Ko labiausiai reikia – tai tikėjimo…

Viskas šiame gyvenime susiję priežastingumo ryšiais. Projekto „Lyderių laikas 3“ veiklos – taip pat. Ir žmonės, ateinantys, įtraukiami į projektą, retai būna atsitiktiniai. Nors ir atsitiktinumai ne sykį pasiteisino. Projektas įtraukia, atveria perspektyvą, suteikia naujų, kartais gal netikėtų, bet prasmingų patirčių.

Kalbiname Klaipėdos rajono savivaldybės kūrybinės projekto komandos vadovą Egidijų ŽIEDĄ, kurį lakoniškai pristatyti ne taip ir paprasta. Jis yra pedagogas, Klaipėdos rajono politinis ir visuomenės veikėjas, Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos direktorius. O ar laiko save žurnalistu? Juk ne vienerius metus dirbo redakcijose korespondentu. O poetu? Juk išleido ne vieną poezijos knygutę. O rašytoju? Juk sudomino skaitančiąją bendruomenę jo prozos kūrinių rinkinys „Autsaideriai (arba gyvenimas užribyje)“. O lyderiu? Keistas klausimas, tiesa? Juk atsakymas kaip ir aiškus, nes šiuo metu jis – savivaldybės Pokyčio projekto kūrybinės komandos vadovas, anksčiau, dar antrame „Lyderių laiko“ etape, baigęs projekto lyderystės magistrantūros studijas ISM. 

Gerbiamas Egidijau, o kas Jums pačiam iš visų šių veiklų atrodo svarbiausia? Kas yra toji gija, kuri suveria į viena visus skirtingus dalykus? Ir ką Jums reiškia dalyvavimas projekte „Lyderių laikas 3“?

Vientisa gija, jungianti visas šias veiklas, – kūryba. Be jos darbas mokykloje būtų tik direktoriavimas, o literatūriniai bandymai – tik galūnių posmų eilutėse rimavimas.

Pati svarbiausia veikla, be jokios abejonės, yra darbas Gargždų „Kranto“ pagrindinėje mokykloje. Ne kas kita kaip poreikis atnaujinti vadybinės veiklos žinias išprovokavo studijas ISM. Užvėrus mokyklos duris, poreikį bent šiek tiek užmiršti mokyklos šurmulį, o tai yra būtina, puikiausiai tenkina literatūra – ir skaitymas, ir savo paties kūrybiniai bandymai. Taigi, jau aiškėja atsakymas: vientisa gija, jungianti visas šias veiklas, – kūryba. Be jos darbas mokykloje būtų tik direktoriavimas, o literatūriniai bandymai – tik galūnių posmų eilutėse rimavimas. Na, o apie studijas projekto Formaliųjų studijų programoje pasakyti, kad jos buvo pati tikriausia kūryba, būtų lygu nepasakyti nieko. Pati universiteto atmosfera, jo dėstytojai, buvimas su bendraminčiais paskaitose ir po jų tarsi augino sparnus. Manau, ir patiems universiteto vadovams įsiminėme kaip dainuojantis ir improvizuojantis kursas.

 

Dalyvavimas projekte „Lyderių laikas 3“ – tai tarsi nostalgiškas grįžimas į tuos dar taip nesenus laikus, kuriems apibūdinti nėra per stiprus joks aforizmas. Juk studijas pradėjau atsidūręs gilioje krizėje. Tai buvo metai, kai mokykla neteko vidurinės statuso ir tapo pagrindine mokykla. Vyravo didžiulis mokinių ir jų tėvų, mokytojų pesimizmas, priešinimasis reorganizacijai. Ugdytiniai, išėję į kitas ugdymo įstaigas, dažnokai aplankydavo mus ir išsakydavo savo nuoskaudą negalėję baigti mokslų savojoje mokykloje. Trūko idėjų, minčių, kaip motyvuoti darbui taip išderintą kolektyvą, bendruomenę. Save ir juos teko motyvuoti paradoksalia „Chrysler“ kompanijos vadovo Lee Iacocca’os išmintimi: „Darome prielaidą. Pirma, globalizacija yra neišvengiama. Antra, todėl, kad globalizacija yra neišvengiama, ji yra geras dalykas. Kitaip sakant, tai, ko negalime išvengti, turime priimti.“

Kaip Jums atrodo, ar teiginys „Tik lyderiai gali įkvėpti bendruomenę pokyčiams!“ nėra šiek tiek kategoriškas?

