Komercinio transporto priemonių vairuotojams profesinių žinių nebūna per daug

Lietuvos kelių transporto sektorius sukuria apie 10 proc. šalies Bendrojo vidaus produkto. Įmonės atnaujina transporto priemonių parkus, diegia informacines technologijas, bet jų plėtrą stabdo komercinio transporto vairuotojų trūkumas.

Krovininio transporto priemonių vairuotojus rengia tiek vairuotojų rengimo centrai, tiek ir profesinės mokyklos. Vis dėlto jos nepajėgia parengti tiek specialistų, kiek jų reikia Lietuvos įmonėms, todėl mokymo įstaigų suteikiama teorinių ir praktinių žinių kokybė ne visada tinkamai įvertinama. Nors ji, pasak vežėjų atstovų, yra labai svarbi.

Trūkumą užpildo užsieniečiai

 

Pastaruoju metu daugelis komercinio transporto priemonių gamintojų pristato savaeiges transporto priemones, daug kalbama apie tai, kad vairuotojų profesija pamažu nunyks. Vis dėlto tiek įmonių vadovai, tiek vairuotojų rengimo specialistai įsitikinę, kad ši profesija bus reikalinga dar ilgai, komercinio transporto vairuotojų paklausa tik didės. Taip pat griežtės reikalavimai ir jų išsilavinimui.

Problema ir ta, kad vairuotojų rengimo centrai suteikia tik pradinį mokymą, elementarių žinių, o praktinių įgūdžių įgyjama tik pradėjus dirbti. Iš pradžių vairuotojams tenka važinėti kartu su patyrusiu kolega, kad įgautų reikiamos praktikos.

 

Asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Mečislovas Atroškevičius sako, kad tai, kiek šiuo metu parengiama komercinio transporto vairuotojų, tėra tik lašas jūroje. „Vilkikų, autobusų vairuotojų trūkumas jau tampa nuvalkiota tema. Mūsų klausia – kiek Lietuvos vežėjams trūksta vairuotojų? Atsakome – kiek bus parengta, tiek paimsime. Transporto sektorius auga, atsiranda naujų rinkų. Kiek turėsime resursų, tiek galėsime plėstis. Dabar plėstis galime tik atsiveždami vairuotojus iš vadinamųjų trečiųjų šalių“, – dėsto generalinis sekretorius.

 

Pasak jo, problema ir ta, kad vairuotojų rengimo centrai suteikia tik pradinį mokymą, elementarių žinių, o praktinių įgūdžių įgyjama tik pradėjus dirbti. Iš pradžių vairuotojams tenka važinėti kartu su patyrusiu kolega, kad įgautų reikiamos praktikos.

M. Atroškevičius sako negalintis teigti, kurios mokymo įstaigos – profesinės ar vairuotojų rengimo mokyklos – parengia geresnius komercinio transporto vairuotojus. „Kol kas krovinių gabenimo rinka „susiurbia“ viską. Jei turėtume iš ko rinktis, manau, daugiau dėmesio kreiptume į vairuotojų parengimo kokybę. Dabar vežėjams tereikia, kad krovininio automobilio vairuotojas turėtų tinkamą kvalifikaciją. Manau, kad tarptautiniais maršrutais krovinius ar keleivius vežančiam vairuotojui žinių niekada nebus per daug“, – sako M. Atroškevičius.

 

Jam antrina Anykščių technologijos mokyklos direktorius Ramūnas Zlatkus. Pasak jo, profesinis mokymas komercinio transporto vairuotojams yra labai reikalingas. Vairavimo mokyklose mokymai trunka per trumpai, kad tarptautinių vežimų vairuotojai ekspeditoriai būtų gerai parengti darbui. „Sulaukiame darbdavių atsiliepimų, kad iš mūsų mokymo įstaigos ateina geresnę kvalifikaciją turintys vairuotojai. Žinių šiems specialistams reikia daug ir įvairių, jų per pusmetį suteikti neįmanoma“, – kalba R. Zlatkus.

