Konferencija „Fizika – menas mokyti(s) pažinti pasaulį“

Balandžio 30 – gegužės 1 d. Kauno rajone vyko respublikinė jubiliejinė XXV Lietuvos fizikos mokytojų asociacijos (LFMA) teorinė-praktinė konferencija „Fizika – menas mokyti(s) pažinti pasaulį“. Konferenciją organizavo LFMA Kauno rajono skyriaus grupė: Domeikavos gimnazijos fizikos mokytojas metodininkas Virginijus Karmonas, Vandžiogalos gimnazijos fizikos mokytoja metodininkė Virginija Vaitkuvienė, Neveronių gimnazijos fizikos mokytoja metodininkė Rasa Šimaitienė, Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos fizikos vyr. mokytoja Laimutė Pupelienė, Raudondvario gimnazijos fizikos mokytoja metodininkė Daiva Vaitkienė, Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos fizikos mokytoja metodininkė Audronė Armonienė.

Pirmosios dienos posėdis vyko VDU Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) konferencijų salėje. Konferenciją pradėjo LFMA prezidentė Ieva Mažulienė, fizikos mokytojus sveikino Kauno rajono savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato vyr. specialistas Antanas Bagdonas.

Apie fizikos svarbą ateities inžinieriams kalbėjo VDU ŽŪA kancleris prof. dr. Antanas Maziliauskas. Profesorius pabrėžė, kad, norint išgyventi sparčiai kintančiame pasaulyje, daugėjant gyventojų skaičiui ir nedidėjant dirbamos žemės plotui, senkant vandens ištekliams, vis svarbesnė tampa visų gamtos mokslų integracija. Fizika, savo ruožtu, labai svarbi ruošiant ateities inžinierius žemės ūkiui, kaip antai: savaeigiai traktoriai, „išmanios karvės“, daugiaaukštė žemdirbystė, biomasės auginimas be žemės (grūdų daiginimas ir jų panaudojimas pašarams – ŽŪA skurtos technologijos diegiamos Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse).

Kitas pranešėjas – Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto fizikos katedros vedėjas prof. dr. Giedrius Laukaitis – pristatė universitetinį fizikos dėstymą Kauno technologijos universitete.

Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktorė Saulė Vingelienė pristatė fizikos valstybinių brandos egzaminų analizę, aptarė mokinių metinių pažymių koreliaciją su egzamino rezultatais ir pateikė pasiūlymų, ką būtų galima keisti egzamino struktūroje. Pranešėja konstatavo, kad mokinių, besirenkančių fizikos valstybinį brandos egzaminą, skaičius kinta nežymiai, o valstybinio fizikos brandos egzamino rezultatai kasmet pasiskirsto pagal Gauso kreivę. NEC direktorė pasidalijo įžvalgomis apie būtinybę stiprinti gamtos mokslų mokymą bendrojo ugdymo mokyklose ir universitetuose, nes, jos nuomone, intelektiniai ištekliai turėtų tapti išskirtiniu Lietuvos bruožu ateities pasaulio kontekste.

Apie labai svarbius ugdymo turinio kaitos aspektus, kurie neabejotinai paveiks fizikos mokymą bendrojo ugdymo mokykloje, kalbėjo Kauno jėzuitų gimnazijos fizikos mokytoja ekspertė Rigonda Skorulskienė. Savo pranešime ji analizavo integruoto gamtamokslio ugdymo privalumus ir grėsmes.

Iš visų Lietuvos miestų, miestelių ir kaimo mokyklų susirinkę fizikos mokytojai dalijosi gerąja darbo patirtimi, kaip mokinius įtraukti į vertinimo ir įsivertinimo veiklas, ugdant gamtamokslio komunikavimo kompetencijas, kaip integruoti ugdymo turinį, kaip organizuoti patyriminio ugdymo veiklas, kaip fizikos pamoką padaryti įdomesnę. Pedagogai pabrėžė mokinių eksperimentinio kūrybingumo skatinimą, klasikinio ugdymo elementų integraciją fizikoje, įgūdžių lavinimo ir praktinių užduočių sąryšį, netradicinių pamokų organizavimą kitose aplinkose.

Popietinėje sesijoje fizikos mokytojams buvo organizuotos ekskursijos į modernias, europinius standartus atitinkančias VDU ŽŪA laboratorijas. Akademijos dėstytojai pristatė laboratorijose esančią įrangą ir papasakojo, kokius matavimus ir tyrimus čia gali atlikti mokslininkai, studentai ir mokiniai. Konferencijos dalyviai lankėsi Akvakultūros centre, statinių ir statybinių medžiagų, sausinimo ir hidraulikos, atsinaujinančios energetikos, augalininkystės mašinų, mechatronikos, termodinamikos, biodyzelino, bioetanolio bei biologinių tepalų ir biodujų laboratorijose. Daug emocijų sukėlė „išmanusis“ šiltnamis.

Intensyvi pirmosios konferencijos dienos programa baigėsi ekskursija į Kauno tvirtovės VII fortą. Čia įsikūrusi gamtos ir tiksliųjų mokslų mokykla sužavėjo savo aplinkomis ir inovatyviomis idėjomis. Šios įstaigos vadovas Vladimiras Orlovas parodė mokymosi erdves ir papasakojo, kaip mokiniai savarankiškai ar padedami vadovų gali atlikti įvairius bandymus, atskleidžiančius paprasčiausius optikos dėsnius ar sudėtingesnius elektros ir magnetizmo ryšius. Ekskursijos dalyviai pritarė minčiai, kad neformaliojo ugdymo užsiėmimai, per kuriuos teorinės žinios ir sudėtingų gamtoje vykstančių reiškinių paaiškinimai pateikiami iliustruojant praktiniais pavyzdžiais, – puiki motyvacinė veikla jauniesiems tyrėjams.

Antrosios konferencijos dienos posėdis vyko Raudondvario dvare. Nors graži aplinka žadino romantiškus jausmus, tačiau mokytojai buvo nusiteikę rimtam darbui. Išklausę kolegų pranešimus apie fizikos dalyko dėstymo aktualijas ir iššūkius, konferencijos dalyviai parengė rezoliuciją „Dėl ugdymo turinio atnaujinimo krypčių“ Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei Ugdymo plėtotės centrui. Rezoliucijoje išreiškiami nuogąstavimai dėl eksperimentinės integruoto gamtos mokslo 5–8 klasėse programos, teikiami siūlymai, kaip turėtų būti integruojami gamtos mokslai (fizika ir matematika), atsakoma į Ugdymo plėtotės centro asociacijoms iškeltus klausimus dėl ugdymo turinio atnaujinimo krypčių.

LFMA Kauno rajono skyriaus konferencijos organizacinė grupė savo ir visų dalyvavusių mokytojų vardu nuoširdžiai dėkoja Kauno rajono merui Valerijui Makūnui, Kauno rajono savivaldybei, VšĮ Raudondvario dvarui, VDU Žemės ūkio akademijai, Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriui bei Kauno r. švietimo centrui už pagalbą ir paramą organizuojant šį renginį.

+606

-1