Kodėl sakome „ne“ tradiciniams žaislams?

Stebint vaikus, dažnai nuoširdžią nuostabą kelia tai, kad ilgas valandas jie gali praleisti žaisdami su paprastomis medžiagomis, tokiomis kaip dėžutės, uolienos, kriauklės, smėlis ar vanduo. Todėl kyla klausimas: ar šių dienų vaikiškų žaislų pramonės tendencijos ir kuriama produkcija sukuria tinkamas prielaidas ir skatina intelektinį žaidimą? Turbūt ir patys esate pastebėję, kad dažnai vaikai labiau domisi pakuote, o ne pačiais žaislais, o jei ir susidomi vienafunkciu žaislu, vos tik išsiaiškinus veikimo principą, jis atsiduria kampe tarp to paties likimo ištiktų žaislų. Paprasčiau tariant, jie tampa nereikalingi.

 

Vilniuje įsteigtame vaikų lopšelyje-darželyje „Mįsliaus dirbtuvės“ veiklų ir ugdytinių įsitraukimo į jas analizė leidžia tvirtinti, kad daug mieliau vaikai renkasi žaidimus, kurie sužadina smalsumą, suteikia laisvę vaizduotei, kūrybiškumui, inicijuoja tarpusavio sąveiką, kviečia bendrauti, diskutuoti ir dalytis idėjomis. Praktika parodė, kad vienas tinkamiausių būdų pažadinti jų natūralų smalsumą yra į savo žaidimų aplinką įtraukti daugybę medžiagų, kurios vadinamos palaidomis dalimis.

Šio straipsnio tikslas yra ne tik pasidalyti savo gerąja ugdymo patirtimi „Mįsliaus dirbtuvėse“, bet ir plačiau pristatyti palaidų dalių metodo taikymo naudą su ikimokyklinio amžiaus vaikais.

 

Kas yra palaidos dalys?

 

Koncepciją apie palaidų dalių panaudojimą ugdymo procese vienas pirmųjų pristatė architektas Simonas Nicholsonas. Jo teigimu, išradingumo ir kūrybiškumo laipsnis bei inovatyvumas – tiesiogiai proporcingas aplinkoje esančių kintamųjų, t. y. palaidų dalių, įvairovei ir rūšiai. Palaidos dalys reiškia viliojančius, gražius, rastus daiktus ir medžiagas, kuriuos žaidimo metu vaikai gali perkelti iš vienos vietos į kitą, išardyti ir vėl surinkti, perprojektuoti, išdėstyti, derinti, keisti ir naudoti atskirai arba derinant tarpusavyje. Tai visada daugiafunkcės priemonės, kurios neturi konkrečios paskirties ir naudojimo instrukcijų. Vaikų rankose jos tampa bet kuo: akmuo gali tapti istorijos veikėju, gilė – įsivaizduojamos sriubos ingredientu, lazda – meškere, gitara, žirgu ar teleskopu. Vaikams naudojant palaidas dalis atsiveria neišmatuojamos galimybės kaskart pasiekti naujų rezultatų. Skirtingai nuo dėlionės, kurios detalės yra skirtos tam, kad jas sujungus būtų sukurtas vienas paveikslas, tos pačios palaidos dalys gali būti sujungtos įvairiais būdais ir įvairiems tikslams. Pavyzdžiui, skara gali tapti antklode lėlei vystyti, iškylos paklotu, tvenkiniu žvejybai, palapinės stogu ar net parašiutu.

Kompetencijų ugdymas ir palaidos dalys

 

Dažnai noras išpildyti ikimokyklinio ugdymo programas ir kartais nepamatuoti pedagogų ir tėvų lūkesčiai priveda prie to, kad pernelyg anksti imama orientuotis į akademines žinias ir tokių metodų taikymą ankstyvojoje vaikystėje. Nors naujausi edukologijos tyrimai rodo, kad ilgalaikėje perspektyvoje per kūrybinio ir patirtinio ugdymo veiklas vaikai daug geriau įsisavina informaciją ir įgyja reikiamų įgūdžių. O svarbiausia – sėkmingai taikytinas palaidų dalių metodas ugdo vaikų socialinę kompetenciją, kūrybiškumą, motyvaciją, atvirumą naujovėms ir kitas reikiamas kompetencijas.

 

Pažinimo kompetencija. Noras sužinoti, išmokti, suprasti, kas vyksta aplinkui, yra aplinkos pažinimo pamatas. Nereikėtų galvoti, kad aplinkos pažinimas – tai pavadinimų, faktų ir kitos informacijos įsiminimas. Tokios žinios bus bevertės, jeigu vaikas neišmoks mąstyti ir pritaikyti to, ką sužinojo apie jį supantį pasaulį.

