Kraštas, auginęs asmenybes…
Nuskambėjo eilės ir dedikacijos, skirtos Tarptautinei mokytojo dienai. VšĮ Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklos bendruomenė vyko į tradicinę edukacinę kelionę po šiaurės rytų Lietuvą. Šį kartą mūsų tikslas aplankyti gražuolę Rokiškio bažnyčią, Tyzenhauzų dvare įsikūrusį Rokiškio krašto muziejų su įstabia žymiausio Lietuvos dievdirbio Liongino Šepkos darbų ekspozicija bei prie Latvijos sienos stovintį Ilzenbergo dvarą. Šis maršrutas pasirinktas ne atsitiktinai. Magėjo pamatyti kraštą, jo gamtą, kuris išaugino tiek asmenybių. Tarpukario Lietuvai jis davė tris Ministrus Pirmininkus – Vladą Mironą, Antaną Tumėną, Juozą Tubelį. Lietuvos valstybinių ir nacionalinių premijų laureatais tapę kraštiečiai: rašytojai Liudas Dovydėnas, Sigitas Parulskis, Vanda Juknaitė, aktorė Monika Mironaitė, chirurgas Vytautas Jonas Sirvydis. Čia kūrė ir gyveno liaudies dainius, poetas Antanas Strazdas, savo kūrybinį kelią pradėjo Paulius Širvys. Lietuvos tautodailę į dar neregėtas aukštumas kėlė Lionginas Šepka. Lietuvos valstybės teisės pagrindus dėjo teisininkai Antanas Tumėnas ir Mykolas Romeris.
Rokiškio Nepriklausomybės aikštė – vienas išraiškingiausių ir vertingiausių klasicistinės urbanistikos paminklų Lietuvoje. Pažintį pradėjome nuo miesto puošmenos, gražiausio Lietuvos neogotikos ansamblio – Rokiškio Šv. Mato evangelisto bažnyčios. Lydimi gido apžiūrėjome įstabią Liongino Šepkos drožinių ekspoziciją. Ne vienam lankytojui daug įvairiausių minčių sukėlė „Paukščių balius“, nesuvokiamo kruopštumo reikalaujantys drožiniai ir kt.
Pasigrožėję Tyzenhauzų dvaro parku ir juodaisiais gulbinais patraukėme link Ilzenbergo dvaro. Dvaras istoriją skaičiuoja nuo 1515 m.
Šnarančių geltonų lapų kilimu užkopėme ant Ilzės kalno. Senovinės patrankos salvė mūsų atvykimo garbei – netikėtas garsas – staigmena. Apėjome puošnias, dar dažais kvepiančias restauruoto dvaro menes. Nusileidome nuo kalno prie lenkto tilto. Apžiūrėję pirtį, autentišką akmenų sieną, svirną patraukėme link Ilzenbergo dvaro ąžuolo, skaičiuojančio kelis šimtmečius. Prisirinkome gilių – gal pavyks išauginti tokio galiūno atžalas?..
Mūsų viešnagė baigėsi pietumis dvaro ūkio restorane. Patiekalai pagaminti iš dvare natūraliosios žemdirbystės būdu išaugintų produktų. Kvapni žolelių arbata pašalino dienos nuovargį, atgaivino.
Kupini neišdildomų įspūdžių patraukėme link namų. Kiekvienas iš šios kelionės parsivežėme dalelę negirdėtų istorijų ir legendų, malonių akimirkų ir rudenėjančios Aukštaitijos vaizdų.
Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.