Mūsų tikslas – parengti specialistą, gebantį vairuoti krovininio transporto priemones, nusimanantį apie automobilių konstrukcijas, prekes ir kitokius krovinius, jų vežimo organizavimo principus.

Mokymo kursas – išsamus

 

Anykščių technologijos mokykla priima tiek baigusius pagrindinę, tiek ir vidurinę mokyklas. Po dešimtos klasės mokomasi trejus metus, kartu įgyjamas ir vidurinis išsilavinimas. Baigusieji vidurinę mokyklą profesijos mokosi dvejus metus. Abiejose programose pirmieji metai skiriami teoriniam mokymui, vėliau daugiau dėmesio skiriama praktiniams dalykams. Glaudžiai bendradarbiaujama su potencialiais darbdaviais, būsimieji vairuotojai atlieka praktiką krovininio transporto įmonėse, mokyklos dirbtuvėse ir laboratorijose, taip pat muitinėse. Mokymo programose numatyta, kad teoriniam mokymui skiriama 30 proc., o praktiniam – 70 proc. mokymosi laiko.

Besimokydami technologijos mokykloje, būsimieji vairuotojai įgyja ir 95 EU kodą, arba pradinę profesinę kvalifikaciją kroviniams vežti. Mokymo kursą užbaigia egzaminai.

 

„Mūsų tikslas – parengti specialistą, gebantį vairuoti krovininio transporto priemones, nusimanantį apie automobilių konstrukcijas, prekes ir kitokius krovinius, jų vežimo organizavimo principus. Mokymo įstaigoje įgyjama žinių apie krovinių vežimų sistemą, transporto geografiją. Baigę mokymo kursą, specialistai pramoksta remontuoti ir techniškai prižiūrėti transporto priemones, tvarkyti krovinių muitinės ir sandėlių bei krovinių terminalų apskaitos dokumentus“, – sako R. Zlatkus.

 

M. Atroškevičius pabrėžia, kad mokymo programos turi nuolat keistis, nes sparčiai keičiasi technika, automobiliuose atsiranda vis daugiau elektroninių sistemų. „Sovietmečiu itin daug dėmesio buvo skiriama būsimųjų specialistų gebėjimui patiems susiremontuoti transporto priemonę. Dabar tai jau nebėra aktualu, remonto darbai atliekami servisuose. Dar prieš gerą dešimtmetį vairuotojas privalėjo turėti daug įvairių šalių žemėlapių, o dabar tereikia prisijungti prie globalinės padėties nustatymo sistemos (GPS), ir krovinys bus nugabentas į reikiamą vietą. Ateityje elektroniniu būdu bus tvarkomi ir įvairūs dokumentai, todėl vairuotojams reikės vis daugiau informacinių technologijų išmanymo“, – teigia „Linavos“ generalinis sekretorius.

 

Pasak R. Zlatkaus, profesinėje mokykloje stengiamasi atsižvelgti į pokyčius, suteikti būsimiesiems specialistams tokių žinių, kurių jiems prireiks kasdieniame darbe. Be Kelių eismo taisyklių ir saugaus eismo pagrindų, čia mokoma valdyti informacines ir ryšio priemones, transporto logistikos, tarptautinių vežimų sistemos, vairavimo automobilių junginiais taktikos, krovinių vežimo kelių transportu, muitinės procedūrų, saugos darbe, teisės pagrindų, specialybės užsienio kalbos dalykų. Dėmesys skiriamas ir bendrakultūriniams dalykams, valstybinei ir užsienio kalboms, taip pat vairuotojo psichologijai bei etikai.

 

Besimokydami technologijos mokykloje, būsimieji vairuotojai įgyja ir 95 EU kodą, arba pradinę profesinę kvalifikaciją kroviniams vežti. Mokymo kursą užbaigia egzaminai. „Pagal mokymo programos planą mūsų mokiniams būna du baigimo kvalifikacijos egzaminai. Egzaminas susideda iš dviejų dalių – teorijos ir praktinių įgūdžių įvertinimo. Pagal egzamino rezultatus vairuotojui suteikiama kvalifikacija ir išduodamas atitinkamas kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas“, – sako R. Zlatkus.