Gal kiek ir kategoriškas, nes tikrai ne visiems lyderiams ir ne visose organizacijose pavyksta žmones įkvėpti pokyčiams. Vykdant pokytį, yra daug dedamųjų. Ne visada pavyksta jas tinkamai įvertinti ir padaryti sąjungininkėmis. Ko labiausiai reikia – tai tikėjimo. Begalinio tikėjimo savo teisumu. Tokio tikėjimo, kad tavimi patikėtų ir šalia esantys.

 

Matyt, Jūsų savivaldybė bus viena iš nedaugelio, kurios jau nuo pat įžanginio renginio į projekto veiklas įtraukia ir mokinius. Arba, kitaip sakant, siekia parodyti bendruomenei, kad mokinius reikia girdėti, kai jie sako: „Mes norime kitokio mokymo, netradicinių, kitaip mokančių mokytojų!“Ar galvojant apie savivaldybės pokyčio projektą buvo atsižvelgta į tai?

Vien „duonos ir žaidimų“, ko labiausiai norisi vaikams, neužtenka. Jei pavyksta suderinti tai, ko reikia mokiniams ir ko – iš jų, galima tikėtis gero rezultato.

Teigiant, kad tai, ko reikia mokiniams, geriausiai žino patys mokiniai, pasakoma daug tiesos. Tačiau pravartu žinoti ir kita – ko visuomenė tikisi iš mokinių, būsimų mūsų valstybės kūrėjų. Vien „duonos ir žaidimų“, ko labiausiai norisi vaikams, neužtenka. Jei pavyksta suderinti tai, ko reikia mokiniams ir ko – iš jų, galima tikėtis gero rezultato.

 

Tiesa, kad projekto įžanginiame renginyje dalyvavę Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos ugdytiniai teigė norintys kuo daugiau netradicinių pamokų, nestereotipiškų mokytojų. Svarstydami pokyčio temą, kūrybinės komandos nariai, vadovaujami LL3 konsultantės dr. Alisos Miniotaitės, teikė įvairių siūlymų: tai ir mokytojų motyvacija, ir integralus grįžtamasis kvalifikacijos tobulinimo ryšys, ir dar keli kiti. Apsispręsti nebuvo lengva labiausiai dėl to, kad kūrybinės komandos nariai atstovavo skirtingoms švietimo institucijoms. Galiausiai sutarėme, kad svarstymo objektas yra ne mokytojas, o mokinys, jo pasiekimai. Antroje konsultacijoje buvo apibrėžta tema – aktyvieji mokymosi metodai.

 

Kokias švietimo bendruomenės problemas turėtų padėti išspręsti kuriamas pokyčio projektas?

Galutinis rezultatas – tikimybė parengti gyvenimui labiau motyvuotus ir geriau specialiąsias bei bendrąsias kompetencijas įvaldžiusius jaunuolius ir merginas. Perskaitęs šias eilutes, ne vienas mokytojas pasakys: na ir pafantazavo.

Kuriamas pokyčio projektas turėtų pagelbėti kompleksiškai spręsti daugelį problemų. Pradėkime nuo mokytojų motyvacijos. Formaliųjų ir neformaliųjų studijų dalyviai, kūrybinės komandos nariai (25 žmonės) vykstančiuose pokalbiuose entuziastingai teigė, kad juos labai sudomino galimybė dalyvauti projekte, noriai ėmė studijuoti rekomenduojamus lyderystės leidinius. Tik pagalvokime, jei kiekvienas iš 25 žmonių sugebės savo nusiteikimu uždegti dar bent po tris kolegas, jau turėsime 75 potencialius lyderius, galinčius daryti teigiamą poveikį savo kolektyvuose. Tie 75 – dar bent po du… Kita problema – mokinių motyvavimas. Jei vykdydami pokyčio projektą su mokiniais dažniau dirbsime jų poreikius atliepiančiais aktyviaisiais mokymosi metodais, realu tikėtis gerėjančių mokinių pasiekimų. Atitinkamai ir patys mokytojai, gerai perpratę aktyviuosius mokymosi metodus, nebejaus kasdienės įtampos dėl prasto mokinių nuteikimo darbui, dažniau pasidžiaugs pavykusia pamoka, jaus didesnį pasitenkinimą savo darbu, profesija. Sėkmės atveju to paties galima tikėtis ir iš mokinių tėvų, o po pamokų namo grįžę vaikai bus pakilesnės nuotaikos, su didesniu noru lankys mokyklą ar ikimokyklinę įstaigą. Galutinis rezultatas – tikimybė parengti gyvenimui labiau motyvuotus ir geriau specialiąsias bei bendrąsias kompetencijas įvaldžiusius jaunuolius ir merginas. Perskaitęs šias eilutes, ne vienas mokytojas pasakys: na ir pafantazavo. Taip, sutinku, kad visų problemų neišspręsime, nebus taip lengva, tai neįvyks per keletą metų. Todėl bene svarbiausias projekto tikslas yra jo tvarumas, išliekamasis poveikis. Na, o oponuojantiesiems galiu tik tiek pasakyti: gerbiamieji, tokių pokyčių sėkmė daugiausia priklauso tik nuo jūsų…

