, kurio dar prieš šimtą metų čia nebuvo. Tada čia gyveno žmonės. 1959 m. rugpjūtį užtvenkus Nemuną buvo suformuotos Kauno marios. Ruošiant būsimų marių dugną buvo iškeldintos 45 gyvenvietės, iškirsti slėnyje augę miškai, sodai, žemėmis užversti sodybų šuliniai, iškeltos kaimų kapinaitės. Samylų kultūros centras organizuoja renginius „Pėdos marių dugne“ šiai istorijai atminti. O Šlienavos pagrindinėje mokykloje dirba ir mokosi užlietų kaimų gyventojų vaikai, giminės, vaikaičiai. Šį pavasarį mokykla išleido jau 68-ąją dešimtokų laidą.
Jei ieškosite žemės krašto arba vietos, panašios į pasaką, pakeliui suktelkit į kairę, ties nuorodomis „Mokykla“ ir „Samylų II piliakalnis“, o pravažiavę liepaičių alėją, kairėje pusėje išvysit pasakų namelį – mokyklą, apsuptą žaliosios klasės. Nepraeikit pro šalį, prisėskit ant tvirtos dešimtokų dovanos mokyklai. Čia pasiliekantiems suolelis primins daugybę konkursų, viktorinų, renginių, diskusijų, pokalbių, įvairiausių iniciatyvų, veržlų jaunatvišką entuziazmą ir daug neišnaudotų galimybių. Čia pasiliekantiems suolelis primins neeilinę šviesių mokinių kartą. To praeivis nežinos. Jis nežinos, kad mokykloje šiemet radosi dar viena nauja šventė „Nuliadienis“, skirta dešimtokams pagerbti, kad ji buvo organizuota dviejose erdvėse, kad virtualioje „Zoom“ aplinkoje devintokai sveikino vyresniuosius savo draugus, sekė jiems pasaką, primindami mažojo princo priesakus, o šventės „priežastis“ paskutinįkart užsuko į mokyklos erdves pasiimti pažymėjimų ir padėkų… Praeivis nežinos, kad žiemą ant snieguotos eglės šakelės supasi ryškiaspalvės oranžinės sniegenos, kad suka ratus egzotiškas varnos giminaitis, pažymėtas mėlyna juostele, kėkštas, kad kiekvieną rytą mokinus iki mokyklos durų palydi visų mylimas taksas, o mokyklos kieme priebėgą rado benamė katytė, kurios sterilizacija pasirūpino virėja Adrija ir kurios vaikutį priglaudė virėja Inga… Daugybės istorijų praeivis nežinos, bet tikrai pajus mokyklos ypatingą dvasią ir supras, kodėl čia kasmet mokytis nori vis daugiau mokinių…
Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.
Nuostabus išsamus straipsnis. Taip ir norisi ten,kur taip jauku ir gera užklysti ir pasisupti svajingų minčių sūpuoklėse