„Knygų vėtrungė“ parodė kryptį į Panevėžį

Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos bibliotekoje susirinkę į knygų pristatymus vaikai žaidžia seklius arba aukcione „perka“ teisingus sakinius apie perskaitytą kūrinį, kaštonais balsuoja už patikusias knygas „Kaštonų giraitėje“, dalyvauja konspektavimo konkurse. Tokia kūrybiška veikla čia kryptingai vykdoma ne pirmą dešimtmetį, todėl buvo pastebėta ir deramai įvertinta. Balandžio 6 d. už vaikų literatūros sklaidą šiai bibliotekai įteikta Vaikų literatūros premija, kurią įsteigė Švietimo ir mokslo ministerija. Kalbiname „Vyturio“ progimnazijos bibliotekininkes Dainą MORKUVIENĘ ir Raimondą BUDNIKIENĘ.

 

Jei teisingai supratau, abi esate ne tik bibliotekininkės, bet ir mokytojos. Kaip spėjate suderinti abu šiuos vaidmenis, kaip jie vienas kitą papildo? Ar mokyklos bibliotekoje vyksta (integruotos) pamokos? Kaip bibliotekininkas padeda mokytojams, su jais bendradarbiauja?

Abi turime mokytojo kvalifikaciją, bet esame bibliotekininkės. Kaip mokytojos mes dirbame tik integruotose pamokose. Pavyzdžiui, kai lietuvių kalbos pamokoje penktokams reikia susipažinti su baltų dievais ir kartu išmokti surasti informaciją įvairiuose šaltiniuose, ją atrinkti ir susisteminti. Tokias pamokas kartu planuoja ir veda dvi mokytojos: lietuvių kalbos ir bibliotekininkė.

Dirbdamas mokykloje nelabai gali atskirti, kur prasideda bibliotekininko, o kur mokytojo darbas.

 

Dalykų mokytojai su bibliotekininkėmis organizuoja įvairių dalykų integruotas pamokas: istorijos, lietuvių kalbos, pasaulio pažinimo, rusų kalbos, projektinės veiklos ir kt. Jas planuojame kartu su dalyko ar pradinių klasių mokytojomis. Smulkiai aptariame visas pamokos dalis nuo uždavinio formulavimo, dalykinių ir bendrųjų gebėjimų išskyrimo, į(si)vertinimo kriterijų formulavimo, mokymosi metodų ir informacijos šaltinių parinkimo iki refleksijos būdų bei dviejų mokytojų vaidmenų suderinimo pamokoje.

 

Dažniausiai mokytojai kviečia bibliotekininkes bendradarbiauti organizuojant integruotas pamokas, kai mokiniams reikia pagilinti informacijos paieškos enciklopedijose, žodynuose, internete gebėjimus, raktinių žodžių išskyrimo, konspektavimo, naudotų šaltinių sąrašo sudarymo, viešos kalbos sakymo ir kitus informacinius įgūdžius. Integruotos pamokos vyksta ne tik bibliotekoje, bet ir klasėse. Kartu su dalyko mokytoju sprendžiame, kaip naudingiausiai panaudoti įvairias mokymosi aplinkas aktyviam mokinių darbui.

 

Ką tik kartu su penktokais ir istorijos mokytojais baigėme 8 pamokų ciklo projektą „Panevėžio istorija“. Penktokai, atlikdami istorijos tyrimą, mokėsi pasirinkti tyrimo temą, formuluoti klausimus informacijos paieškai, pasirinkti naudingiausius ir patikimiausius informacijos šaltinius, išskirti ir sisteminti informaciją, tikslingai panaudoti kūrybiniame darbe, jį pristatyti pagal sutartus viešosios kalbos reikalavimus. Čia išvardyti gebėjimai – informaciniai, todėl dalyko mokytojas kviečia į savo pamokas bendradarbiauti bibliotekininką, kuris ir yra informacinių gebėjimų mokytojas. Kita priežastis, kodėl dalyko mokytojas nori kviestis į pagalbą bibliotekininką, – šios pamokos yra gana sudėtingos, tad mokiniams reikia daug konsultacijų, dviese suteikti pagalbą yra paprasčiau.