Aplinka, kurioje gausu palaidų dalių, neišvengiamai tampa tyrinėjimų, bandymų ir eksperimentų laboratorija. Joje vaikai susipažįsta su gyvosios ir negyvosios gamtos objektais, reiškiniais ir atranda jų sąveikos ir veikimo būdus. Štai eksperimentuodami su dėžėmis, vamzdeliais ar buteliais vaikai gali išbandyti, kaip veikia įvairūs fizikiniai dėsniai, matuoti daiktų svorį, atstumą ir aukštį. Naudodami medines lentas, lietvamzdžių atraižas ir kamuolius mažieji mokslininkai atranda, kaip daiktus veikia nuolydis ir sunkio jėga, kai projektoriaus ir šviesos stalo bandymai įtraukia į įvairiaspalvį spalvų ir šešėlių pasaulį.

Vaikams pradėjus integruoti palaidas dalis į savo žaidimus, paprastai girdime, kaip jie pradeda plėsti žodyną matematinėmis sąvokomis: skaičiuoja daiktus, tarpusavyje lygina jų grupes pagal kiekį, spalvą, formą, dydį. Per vandens ir smėlio veiklas, kai naudojami puodeliai, piltuvėliai, pagaliukai ir sietai, vaikai formuojasi supratimą apie matavimo būdus ir technikas, juos tiesiogiai siedami su praktiniu reiškiniu, o ne teorija.

 

Socialinė ir komunikavimo kompetencija. Vaikai iš prigimties yra smalsūs. Jie natūraliai domisi juos supančia aplinka, uždavinėja klausimas: kas? kaip? kodėl? iš kur? Kuo aplinka gausesnė palaidų dalių, tuo daugiau atsiranda galimybių diskusijoms, nuomonei reikšti ir hipotezėms kelti. Kūrybiniai žaidimai žadina pasitikėjimą savimi, drąsina vaikus išbandyti naujus dalykus be rizikos suklysti, skatina komandinį darbą. Bendra vaikų veikla sukuria sąlygas formuotis bendravimo įgūdžiams. Žaisdami kartu, vaikai mokosi aiškintis, derėtis, priimti bendrus sprendimus, dalytis patyrimu, palaikyti ir padėti įgyvendinti vienam kito idėjas, mokytis vienam iš kito.

 

Meninė kompetencija. Vaikai dažnai išreiškia savo idėjas ir jausmus per meną. Bet kuri tradicinė meninio ugdymo veikla gali būti papildyta palaidomis dalimis, suteikiant didesnę medžiagų ir įrankių įvairovę jų vaizduotei ir kūrybiškumui reikštis. Pavyzdžiui, tapant dažais nebūtina apsiriboti popieriumi. Nuostabūs piešiniai gali būti sukurti ant medžio lapų ar žievės, veidrodžių, drobės ir seno molinių indų komplekto. Tapymo dažus gali keisti vanduo ant sauso paviršiaus ir purvas. Keramikos ir koliažų studiją gali papildyti akmenys, gilės, kriauklės, šakelės ir pagaliukai, siūlai, džiovintos gėlės, įvairios kruopos ir neišvardijama gausybė kitų daugiafunkcių priemonių.

 

Sveikatos saugojimo kompetencija. Kai kalba pakrypsta link sveikatos, dažnai pirmoji į galvą ateinanti sąvoka – fizinis aktyvumas. Šioje srityje kūrybiškai pritaikydami palaidas dalis galime sukurti aibes naujų veiklų, kurios skatins džiugias emocijas ir vaikų motyvaciją. Šokiai su skaromis ir kaspinais bei garsus skleidžiantys daiktai leidžia vaikams improvizuoti. Kieme paruoštos medinės lentos, panaudotos vielos ritės, galbūt jau nebenaudojami dviračio ratai ir virvės atveria galimybes vaikams patiems pagal savo galimybes susikurti kliūčių ruožus ir estafečių užduotis. Taip jie ne tik aktyviai juda, bet ir kartu lavina smulkiosios ir stambiosios motorikos įgūdžius. Kostiumų gausa teatro studijos erdvėje žadina vaikų norą persirengiant tapti kokios nors istorijos personažu ir jiems patiems to nesuvokiant ugdo kasdienio gyvenimo įgūdžius, tokius kaip užtrauktuko ar sagų užsisegimą.

 

Tai, kad tinkamai taikomas palaidų dalių žaidimo metodas papildo ikimokyklinio ugdymo procesą daugelyje Vakarų Europos šalių, yra nebediskutuotinas klausimas. Šis metodas kasmet sulaukia vis didesnio susidomėjimo tiek tarp mokslininkų, tiek tarp pedagogų. Ir vieni, ir kiti sutaria, kad, norint sukurti palankias prielaidas intelektiniam žaidimui plėtotis, privalu užtikrinti žaidimo aplinkų ir priemonių įvairovę, laiką ir pasirinkimo laisvę. Tai patvirtina „Mįsliaus dirbtuvėse“ sukurta ugdymosi aplinka, kurioje ugdymas nekelia įtampos ir yra nepastebimas, bet drauge ir neišvengiamas! Taip įgyjami įgūdžiai ir charakterio savybės, kurios sudarys tinkamas prielaidas užtikrinti sėkmingą ateitį vaikams augant ir tobulėjant.