Įsidarbina pagal specialybę ne visi

 

Žmogus, profesinėje mokykloje įgijęs tarptautinių vežimų vairuotojo ekspeditoriaus C ir CE kategorijų kvalifikaciją, gali dirbti tiek individualiose įmonėse, tiek uždarosiose akcinėse bendrovėse, tiek tarptautinėse kompanijose.

„Pagal specialybę įsidarbina maždaug pusė baigusiųjų mokymo programas. Kai kurie mokytis ateina jau žinodami, kad dirbs savo ūkyje ar kurs nuosavą įmonę. Nemažai buvusių mokinių įsidarbina užsienio kompanijose. Kai kurie iš pradžių padirba Lietuvoje, įgyja reikiamos patirties, tada važiuoja į užsienį. Mūsų parengti specialistai laukiami visur“, – kalba Anykščių technologijos mokyklos vadovas.

 

R. Zlatkus sako, kad į Anykščių technologijų mokyklą priimami būsimieji vairuotojai ir neįgiję B vairuotojo kategorijos, mokykloje iki 21-erių jie gali įgyti 95 kodo kvalifikaciją, pasirengti laikyti C, CE vairuotojo kategorijos egzaminą. Mokiniai gauna diplomą ir liudijimą, o egzaminą gali bet kada išsilaikyti „Regitroje“.

Baigę profesinę mokyklą pagal specialybę įsidarbina ne visi dar ir todėl, kad tarptautiniais maršrutais krovinius vežančio vairuotojo darbas – labai sunkus. „Jaunimui reikia kurti šeimą, auginti vaikus, o pasirinkusiųjų šią profesiją laukia gyvenimas ant ratų. Reikia tokio žmogaus, kuris mėgtų keliauti, galėtų ilgesnį laiką būti vienas. Tai, kad panašus darbas – ne jiems, kai kurie supranta tik išvažiavę į pirmąjį reisą“, – kalba R. Zlatkus.

Darbas patinka, bet ilgai jo dirbti neketina

 

Vaidotas Skvereckaitis – vienas iš tų Anykščių technologijos mokyklos auklėtinių, kuris, baigęs mokymo programą, pasirinko vairuotojo darbą. Krovinius vaikinas veža jau penkerius metus. „Baigęs vidurinę, kaip ir dauguma lietuvaičių, norėjau stoti į universitetą. Vis dėlto į nemokamą vietą patekti nepavyko, todėl pasirinkau Anykščių technologijos mokyklą. Esu labai patenkintas mokymu šioje įstaigoje, atmosfera čia labai gera, patiko geri, paslaugūs, kvalifikuoti dėstytojai. Labai reikalinga buvo ir praktika – teorija, žinoma, geras dalykas, bet pradėjęs dirbti susiduri su daugybe iššūkių“, – pasakoja V. Skvereckaitis.

Dvejų mokymosi metų profesinėje mokykloje jam nepasirodė per daug. Viskas, ko mokė mokytojai, reikalinga kasdieniame darbe.

 

Įgijęs tarptautinių vežimų vairuotojo ekspeditoriaus kvalifikaciją, vaikinas įsidarbino įmonėje „Anykščių ratas“. Iš pradžių dvi savaites jis važinėjo kartu su mokytoju, dabar dirba kadencijomis: šešias savaites vežioja krovinius po visą Europą, paskui trims savaitėms grįžta namo į Lietuvą.

„Dirbti šį darbą yra labai sudėtinga, esi toli nuo namų, vienas, turi kliautis tik savimi – niekas neišties pagalbos rankos. Be to, reikia išmanyti daugybę dalykų, net ir mokėdamas vieną ar dvi užsienio kalbas, ne visur susikalbėsi. Mokykla mums suteikė daug žinių, bet dar daugiau jų reikia išvažiavus į užsienį“, – aiškina V. Skvereckaitis.

 

Pasak jo, dvejų mokymosi metų profesinėje mokykloje jam nepasirodė per daug. Viskas, ko mokė mokytojai, reikalinga kasdieniame darbe.