Rugpjūčio pabaigoje kartu su dalykų mokytojais rengiame informacinių gebėjimų ugdymo planą mokslo metams, kuriame atsispindi visų mokytojų pageidavimai, temos integracijai, įvardijama, kokius bendruosius gebėjimus ugdysime konkrečiose klasėse.

 

Mokinių informacijos paieškos gebėjimus matuojate „termometrais“, metų knygas padeda rinkti „kaštonų giraitė“ ir „knygų vėtrungė“, vaikai aukcionuose „perka“ sakinius apie perskaitytą knygą… Iš kur semiatės įkvėpimo, kur slypi Jūsų kūrybiškumo paslaptis?

Kūrybiškumo semiamės viena iš kitos. Papildome viena kitą. Jau išmokome, kaip greitai „prisišaukti idėjų lietų“. Tiesiog kartu susėdame valandžiukei su tuščiu popieriaus lapu ir pieštuku, viena pradeda vynioti minties siūlą, kita tęsia… Kažkaip viskas vyksta savaime ir greitai. Kai pajuntame, kad jau turime konkrečiai veiklai geriausią idėją, skubame pas technologijų mokytoją Julių ir dailės mokytoją Ramunę, jie ne tik pataria, kaip geriau įgyvendinti sumanymą, bet ir visada iš medžio tašelių ar faneros lakštų pagamina tai, ko pačios negalėtume: „kaštonų giraitę“, „knygų vėtrunges“, „termometrus“, „knygų namelį“, „knygų vartelius“, kūrybos paukštes, laumžirgius ir įvairiausias priemones ar ruošinius šeimų kūrybiniams užsiėmimams, vykstantiems bibliotekoje. Šie mokytojai yra didieji mūsų pagalbininkai ir patarėjai. Idėjos atsiranda greitai, tik pasiruošimas pamokoms ir renginiams – daug laiko reikalaujantis darbas.

 

Kaip kilo idėja mokyti ieškoti informacijos, naudotis enciklopedijomis, konspektuoti? Ar tai Jūsų pačių sumanymas, ar jį pasufleravo, pagalbos paprašė mokytojai?

Suprantame, kad gebėjimai surasti informaciją, ją vertinti, atrinkti, sisteminti yra svarbūs įvairių mokomųjų dalykų pamokose. Nuo jų priklauso mokymosi sėkmė. Todėl ir sugalvojome veiklas, kurios padėtų mokiniams šiuos gebėjimus išsiugdyti. Sutarę su mokytojais tam nusprendėme panaudoti ir pertraukas.

Taip atsirado informacijos paieškos žaidimas antrokams „Kakės Makės burtų lazdelė“. Mokiniai per pertraukas ieško atsakymų „Kakės Makės“ enciklopedijose. Šiame žaidime dalyvauja visi antrų klasių ugdytiniai. Žaidžiame tol, kol visi antrokai individualiai ar padedami draugo atlieka visas sugalvotas užduotis. Kartais užtrunkame net du mėnesius.

 

Trečiokams ir ketvirtokams bibliotekoje organizuojame informacijos paieškos žaidimą „Termometras“. Kiekviena trečiokų ir ketvirtokų klasė žaidimą žaidžia net keturias savaites. Užduotis esame paruošę iš pačių įvairiausių enciklopedijų, žodynų. „Termometro“ žaidimas ypač įtraukia mokinius, nes pirmadieniais jie pagal užuominas turi ieškoti mokykloje paslėptų savaitės klausimų. Savaitei kiekvienai klasei paruošiame 10–15 klausimų. Mokiniai, teisingai atsakę į klausimą, gali nuspalvinti vieną klasės „Termometro“ laipsnį. Taip nuspalvinamas visas termometro stulpelis, o mokiniai išmoksta naudotis enciklopedijomis ir žodynais.

