Ko trūksta istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojui Lietuvoje, arba viešnagė Briuselyje

Diskutuojame apie Lietuvos švietimo reformą, mokytojo prestižą ir jo darbo užmokestį. Koks mokytojas turi dirbti mokykloje? Kaip padaryti mokytojo profesiją prestižinę? Bandydamas atsakyti į šiuos klausimus lankiausi kai kuriose kitų šalių mokyklose. Suvokiu, kad kai kurių dalykų mokytojai be platesnio pasaulio pažinimo negali tinkamai dėstyti savo dalyko. Čia pirmiausia turiu omenyje istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojus. Jau nemažai metų dėstau šiuos dalykus ir esu patyręs, kaip sunku dėstyti tai, ko pats nepamatei. Todėl jau kelerius metus planuoju per savo atostogas aplankyti tokį istorijos objektą, kuris praplėstų mano žinias ir teiktų galimybę jas perteikti kolegoms bei mokiniams. Žinoma, už savo lėšas.

Šiemet pasirinkau Briuselio miestą, nes tai miestas, kuriame įsikūrusios ES ir NATO institucijos, o antra, tai Flandrijos sostinė, kupina savo viduramžių kultūros. Išvykos laikas sutapo su liepos 6-ąja, kai viso pasaulio lietuviai sutartinai gieda tautišką giesmę. Norėjosi neformaliai pažinti Europos Sąjungos institucijas, Europos mokyklą, Lietuvos ambasadą Briuselyje. Ruošdamasis kelionei parašiau kelis elektroninius laiškus europarlamentarams iš Lietuvos. Kreipiausi į penkis atstovus. Sureagavo trijų padėjėjos. Aplankyti Europos parlamento būstinę maloniai kvietė Algirdo Saudargo padėjėja Giedrė ir Broniaus Ropės padėjėja Karolina. Taip pat nuoširdžiai mano ketinimais pasidžiaugusi mokytoja Rasa pakvietė į Europos mokyklą Briuselyje. Lietuvos ambasada Briuselyje informavo, kad Valstybės dienos minėjimas vyks ambasados kiemelyje. Tad jau turėdamas ryšius vykau į kelionę.

Pirmasis vizitas – Europos mokykloje. Mokykla išties įspūdinga savo architektūrinėmis erdvėmis, puikiu išplanavimu ir funkcionalumu. Mokytoja Rasa sakė, kad šioje mokykloje mokosi Briuselyje dirbančių ir gyvenančių įvairių šalių politikos, verslo ir kultūros atstovybių vaikai. Kiekviena šalis turi savo sektorius, todėl kai kurie dalykai dėstomi nacionaline kalba. Koridorių sienas nuo apačios iki viršaus puošia vaikų piešinukai, kūrybiniai darbai. Iš čia eksponuojamų vaikų darbelių gali suvokti, kurios valstybės sektoriuje esi. Mokytoja Rasa dirba su pradinukais iš Lietuvos. Mokykloje užtikrinamas vaikų saugumas. Į mokyklą jie vežami autobusais. Po pamokų mokytojai palydi vaikus iki autobusų stovėjimo aikštelės. Pataikiau tuo momentu, kai mokslo metai jau ėjo į pabaigą ir vaikai savo daiktus vežėsi namo. Mokykloje yra puikios sąlygos sportuoti: lauko teniso aikštė, stadionas. „Darbas čia intensyvus, bet labai mielas“, – teigė mokytoja Rasa, mokykloje dirbanti jau šešerius metus. Ji pasakojo, kad svarbu mokytojo kūryba, gebėjimas įtraukti į ugdymo procesą visus vaikus. Vizitas mokykloje man buvo labai prasmingas.

Lankydamas šalia Europos Sąjungos būstinės esantį Parlamentariumą palyginau jo ekspoziciją su Vilniuje neseniai atidarytu ir aplankytu Valstybės pažinimo centru. Žinoma, ekspozicijų turinys skiriasi, bet vizualizacija ir išmaniųjų technologijų panaudojimas panašus. Parlamentariumo ekspozicija nuosekliai pasakoja Europos Sąjungos istoriją. Išmaniajame žemėlapyje gali rasti valstybes nares. Monitoriuose įrašai, kuriuose kalbinami valstybių narių žmonės. Įsiminė apie Lietuvą pasakojantis įrašas. Jis – apie gandrų populiaciją Lietuvoje. Gandrai renkasi tas vietas, kuriose neužteršta gamta. Džiugu, kad Lietuvoje galime įkvėpti švaraus oro.

ES parlamentaro A. Saudargo padėjėja Giedrė palydėjo į netoliese esančią ES būstinę. Atlikau visas apsaugos procedūras ir pradėjome neformalią ekskursija. Giedrė papasakojo pastato istoriją. Nudžiugino faktas, kad Vytauto Lansbergio iniciatyva būstinėje atsirado „Baltijos kelio“ erdvė. Aplankėme posėdžių, spaudos klubo sales, pasižiūrėjome veikiančias parodas. Netrukus prie mūsų prisijungė europarlamentaro B. Ropės padėjėja Karolina. Ji supažindino su padėjėjos darbu. Tuo metu Strasbūre vyko sesija, todėl Briuselyje europarlamentarų nebuvo.

Liepos 6 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje sugiedota tautiška giesmė. O iki jos susitikau ir pakalbinau eurokomisarą Vytenį Andriukaitį. Jam užsiminiau apie galimybę Lietuvos istorijos mokytojams stažuotis Briuselyje. Galbūt tai galėtų būti edukukacinis projektas? O gal atskirų europarlamentarų sutarimas su rinkėjais? V. Andriukaitis tokią galimybę matė tik svarstant šį klausimą su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ir LR Seimu. Apmaudu, kad, dėstant ES istoriją ir kalbantis apie tai per pilietiškumo pagrindų pamokas, mokytojui nesudaromos galimybės pabūti pačioje ES širdyje – Briuselyje.

Rankų nežadu nuleisti ir bandysiu bendrauti su kai kuriais ES parlamentarais. Tegul tai bus bandomasis projektas, bet keldami mokytojo prestižą neturime pamiršti, kad akiratis yra nuolat kintantis dalykas. Jis neša pažinimo džiaugsmą. Jį ir pajutau savo kelionėje į Briuselį. Dar kartą nuoširdžiai dėkoju man padėjusiems. Esu dėkingas Kaune veikiančio Europe Direct centro vadovei Dianai už patarimus.

+4

0