Šiuo metu V. Skvereckaitis įstojo mokytis tarptautinės logistikos vadybos specialybės Vilniaus technikos ir dizaino kolegijoje. Pasak jo, tarptautiniais maršrutais krovinius vežančio vairuotojo darbas ne tik labai sunkus, bet ir prastai apmokamas, vairuotojams nesuteikiamos socialinės garantijos, todėl viso gyvenimo su šia specialybe vaikinas nesieja.

Daugiau kvalifikacijos – keleivinio transporto vairuotojams

 

Vežėjai patys stengiasi suteikti savo vairuotojams svarbiausių žinių: rengia psichologinio atsparumo mokymus, moko, kaip aptarnauti keleivius, kaip spręsti stresines situacijas, išvengti konfliktų. Bet to nepakanka.

Kol kas profesinėse mokyklose galima rinktis tik tarptautinių krovinių vežimo vairuotojo kvalifikaciją, keleivinio transporto priemonių vairuotojai jose nerengiami. „Tai – nemenka problema. Autobusų vairuotojai turi būti dar labiau kvalifikuoti nei vairuojantys vilkikus. Vežame žmones, tad ir mūsų atsakomybė – kur kas didesnė“, – sako Kauno bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.

Jo teigimu, vežėjai patys stengiasi suteikti savo vairuotojams svarbiausių žinių: rengia psichologinio atsparumo mokymus, moko, kaip aptarnauti keleivius, kaip spręsti stresines situacijas, išvengti konfliktų. Bet to nepakanka.

 

„Kai kurių dalykų vairuotojai išmoksta įgydami 95 kodą, bet ten panašiems dalykams dėmesio skiriama per mažai. Labai svarbus kiekvieno vairuotojo kultūros lygis, jį būtina kelti. Tai nepasiekiama per vieną dieną“, – kalba L. Skardžiukas.

Pasak generalinio direktoriaus, autobuso vairuotojams nereikėtų baigti kolegijos ar universiteto, bet profesinis mokymas jiems labai praverstų. „Autobuso vairuotojui reikia daug ir įvairiapusių žinių. Tai – ir psichologija, ir filosofija, ir geografija, ir istorija. Jei važiuoja į užsienį be gido, turėtų galėti papasakoti keleiviams ir apie svečias šalis“, – mano įmonės vadovas.

 

Be to, L. Skardžiuko teigimu, geram autobuso vairuotojui reikia išmanyti transporto priemonės mechanikos dalykus, mokėti bent vieną užsienio kalbą, gebėti suteikti pirmąją pagalbą. „Jei atsirastų autobusų vairuotojų mokymo programos profesinėse mokyklose, galėtume finansuoti dalį būsimų specialistų mokymo išlaidų. Be abejo, tokiu atveju vairuotojai turėtų ateiti dirbti į mūsų įmones“, – pabrėžia generalinis direktorius.

Anot jo, labai svarbi ir keleivinio transporto priemonių vairuotojų atranka. „Žmogus turėtų norėti dirbti tokį darbą, jausti malonumą jį dirbdamas. Be to, jis neturi bijoti žmonių, išmokti tinkamai su jais bendrauti. Žinome iš praktikos: vieni vairuotojai geba tai iš prigimties, o kitiems sunku atsistoti, prisistatyti ir paraginti keleivius prisisegti diržus. Net savo vardą kai kuriais atvejais žmonės pamiršta“, – šypsosi įmonės vadovas.

 

R. Zlatkus sutinka, kad keleivinio transporto vairuotojams žinių reikia dar daugiau negu vairuojantiems vilkikus. „Žinome, kad užsienyje autobusų vairuotojai rengiami profesinėse mokyklose. Manau, ir mes būtume pajėgūs tai daryti. Programas galima išplėsti, koreguoti jas pagal darbdavių poreikius, daugiau dėmesio skirti psichologijai, etikai. Jei keleivių vežėjai mano, kad panašios programos reikalingos, jos galėtų atsirasti. Esame pasirengę dialogui, atviri naujovėms“, – pabrėžia R. Zlatkus.

  

Viršelyje autorės nuotrauka