Ko galima išmokti apie lyderystę šiuolaikinėje mokykloje dalyvaujant „Erasmus+“ programoje

Klaipėdos Liudviko Stulpino progimnazijos „Erasmus+“ KA1 projekto „KILK aukštyn – būk Kūrybiškas, Inovatyvus, Lyderiaujantis ir Komunikabilus mokyklos bendruomenės narys“ komanda, rinkdamasi kvalifikacijos tobulinimosi kursus, kaip vieną iš prioritetų išsikėlė mokymąsi iš geriausių, daugiausiai pasiekusių. Kadangi viena pažangiausių pedagogikos sistemų – Suomijos švietimo sistema, todėl, viena iš projekto dalyvių, progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rasa Krutinienė, pasirinko suomių mokymo kompaniją „eduKarjala“ (www.edukarjala.com), pasiūliusią ypač aktualią temą „Lyderystė šiuolaikinėje mokykloje“ („Modern school leadership“).

 

Kaip lyderystė suprantama? Kaip ją ugdyti, skatinti, puoselėti? Šie ir panašūs klausimai buvo keliami kursų metu.

Kaip lyderystė susijusi su kartų skirtumais? Kiekviena karta turi savo tikslus, siekius, kurie susiję su profesinėmis ir asmeninėmis vertybėmis. Tai, kas skatino judėti į priekį prieš 10, 20, 30 metų, gali visiškai neveikti dabartinės jaunosios kartos, atėjusios dirbti į mokyklą. Todėl labai svarbu žinoti, kas ir kodėl motyvuoja skirtingo amžiaus mokytojus.

 

Koks yra ir kodėl svarbus geras mokyklos administratorius? Kuo skiriasi viršininko ir lyderio sąvokos? Kokie administravimo įgūdžiai svarbiausi? Klausimai, į kuriuos atsakymų taip pat ieškota šiuose kursuose. Mokyklos vadovo lyderystė susideda iš trijų dalių: pedagoginė, ekonominė ir vadovavimo darbuotojams. Mokyklos esmė ir prasmė – pasiekti mokinių mokymosi rezultatų, todėl pedagoginė lyderystė ne tik vadovui, bet ir mokytojams yra pati svarbiausia. Ekonominės lyderystės tikslas – padėti pasiekti pedagoginių siekių. Mokyklos direktorius, priimdamas ekonominius sprendimus, visada turi galvoti, kokią įtaką jie darys vaikų mokymui(si). Ne mažiau svarbi sritis – vadovavimas darbuotojams, gebėjimas juos motyvuoti. Juk laimingi mokytojai tai laimingi vaikai, o tai reiškia geresnius mokymo(si) rezultatus.

Kadangi laimingas mokytojas yra vienas iš mokyklos lyderystės tikslų, kursuose daug kalbėta ir diskutuota apie suomių ir kitų šalių patirtis, kaip motyvuoti pedagogus ir kitus mokyklos darbuotojus. Keletas pavyzdžių, kuriais pasidalino kursų vadovas Esa Raty, pats juos taikantis savo vadovaujamoje mokykloje. Pirmiausiai tai darbuotojų poreikius ir siekius atitinkantys kursai, mokymai ir panašiai. Taip pat nuolaidos įvairiose parduotuvėse bei įvairioms paslaugoms. Kolektyvinės šventės. Nemokamas masažas ir t. t. Įdomi pasirodė „Trofėjų spintos“ idėja. Jos esmė, kad kiekvienas darbuotojas gali padėkoti kolegai už suteiktą pagalbą ar palaikymą, vietoj padėkos žodžių parinkdamas prizą – siurprizą. Tai ypač stiprina bendruomeniškumą, skatina teigiamas emocijas, didina pasitenkinimą darbu.

Šios ir kitos mintys bei idėjos paskatino apmąstyti, kokias patirtis verta įgyvendinti Liudviko Stulpino progimnazijoje ir palyginti, ką mes jau esame pasiekę – tereikia tobulinti.

 

Projekto veikla finansuojama iš „Erasmus+“ Europos Sąjungos švietimo, ugdymo, jaunimo ir sporto programos, kurią Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Medžiaga atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Švietimo mainų paramos fondas ir Europos Komisija negali būti laikomi atsakingais už bet kokį medžiagoje pateikiamos informacijos naudojimą.

 

Klaipėdos Liudviko Stulpino progimnazijos inf.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.