„Kol nepradėjau dirbti profesinėje mokykloje – tikėjau stereotipais“

Šiandien daug kalbama apie darbuotojų trūkumą informacinių ir ryšių technologijų sektoriuje. Numatoma, kad ir netolimoje ateityje šios srities specialistų poreikis nemažės. Antrus metus Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre būsimuosius žiniatinklio programuotojus su informacinių technologijų paslaptimis supažindinanti pedagogė Justina BALSĖ yra įsitikinusi, kad profesinė mokykla – puiki galimybė išbandyti ir atrasti save. 2017 m. mokinių pripažinta mylimiausia mokytoja, pokalbio metu ji atskleidžia savo darbo metodus ir dalijasi mintimis apie profesinio mokymo naudą.

 

Ne paslaptis, kad informacinės technologijos traukia šiuolaikinį jaunimą, tačiau ar programuotoju gali tapti kiekvienas?

Išbandyti, kas yra programavimas – tikrai gali kiekvienas. Tereikia atsiverti naršyklę ir į paieškos sistemą susivesti tinkamą raktažodį, tarkime: „Noriu išmokti programuoti“. Tuomet užsikabinti už daug žadančių antraščių „Išmok programuoti per 6 naktis“. Stop! Taip nebūna. Programinį kodą gali rašyti kiekvienas, tačiau ne kiekvienas gali jį suprasti, kurti bei optimizuoti. Mane, kaip mokytoją, labiausiai demotyvuoja studento, rodančio savo kodo bandymus, klausimas: „Tai ką aš čia parašiau?“ Tuomet, atrodo, nusvyra rankos. Kam rašyti tai, ko nesupranti? Tačiau jeigu programinio kodo rašymas generuojasi ne tik paskaitų metu, bet ir neduoda ramybės važiuojant autobusu ar net bendraujant su draugu (nes gi taip norisi išspręsti tą nelemtą uždavinį), tai yra ženklas – tu gali tapti programuotoju!

 

Kokios perspektyvos laukia mokymo programą baigusių?

Kiekvienai įmonei reikalinga interneto svetainė, kurianti įvaizdį ir formuojanti nuomonę. Todėl ji turi būti nuolat atnaujinama, patraukli ir inovatyvi. Absolventas, įvaldęs pagrindines technologijas, gali pradėti tiek laisvai samdomo darbuotojo karjerą, kuriant interneto svetaines įmonėms, tiek įsilieti į  didesnį kolektyvą įmonėje.

 

Tenka susidurti su vyraujančiu stereotipu, kad universitetas skirtas gabiausiems, o patiriantiems mokymosi sunkumų – tiesus kelias į profesinę mokyklą. Ši situacija Lietuvoje keičiasi?

Kol pati nepradėjau dirbti profesinėje mokykloje, turiu prisipažinti – maniau panašiai. Netikėjau profesinio mokymo galia. Dabar kalbu priešingai. Tai puiki galimybė išbandyti ir atrasti save per labai trumpą laiką. Savo mokymo įstaigoje turime puikių pavyzdžių, neįtikėtinų sėkmės istorijų! Daugybė mūsų mokinių sėkmingai persikvalifikavo ir atrado save programavimo srityje. Dirba didelėse tarptautinėse kompanijose, kiekvieną rudenį pasikviečiame alumnų, kad papasakotų naujai atėjusiems mokiniams savo sėkmės istorijas, ko galima pasiekti baigus profesinę mokyklą.

 

Ką gauna tie, kurie, profesijos mokytis pradeda jau po 10 klasių?

Jie turi galimybę vienu šūviu nušauti du zuikius. Su brandos atestatu įgyti ir profesiją. Jie sutaupo laiko ir užsidirba galimybę anksčiau įsilieti į darbo rinką arba gauti papildomų balų stojant mokytis į aukštesnę pakopą.

 

Jūs būsimuosius žiniatinklio programuotojus supažindinate su informacinių technologijų pasauliu. Papasakokite, kokius interaktyvius metodus pasitelkiate savo pamokose ir kokių rezultatų tai duoda?