 

Kaip pasirenkate, kokius autorius kviesti į susitikimus mokykloje?

Pirmiausia pagalvojame apie autorius, kurių knygos yra Metų knygų rinkimų penketukuose. Šiai šalies skaitymo skatinimo akcijai skiriame ypatingą dėmesį, norime, kad kuo daugiau mokinių perskaitytų šias knygas.

 

Bibliotekoje su mokiniais ne tik skaitote, bet ir kuriate. Papasakokite apie „Trečiadienukus“.

Bibliotekoje skatinamas mokinių domėjimasis poezija. Kūrėjo auginimas – skaitytojo auginimas, todėl jau antrus metus mokykloje yra sutartas konkretus laikas, kai bibliotekoje renkasi poezijos gerbėjai. Kiekvieną trečiadienį po 3 pamokų, per ilgąją pertrauką, kuri trunka 30 min., bibliotekoje organizuojami kūrybiniai pusvalandžiai mokiniams, norintiems kurti eilėraščius. Mokiniai mokosi rimuoti, kurti haiku, trioletus, miniatiūras. Minutė kita ir mintys netikėta emocija ar pastebėjimu nurimsta popieriaus lapelyje. Kiekvienas užsiėmimas turi tam tikrą temą, kurią pasiūlo patys mokiniai.

 

Mokslo metų pabaigoje bibliotekoje parengiama ir į spaustuvę siunčiama mokinių kūrybos knygelė. Jos pavadinimą renka visa mokyklos bendruomenė, balsuojama už labiausiai patikusią eilėraščio eilutę, kuri ir tampa leidinio pavadinimu. Kasmet gegužės mėnesį biblioteka organizuoja mokinių kūrybos pavasarėlį, per kurį visi mokyklos kūrėjai skaito savo kūrinėlius, pristatoma mokinių kūrybos knygelė, skiriamos kūrybos nominacijos.

Ne kartą mokinių eilėraščiai spausdinti miesto dienraštyje „Sekundė“, Panevėžio miesto jaunųjų kūrėjų almanachuose „Nevėžis“.

 

Gebate pritraukti ne tik mokinius, bet ir jų tėvus, kitus šeimos narius… Pasidalinkite savo sėkmės receptu – kaip Jums tai pavyksta?

Mokinius skatiname skaityti organizuodamos „Reklamines pertraukėles“, „Valandas iki vidurnakčio“, įvairias akcijas. Mokykloje yra tradicija per literatūros pamokas apsilankyti 7–8 klasių pamokose ir pristatyti naujausias paauglių knygas. Šis pamokų laikas, kai bibliotekininkės mokiniams pasakoja apie naujausias knygas, vadinamas „Reklaminėmis pertraukėlėmis“. Bibliotekoje 7–8 klasių mokiniams organizuojami vakarai, per kuriuos aptariama vakaro dalyvių iš anksto perskaityta knyga. Tokie vakarai prasideda 18 val. ir baigiasi 23 val., todėl jie vadinami „Valanda iki vidurnakčio“. Per šiuos vakarus diskutuojant apie perskaitytą knygą mokiniams padedama įsigilinti į knygos temą, probleminius klausimus, analizuojami veikėjų paveikslai, kuriamos kitokios knygų pabaigos, vaidinamos mizanscenos, organizuojamos forumo teatro užduotys.

 

Bibliotekai svarbu į mokinių skaitymo skatinimą įtraukti tėvus, kad šie suvoktų, kokios veiklos jų vaikams siūlomos bibliotekoje. Pirmokų šeimoms organizuojami susipažinimo su mokyklos biblioteka vakarai, kuriuose kartu su mokiniais dalyvauja tėveliai, seneliai, broliukai ir sesutės. Taip prasideda kiekvienas rugsėjis. Kiekvienai pirmokų klasei organizuojamas atskiras vakaras, kurį veda knygų personažai, tėveliai tampa pasakų veikėjais, o visas kelias nuo klasės iki bibliotekos būna pažymėtas užduotimis. Keliaudami iki bibliotekos pirmokai renka koridoriuose pabirusias raideles, mokosi sudėti žodžius, skaičiuoja milžinų ir nykštukų žingsnelius… Per šiuos vakarus pirmokai susipažįsta su knygos skaitymo taisyklėmis, jiems iškilmingai įteikiami skaitytojo pažymėjimai. Tėveliams pristatomi tradiciniai mokyklos bibliotekos renginiai, priimti susitarimai, skatinimas už perskaitytas knygas.

Bibliotekoje organizuojami ir kūrybiniai šeimų vakarai, per kuriuos tėveliams pirmiausia pristatomos naujausios ir prasmingiausios knygos, o vėliau vyksta šeimų rankdarbių užsiėmimai: tapyba ant šilko, piešimas ant stiklo, ant vandens, vilnos vėlimo pamokėlės, mokomasi dekupažo technikos. Šeimos į šiuos vakarus registruojasi iš anksto, praėjus vos kelioms valandoms po registracijos paskelbimo jau būna užpildytos visos vietos. Knygos, kurios reklamuojamos per šiuos kūrybinius užsiėmimus, sulaukia susidomėjimo, tėveliai ir mokytojai, norintys perskaityti reklamuojamas knygas, net rašomi į eilę.

 

Mokyklos biblioteka turi savitas naujų knygų įsigijimo tradicijas, kurios taip pat vienija bendruomenę, o šeimas priartina prie bibliotekos. Subūrėme mokyklos bendruomenę dalyvauti šalies projekte „Mes rūšiuojam“, jame dalyvaujame jau trečius metus. Per projektą renkami panaudoti elementai, o už surinktus jų kilogramus, kurie virsta taškais, įsigyjamos naujos knygos bibliotekai. 2017 m. mokykla pateko į aktyviausiųjų projekto dalyvių dešimtuką.

 

Biblioteka pakvietė mokyklos bendruomenę dalytis ir nuosavomis knygomis, kurios šeimai jau nebereikalingos. Taip mokykloje atsirado „Knygų namelis“ vaikų knygų mainams ir „Knygų lagaminas“ suaugusiųjų knygų mainams.

Biblioteka įsigyja ne tik tas knygas, kurios, mokytojų ir bibliotekininkių nuomone, yra prasmingos. Tėveliai ir mokiniai nuolat informuoja bibliotekininkes, kurias knygynuose pasirodžiusias knygas jie norėtų skaityti. Todėl stengiamės kaip galima greičiau išpildyti kiekvieną vaiko ir suaugusiojo pageidavimą. Kasmet mokykloje organizuojama akcija „Knygų Kalėdos“, joje dalyvauja kiekviena klasė, dovanodama tokią knygą, kurios biblioteka dar neturi. Džiaugiamasi ir šeimų dovanotomis knygomis.

Mokyklos bendruomenė suburiama bendroms šeimos knygų parodoms. Taip organizuota šeimų išsaugotų senų vadovėlių, iš kurių mokėsi tėveliai ir seneliai, paroda ir brangiausių šeimai knygų paroda su aprašytomis knygų atsiradimo šeimose istorijomis.

 

Seminare „Auginkime skaitymo džiaugsmą“ kolegoms iš Kauno pasakojote apie skaitymo skatinimo pamokas. Kaip jos vyksta?

Skaitymo skatinimo ir teksto suvokimo pamokas tradiciškai organizuojame vaikų kategorijos Metų knygoms, Šiaurės šalių bibliotekų savaitei siūlomam tekstui, Tarptautinei vaikų knygos dienai. Per pamokas pristatomos knygos, skaitomos ištraukos, mokiniai atlieka teksto suvokimo ir kūrybines užduotis. Norint gerai išdėstyti mokomąją medžiagą, kad mokiniai ją suprastų ir įsisavintų, reikia, jog užduotys būtų žaismingos, aktyvios, įtraukiančios. Stengiamės parinkti ir išbandyti kuo įvairesnius metodus, skaitymo strategijas, suplanuoti aktyvias veiklas, pagaminti originalias priemones. Pamokas pradinių klasių mokytojai gali užsisakyti jiems pagal tvarkaraštį patogiu metu. Kad mūsų parengtos pamokos yra naudingos, žinome, nes kai kurias tenka vesti daugiau nei dešimt kartų. Kartais nebesuspėjame pagal mokinių tvarkaraštį priimti visų mokytojų užsakymų. Pavyzdžiui, šiemet, minėdami Tarptautinę vaikų knygos dieną, bibliotekoje vedėme 10 pamokų, o pradinių klasių progimnazijoje turime 16. Visi pradinių klasių mokytojai norėtų tokių pamokų, todėl tiems pedagogams, kurių užsakymų nebegalime priimti, paruošiame pamokų aprašymus, dalomąją medžiagą užduotims, kad mokytojai patys tokias pamokas galėtų organizuoti savo klasėse.

Skaitymo skatinimo ir teksto suvokimo pamokomis mes dalijamės ne tik per seminarus, bet ir organizuojame pamokas tryliktai klasei, kurioje mokiniais tampa miesto mokytojai ir bibliotekininkai. Jie atlieka užduotis, išbando bibliotekoje sukurtus teksto suvokimo metodus.

 

 

Ar vykdydamos aktyvią veiklą pastebite, kad daugėja skaitančių vaikų, skaitoma daugiau knygų?

Mūsų progimnazijoje visada buvo daug skaitančių mokinių. Tai ne vien bibliotekininkių, bet ir pradinių klasių, lietuvių kalbos mokytojų ir skaitymo vadovų darbas (mokykloje 5–6 klasių mokiniams organizuojamos Skaitymo valandos, o joms vadovauja skaitymo vadovai). Geri skaitymo rezultatai priklauso nuo mūsų bendradarbiavimo. Kiekvieną mėnesį skaičiuojame mokyklos bibliotekoje perskaitytas knygas ir į kiekvieną pradinukų klasę nunešame tos klasės skaitymo duomenų diagramas, kad mokiniai galėtų palyginti skaitomumo rezultatus. Taip net mažiausieji mokosi skaityti diagramas. Renkame aktyviausius kiekvieno mėnesio skaitytojus, jų vardai puikuojasi prie bibliotekos technologijų ir dailės mokytojų tam specialiai sukurtame „saulėgrąžų darželyje“. Taip pat renkame mokslo metų aktyviausių skaitytojų dešimtukus, organizuojame aktyviausių skaitytojų arbatėles ar ledaines, grožinės literatūros žinovų rinkimus.

 

Kokias knygas vaikai renkasi dažniausiai?

Mokiniams visada įdomios knygos, kalbančios apie bendraamžių problemas, susijusios su paauglių kasdieniais įvykiais, patirtimi. Knygos, kuriose yra įtempti įvykiai, ryškūs ir saviti veikėjų portretai. Vaikai labai nori naujų knygų, jos greičiausiai ir iškeliauja. Kartais pajuokaujame, kad ir knygos turi madas. Tam tikrą laiką prie vienų knygų rašomos eilės norinčiųjų perskaityti, o praeina metai kiti, ir tos knygos stabteli lentynose.

Žinome, kad vaikai dažniausiai renkasi tas knygas, kurios „veidu“ atsisukusios į skaitytoją. Todėl mes, bibliotekininkės, reikšmingiausias knygas, gerai įvertintas literatūros specialistų, padedame taip, kad mokiniams, įėjusiems į biblioteką, jos būtų prieš akis.

 

Dar kartą sveikinu laimėjus premiją ir linkiu, kad niekada nepristigtų kūrybinių idėjų.