Kultūros paso nauda – ugdymas netradicinėse erdvėse

Dar praėjusių metų rudenį mokykloms suteikta nauja galimybė ugdyti mokinių kultūros suvokimą, meninį skonį. Ši naujovė – Kultūros pasas. Tai priemonė visų Lietuvos mokinių kultūros pažinimo įpročiams ugdyti ir jų kultūros patirčiai plėsti, teikiant tam tikras kultūros ir meno paslaugas. Laikomasi nuostatos, kad mokinių kultūrinių įpročių formavimas turi būti nuoseklus ir sisteminis, pritaikant kultūros ir meno paslaugas prie kiekvienos amžiaus grupės poreikių, žinių, galimybių priimti ir suvokti informaciją. Kultūros pasas suteikia mokiniams galimybę prasmingai praleisti laisvalaikį arba paįvairinti ugdymą. Iš pradžių jis buvo skirtas tik pradinukams (kiekvienam vaikui buvo skiriami 5 eurai). Nuo 2019 m. kultūros pasu gali naudotis visi mokiniai, kiekvienam skiriama 15 eurų kalendoriniams metams.

2018 m. Kultūros pasu pasinaudojo 97 tūkst. pradinių klasių mokinių (82 proc. visų pradinukų) iš 853 mokyklų. 2018 m. Kultūros pasui Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skyrė 624 395 eurų. 2019 m. tam skirta 4,5 mln. eurų.

 

Šiais mokslo metais pradėjusiu veikti Kultūros pasu pasinaudojo beveik visos šalies bendrojo ugdymo mokyklos. Bemaž 1000 švietimo įstaigų mokiniai dalyvavo įvairiuose edukaciniuose užsiėmimuose, kuriuos siūlė kino teatrai, teatrai, muziejai, bibliotekos, menininkai, viešosios įstaigos. Iš viso mokyklos užsakė 6,7 tūkst. veiklų. Kultūros paso finansuojamos veiklos vyksta iki pat mokslo metų pabaigos.

Kultūros ir meno paslaugomis gali pasinaudoti tik mokinių grupės ar klasės. Mokiniai gali aplankyti kultūros ir meno renginius, dalyvauti kultūrinės edukacijos užsiėmimuose. Šiuo metu Kultūros paso paslaugų rinkinį sudaro 1 138 pasiūlymai. Kasmet skelbiami ne mažiau kaip 2 kvietimai menininkams ir organizacijoms teikti paraiškas.

2018 m. Kultūros pasu pasinaudojo 97 tūkst. pradinių klasių mokinių (82 proc. visų pradinukų) iš 853 mokyklų. 2018 m. Kultūros pasui Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skyrė 624 395 eurų. 2019 m. tam skirta 4,5 mln. eurų.

 

Kad mokyklos tikrai naudojosi Kultūros pasu, mes jau žinome, bet norisi išgirsti tikrą patirtį, kaip gi ten viskas vyksta, kaip išsirenkama bendra veikla, ar mokiniai noriai vyksta į muziejus, dalyvauja edukacinėse programose. Dalijamės keleto mokyklų patirtimi.

Šiaulių logopedinės mokyklos patirtis

 

Mokyklos direktorė Rūta Lanauskienė papasakojo, kad įstaiga užsisakė paslaugų už 1238 eurus. Mokiniai žiūrėjo spektaklius, lankėsi muziejuose, dalyvavo „Išmaniosios mokyklos“ edukaciniuose užsiėmimuose, vyko į Klaipėdos jūrų muziejų, Kuršėnų etninės tautodailės ir amatų centrą. Radviliškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojai mokiniams organizavo edukacinį užsiėmimą „Kamišibai – interaktyvus pasakų sekimo būdas“.

Pasak direktorės, Kultūros paso siūlomos paslaugos itin naudingos: „Veiklos integruojamos į mokomuosius dalykus, todėl ugdymosi turinys tampa patrauklesnis, įdomesnis, turtinama mokinių kalba, skatinama socialinė raida, lavinama vaizduotė, ugdomas kūrybinis mąstymas, socialiniai įgūdžiai.“ Mokyklos vadovė pasidžiaugė, kad organizuojamos veiklos mokiniams suteikia tik geras emocijas ir įspūdžius. Pasiteiravus, o kaip gi sekasi išsirinkti veiklas, kokiu principu mokykla tai daro, direktorė Rūta Lanauskienė atskleidė, kad bendruomenės nariai iš siūlomo Kultūros paso paslaugų rinkinio išsirenka patraukliausią ir mokiniams aktualiausią užsiėmimą.

 

Mums kyla klausimas, kiek svarbu nuo mažų dienų ugdyti mokinių kultūros suvokimą, meninį skonį? Ką tai suteikia jaunam žmogui? Pasak Šiaulių logopedinės mokyklos vadovės, Kultūros paso veiklos skatina mokinių kultūrinį sąmoningumą, ugdomos kūrybingos asmenybės, stiprinamos mokinių meninės ir kultūrinės kompetencijos.

