Kodėl svarbu ugdyti ikimokyklinukų emocijų suvokimą ir raišką?

Vis dažniau stebint emocinio neraštingumo apraiškas, kai žmonės neatpažįsta savo emocijų, negali jų įvardinti, o dar blogiau – negeba jų kontroliuoti, norisi kalbėti apie tai, kaip svarbu visą dėmesį sutelkti į ikimokyklinio amžiaus vaikų emocijų suvokimo ir raiškos ugdymą. Jau darželyje padėdami nustatyti vaikams kylančias emocijas, padėdami suvokti jų atsiradimo priežastis ir pagelbėdami jas išjausti, išvengtume daugelio konfliktų ir nemalonių situacijų vėlesniame vaikų gyvenime. Dr. Shapiro (2008) aiškiai apibrėžia pasekmes vaikams, kurie neturės išlavėjusio emocinio intelekto: tokie vaikai bus lengviau pažeidžiami, jiems sunkiau seksis akademinėje veikloje, jausis nelaimingesni nei tie, kurių emocinio intelekto koeficientas bus aukštas.

Suvokdami, kad emocijų suvokimo ir raiškos svarba yra nenuginčijama, 2017 m. Šiaulių lopšelio-darželio „Pasaka“ trejų metų amžiaus vaikų grupėje buvo pradėtas įgyvendinti projektas „Emocijų pasaulyje“. Prieš pradedant vykdyti projektą, pagal LR švietimo ir mokslo ministerijos parengtą „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašą“ (2014) buvo įvertinti šių vaikų emocijų suvokimo ir raiškos pasiekimai. Kartą per savaitę jie turėjo užsiėmimus, kuriuose buvo mokomi atpažinti savo ir kito žmogaus emocijas, analizuoti jų atsiradimo priežastis, plėtė emocinį žodyną. Emocijų suvokimo ir raiškos ugdymo užsiėmimai vyko trejus metus, kol vaikai baigė ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Taip pat kasmet buvo matuojami jų pasiekimai emocijų suvokimo ir raiškos srityje pagal „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašą“ (2014).

Vykdant projektą buvo pasirinkta kontrolinė grupė, t. y. kito Šiaulių lopšelio-darželio trejų metų amžiaus vaikų grupė, kurioje planuoti kassavaitiniai emocijų suvokimo ir raiškos užsiėmimai nevyko. Šioje kontrolinėje grupėje lygiai taip pat, kaip ir Šiaulių lopšelyje-darželyje „Pasaka“, kasmet buvo matuojami vaikų pasiekimai emocijų suvokimo ir raiškos srityje pagal „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašą“ (2014).

Birželį buvo palyginti abiejų grupių rodikliai emocijų suvokimo ir raiškos srityje. Pastebėta, kad 3–4 metų vaikai puikiai pažįsta 4 pagrindines emocijas: džiaugsmą, pyktį, liūdesį ir baimę tiek Šiaulių lopšelyje-darželyje „Pasaka“, tiek pasirinktoje kontrolinėje grupėje. Pagrindiniai skirtumai atsiranda, kai pradedama kalbėti apie jausmų atsiradimo priežastis ir mokant vaikus įveikti nemalonias emocijas visuomenėje priimtinais būdais: vaikai, kurie buvo tikslingai ugdomi emocijų suvokimo ir raiškos srityje, lengvai nusako, kada ir koks jausmas kyla (aiškiai suvokia jausmų atsiradimo priežastis), taip pat šie vaikai gali išvardyti iki 10 būdų pykčiui įveikti (pavyzdžiui, atsigerti vandens, suplėšyti laikraštį į smulkias dalis, nupiešti pyktį ir piešinį išmesti, suskaičiuoti iki 10, giliai pakvėpuoti, nusiprausti veidą vandeniu ir pan.). O štai vaikai, neturintys planuotų užsiėmimų emocijų suvokimui ir raiškai ugdyti, sunkiau suvokia emocijų atsiradimo priežastis ir žino mažai konstruktyvių būdų pykčiui įveikti.

Išvados:

1. Daugiau dėmesio skirti vaikų emociniam raštingumui didinti, kalbant ne tik apie jausmų pavadinimus, bet ir aiškinantis jų atsiradimo priežastis.
2. Pykčio situacijose rečiau kartoti vaikams „nusiramink“, „nepyk“, „atsiprašyk“, bet pateikti konstruktyvius pykčio įveikimo būdus.
3. Nuolat vaikams priminti, kokie pykčio įveikimo būdai yra galimi, o kurie destruktyvūs ir skaudina aplinkinius.

+6

-3