Su kolegomis juokaujame, kad pagrindinės mano darbo paslaptys labai paprastos: garsiai kalbu, daug mosuoju rankomis ir įkyriai visų klausinėju, nors iš tiesų kurdama problemines situacijas skatinu mokinius surasti įvairius sprendimo būdus. Aktyvus klausimų uždavimas man padeda kiekvieną mokinį įtraukti į procesą taip, kad pamoka užsitęsia.

Labai daug laiko skiriu kurti praktinėms užduotims. Tam, kad jos būtų įtraukiančios ir prasmingos, reikia peržiūrėti daug pavyzdžių, išnagrinėti kelis galimus sprendimo variantus, pasidomėti naujovėmis ir, žinoma, pritaikyti prie esamo mokinių žinių bei įgūdžių lygio.

Tačiau kartais mėgstu duoti ir „užduotį-iššūkį“, kai užduoties sprendimui neužtenka pavyzdžių iš teorinės pamokų dalies. Tokiomis užduotimis skatinu neprisirišti prie vieno informacijos šaltinio, o išmokti maksimaliai išnaudoti paieškos sistemos galimybes, ieškoti informacijos internete.

 

Koks yra šiandieninis profesinės mokyklos mokinys ir kaip jį sudominti, įtraukti?

Baisu pasigirti, bet šiandieninis mūsų mokinys yra motyvuotas. Tas, kuris nebijo kardinaliai keistis, aukoja darbą vardan mokslo ir tiki savo sėkme. Tokio mokinio įtraukti nereikia, nes jis ne tik įsitraukia, bet ir įpareigoja mokytoją savo darbą atlikti kokybiškai, jis žino ko nori, ko siekia ir to reikalauja iš savo mokytojo.

 

Dirbate Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre su suaugusiaisiais, kurie turi brandos atestatą. Tačiau esate dirbusi ir su penktokais. Papasakokite kaip jūs atradote save profesinėje mokykloje.

Dirbti su penktoku ir su I kurso studentu yra labai didelis skirtumas. Dėstant informacines technologijas pagrindinėje mokykloje, pavyzdžiui 5–8 klasėse, paliečiamos nesudėtingos temos, tokios kaip darbas su teksto redaktoriumi, skaičiuokle ar piešimo programomis. Pas vieną kitą gudresnį mokytoją mokiniai ir programavimo paragauja. Tačiau norint pasiekti pamokos tikslų ir rezultatų, neužtenka vien tik dalintis savo žiniomis, pirmiausia reikia mokėti mažuosius sudominti technologijomis, pagrįsti naudą, motyvuoti, auklėti. Aš šį procesą sau išsiverčiu į žodį „žaisti“.

 

Tai sunkus žaidimas?

Drįstu pasakyti – labai sunkus. Todėl nuoširdžiai dėkoju visiems mokytojams, kurie dirba su būsimais mano studentais, įdiegia jiems informacinių technologijų pagrindus, o svarbiausia – sudomina technologijomis ir paskatina eiti programuotojo keliu.

 

Darbas su suaugusiaisiais jums labiau tiko?

Darbas profesinėje mokykloje su I kurso studentais – tai darbas su brandžiomis ir motyvuotomis asmenybėmis, kai pamoka jiems ne 45 minutės kančios ir nuobodulio, o bendras komandinis darbas, tikslas ir noras padaryti geriau nei padarėme vakar ir išmokti daugiau nei buvo numatyta.

 

Praėjusiais metais mokiniai jus įvertino kaip mylimiausią Energetikos ir mechatronikos skyriaus mokytoją.

Tai tik patvirtina ir įrodo, kad gyvenime einu teisingu keliu ir darau tai, ką sugebu geriausiai – mokau!

 

Esate iš tų pedagogų, kurie patys savarankiškai nuolat mokosi ir tobulėja. Kokias technologijas mėginate perprasti šiuo metu?

Mokytojui svarbu neužmigti ant laurų. Tai, ką moku ir žinau šiandien, – rytoj jau bus pasenę, todėl šiuo metu nardau po JavaScript lobynus.

 

Ačiū už pokalbį!