Mokyklos direktorė Rūta Lanauskienė Kultūros paso priemonės reikšme neabejoja: „Puiki idėja, kuria gali pasinaudoti visi mokiniai, nes dauguma tėvų (globėjų / rūpintojų) „pamiršta“ ugdyti vaikų kultūrines, menines kompetencijas šeimoje.“

 

Jonavos „Lietavos“ pagrindinės mokyklos patirtis

 

Šios mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui, Kultūros paso koordinatorė Gražina Švėgždė su „Švietimo naujienų“ skaitytojais pasidalijo, kaip jų įstaiga pasinaudojo Kultūros paso teikiamomis galimybėmis: „2017–2018 m. m. 1–4 klasių mokiniai dalyvavo literatūrinėje edukacinėje pamokoje „Šaukšto šmaukšto akademija“. Ši pamoka vyko mokykloje. O štai 2018–2019 m. m. 2 ir 5 klasių mokiniai dalyvavo edukacinėje programoje „Margučių raštai: tradicinis marginimas vašku“ ir „Velykų rytą lelija pražydo“. Ugdytiniai vyko į savo miesto Krašto muziejų. 1–4 ir 5–10 klasių auklėtiniai dalyvavo puikiuose renginiuose „Muzikos paveldas: nuo klasikos iki džiazo“ ir „Edukacinis klasikinės gitaros muzikos koncertas“. Šie muzikiniai renginiai vyko mokykloje. Dar tik įsibėgėjome, pratęsime birželio mėnesį ir rudenį.“

Direktorės pavaduotojos ugdymui teigimu, mokytojai kartu su klase ar grupe išsirenka norimą arba patraukliausią bendrą veiklą. Ji, kaip kultūros paso koordinatorė, primena apie Kultūros paso siūlomas veiklas ir prireikus padeda klasei ar grupei pasirinkti.

 

Domėjomės, o kaipgi mokiniai priima siūlomas veiklas? Ar jie mielai vyksta į muziejus, dalyvauja renginiuose, edukaciniuose užsiėmimuose? Juk galbūt ne visi trykšta džiaugsmu vykti į muziejų… Bet Jonavos „Lietavos“ pagrindinės mokyklos atstovė patikino, kad mokiniams šios veiklos patinka, mielai jose dalyvauja, vyksta į muziejų. Kultūros paso koordinatorės Gražinos Švėgždės nuomone, itin svarbu nuo mažų dienų ugdyti mokinių kultūros suvokimą, meninį skonį, nes taip skatinamas kūrybiškumas, kiekvienas gali gauti jų poreikius atitinkančias kultūros ir meno paslaugas.

Mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui džiaugiasi Kultūros paso idėja: „Mokiniai plečia akiratį, įgyja naujų žinių, ugdymo procesas persikelia į netradicines erdves.“ Tačiau ji įžvelgia ir trūkumų: „Pirma, toliau nuo didžiųjų miestų esančios mokyklos (kaip ir mūsų) neturi galimybių dažnai nuvykti į Vilnių, Klaipėdą, Šiaulius ar Kauną dėl itin brangios transporto nuomos. Antra, atsakingas žmogus daug laiko sugaišta dokumentų tvarkymui (paraiškos, ataskaitos).“

 

***

Mums knietėjo sužinoti ir kitos pusės nuomonę – tai yra šias paslaugas siūlančių įstaigų, bibliotekų ar muziejų. Kaip sekasi vykdyti edukacines programas, kurios jų yra populiariausios ir pritraukia daugiausiai mokinių.

 

Pasižvalgėme po muziejų, bibliotekų interneto puslapius ir pamatėme, kad paslaugų su Kultūros pasu pasirinkimas tikrai didelis. Muziejai siūlo ypač daug edukacinių programų, pavyzdžiui, Jonavos krašto muziejuje veiklų atras nuo 1 iki 10 klasių mokiniai. Čia galima rasti net 22 edukacines programas – nuo pažinties su tradiciniais lietuvių valgiais iki šiaudinių sodų tradicinėje ir šiuolaikinėje kultūroje.

Štai Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka nuo šių metų balandžio mėnesio mokiniams taip pat siūlo kultūros ir meno paslaugas pagal Kultūros paso programą. Čia galima rinktis edukacinę programą „Vienas atspaudas“. Edukacinio užsiėmimo dalyviai supažindinami su specialia spaudos technika, monotipija, ją naudodami kuria vienetinį knygos savininko ženklą – ekslibrisą. Taip pat įgyja žinių ir įgūdžių, kaip elgtis su dažais ir kitais įrankiais, patiria kūrybinį džiaugsmą. Technologija lengvai įvaldoma bet kurio amžiaus kūrėjui, todėl kviečiami registruotis 1–12 klasių mokiniai.

 

Daugybę edukacinių programų galima atrasti ir Anykščių krašte. Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus siūlo ypač daug veiklų, kuriose galima dalyvauti su Kultūros pasu. Muziejaus darbuotojai sutiko pasidalyti patirtimi, kaip jiems sekasi vykdyti programas pagal Kultūros paso programą: „Per gegužės mėnesį mūsų siūlomomis edukacijomis pasinaudojo daugiau kaip 80 mokyklų. Daugiausiai užsakytų edukacijų „Duonelė kasdieninė“, „Siauruko atradimai kiekvienam smalsučiui“ ir „Viduramžių darbai ir pramogos medinėje pilyje“. Į edukacines programas mokiniai įsitraukia labai noriai, išlaikyti dėmesį padeda žaidimai, užduotėlės.“

 

Kaip matyti iš pateiktų pavyzdžių – Kultūros paso paslaugų pasirinkimas tikrai didelis. Tereikia nebijoti, netingėti ir pasinaudoti puikiomis kiekvienam mokiniui suteikiamomis galimybėmis. Tam, kad galėtų naudotis Kultūros pasu, mokyklai tereikia prisijungti prie sistemos puslapyje http://kulturospasas.emokykla.lt. Sėkmės kelionėse į pažintį su kultūra!

 

„Švietimo naujienos“

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *