„Knyga – nuostabiausias išradimas“

Balandžio 2-oji – Tarptautinė vaikų knygos diena, vakar ji buvo paminėta ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, kur ministras Algirdas Monkevičius laureatams Kazimierai Kazijevaitei ir Juozui Žitkauskui įteikė Vaikų literatūros premijas. Ministerijos bendruomenės išauginta, subrandinta idėja įsteigti šią premiją sėkmingai įgyvendinama nuo 2004 m. Premijos tikslas – skatinti Lietuvos rašytojus kurti knygas vaikams, įvertinti švietimo, visuomeninių ar privačių įstaigų bei asmenų veiklą populiarinant vaikų literatūrą, ugdant estetines, žmogiškąsias ir pilietines vertybes, skleidžiant originalias kūrybos iniciatyvas. „Matėme, kiek daug yra gražios užsienio literatūros, bet vertimai nėra tai, ką gali duoti Lietuvos rašytojai, kurie vaikams padeda kurti ryšį su savo tauta ir kultūra, aplinka, ją pamilti, todėl nusprendėme įsteigti šią premiją. Švietimui svarbu geros, vaikų mėgstamos knygos, atveriančios be galo įdomius pasaulius. Knyga yra pats nuostabiausias išradimas, ji suteikia progą stabtelėti, pajaučiant, pamilstant ją pasinerti į įdomų pasaulį. Tai labai svarbus kelias į sėkmingą ateitį“, – kalbėjo A. Monkevičius. Ministras papasakojo, kad anksti išmoko skaityti ir pradėjo lankytis Rietavo bibliotekoje, o kai jam buvo dvylika, vaikų skyriuje jau beveik nebebuvo knygų, kurių nebūtų perskaitęs. Kalbėdamas apie laureatus A. Monkevičius pabrėžė, kad K. Kazijevaitės knyga yra apie tai, kaip reikia bendrauti, apie vaidmenis šeimoje, o J. Žitkauskas savo veikla skatina, kad knyga taptų mūsų tikruoju draugu, kad kuo daugiau stabtelėtume, pasinertume, pajustume skaitymo malonumą.

 

Rašytojai Kazimierai Kazijevaitei, dirbančiai lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Vilniaus Valdorfo Žaliojoje mokykloje, premija skiriama už šviesų žvilgsnį į vaikystės pasaulį, moralinių vertybių sklaidą ir subtilią adresato pajautą knygoje „Mano sesė ir aš“. Šią knygą, skirtą ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams, sudaro novelės „Mūsų abiejų tėtis“, „Gilė iškeliauja“ ir „Širdies kalba“. K. Kazijevaitė nevengia sudėtingesnių temų, bet rašo subtiliai ir žaismingai, apie svarbius dalykus kalba viltingai ir šviesiai – pastebima, kad vaikų literatūroje šiuo metu gana dažnai rašoma apie sudėtingas problemas. Paklausta, ar rašė savo mokiniams, mokytoja ir rašytoja atsakė, kad apie tai negalvojo, rašė tiesiog vaikams (ir jaunesniems, ir vyresniems), o kai darbas jau buvo baigtas, pamanė, jog būtų smagu, kad skaitytų ir jos mokiniai, tačiau į klausimą, kokia bus kita jos knyga, autorė šypsodamasi teatsakė: „Paslaptis.“ K. Kazijevaitė yra Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narė, 2016 m. išleido apysaką „Septynios kartos“, už kurią apdovanota Kazimiero Barėno literatūros premija.

 

Juozui Žitkauskui, ilgamečiam Mokytojų namų darbuotojui, asociacijos „Slinktys“ vadovui, premija atiteko už nuopelnus populiarinant vaikų literatūrą ir skaitymą. Parengęs projektą „Integruotos literatūros pamokos Pietryčių Lietuvoje“ 2016–2018 m. kartu su rašytojais jis lankėsi mažose Šalčininkų, Švenčionių, Širvintų, Vilniaus ir kitų rajonų mokyklose. Taip pat premijos laureatas Grigiškių kultūros centre vykdė projektą „Knygų pintinėlė“, Lazdijų rajone rengia kasmetį „Prozos rudenį“ ir knygų mugę. „Dainių dialogai Vilnijos krašte“ – nuo 2015 m. vykdomas projektas, kai jauni, bet jau spėję pagarsėti poetai svečiuojasi Vilniaus krašto gimnazijose ir mokyklose, pasakoja mokiniams apie kūrybą ir autoriaus teises. Premijos laureatas, kaip dažnas mokyklų svečias, sulaukė klausimo, ar vaikai myli literatūrą, daug skaito. „Viskas priklauso nuo mokytojo, o į kiekvieną mokyklą pradedi „belstis“ nuo direktoriaus, jei jis teigiamai nusiteikęs, tada ir pedagogų nuotaika būna panaši, iš tokios mokyklos išsiveži šventę, tikėdamasis, kad ir tu atvežei bent mažytę šventę“, – pasakojo J. Žitkauskas.

 

Linos Jakubauskienės nuotraukos

Vertinimo komisijos pirmininkas, literatūrologas ir rašytojas Regimantas Tamošaitis pritarė ministro išsakytai minčiai, kad rašyti vaikams sudėtingiau nei suaugusiesiems – vaikų literatūra reikalauja ypatingo talento, nuoširdumo, o K. Kazijevaitės knygoje kaip tik subtiliai „suskamba“ kiekvienas žodis ir sakinys, joje per vaikus kalba pats gyvenimas, vertybės („nereikia nieko pirštu baksnoti ir rodyti“). Tikrasis vertinimas yra visų komisijos narių sutarimas, kai skirtingų sričių specialistai, teoretikai ir praktikai, išmanantys vaikų psichologiją ir raidą, randa bendrą sprendimą.

Rašytoja Birutė Jonuškaitė papasakojo, kad premijos idėja kilo jaunųjų filologų konkurso užkulisiuose: rašytojai, literatūros kritikai, mokytojai ir ministerijos darbuotojai vis pagalvodavo, kad per mažai dėmesio skiriama vaikų literatūrai: „Juk svarbiausias dalykas yra gera, kokybiška knyga vaikui, visas ugdymas prasideda, kai mes maži. Knyga moko neskubėti, o jei daugiau skaitysime, turbūt ir saugiau jausimės, ir mažiau vaikščiosime klystkeliais.“

 

Renginyje dainavo ir grojo ansamblis „Superpenketas“ iš šv. Kristoforo progimnazijos, savo kūrybą skaitė Kauno r. Garliavos Jonučių progimnazijos mokinė Radvilė Stepukonytė.