 

Šiek tiek įsikalbėjus būtų malonu susipažinti ir su kūrybine komanda. Kokiu būdu ji buvo buriama? Ir joje, ko gero, vien moterys? Ar tai lemia komandos darbo kryptį ir stilių? Kūrybinę komandą sudaro 25 nariai, kurie atstovauja visai rajono švietimo įstaigų įvairovei: lopšeliai-darželiai, mokyklos-darželiai, pradinės, pagrindinės mokyklos ir gimnazijos, neformaliojo švietimo įstaigos, Švietimo skyrius, Švietimo centras. Komandoje yra visų lygių darbuotojų: direktorių, direktorių pavaduotojų ugdymui, vyriausiųjų specialistų, metodininkų, mokytojų, auklėtojų. Be to, keletas iš jų yra formaliųjų ir neformaliųjų studijų studentai. Tokio principo laikėmės kartu su rajono švietimo skyriaus vadovais formuodami komandos sudėtį. Prie komandos narių prašiau prisidėti neformaliosios švietimo lyderystės programos studentes iš „Vaivorykštės“ gimnazijos – direktoriaus pavaduotoją ugdymui Nijolę Balčikonytę, gimnazijos mokinių organizacijos kuratorę geografijos mokytoją Birutę Gudauskienę ir anglų kalbos mokytoją Aliną Kalinauskienę. Vyriškajai pusei, be manęs, dar atstovauja Dovilų pagrindinės mokyklos direktorius Arūnas Grimalis. Negalėčiau teigti, kad moteriškosios pusės dominavimas neveikia darbo stiliaus, tačiau vienaip ar kitaip mes prie to jau pripratę…

 

Klaipėdos rajono švietimo kontekstą yra apžvelgęs projekto „Lyderių laikas 3“ tyrėjų grupės atstovas Sigitas Balčiūnas. Ką vertingo atskleidė ši apžvalga? Ar tai pravers kuriant savivaldybės pokyčio projektą?

Klaipėdos rajono švietimo kontekstas, ne tik gerbiamo Sigito Balčiūno, bet ir kitų tyrėjų teigimu, yra gana palankus pokyčiams vykdyti. Šiuo metu, manau, jo plačiau komentuoti nereikėtų, tai bus naudinga vėliau, atliekant lyginamąją analizę.

 

Ar visa besiburianti savivaldybės lyderių bendruomenė pritaria požiūriui, viešai išsakytam viename iš pirmųjų projekto renginių: „Nekalbėkime apie pinigus! Tegu apie juos galvoja ir kalba ministrai ir ministrai pirmininkai. Kalbėkime apie bendruomeniškumą, glaudų tėvų, mokinių ir mokytojų ryšį“?

Kalbant apie tai man norom nenorom į galvą ateina skaityti ir matyti vesternai, kuriuose naujų žemių užkariautojai vadovaujasi teiginiu: „Geras indėnas – miręs indėnas“. Kodėl vis bandoma įkalti į galvą ne kam kitam, o kaip tik mokytojui, kad jam pinigai visiškai nesvarbūs? Aš bent tokio mokytojo nepažįstu. O ką tada reiškia visas tas šaršalynas, kilęs dėl mokytojų atlyginimų rugsėjį, kurio aidai skamba iki šiol? Ar iš tiesų galima dėti lygybės ženklą tarp pirmojo teiginio apie „gerą indėną“ ir teiginio, kad geras mokytojas tas, kuris nenori pinigų? Mokytojas, kuris nenori nusipirkti geros knygos ar pamatyti gero spektaklio, per atostogas aplankyti kurios nors užsienio šalies? Galiausiai mokytojas, kuris nejaučia savo svarbos visuomenėje? Ir vėl norėčiau pacituoti Lee Iacocca’ą: „Jei tai būtų kokia nors kompanija, o mokytojai – vertingi jos darbuotojai, tai ką ta kompanija darytų? Ji juos agresyviai verbuotų. Investuotų į jų mokymą, rengimą. Mokėtų jiems gerus atlyginimus. Sudarytų jiems sąlygas dalytis patirtimi.“

 

Dėkojame už mums skirtą laiką ir mintis.

 

„Lyderių laikas 3“ yra nacionalinis švietimo projektas. Vykdytojas – Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras, partneriai – Mokyklų tobulinimo centras ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas.