Klaipėdos lopšelio-darželio „Žiogelis“ žaidimų paslaptys ugdant vaikų kalbą

Ikimokyklinėse ugdymo įstaigose pastebima tendencija, kad vis daugėja vaikų, turinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų. Manome, jog įtaką daro greitėjantis gyvenimo tempas, vis labiau mūsų gyvenimuose įsivyraujančios technologijos, mažėjanti socialinė komunikacija, nepakankamas bendravimas su vaikais. Nekomunikuojant vaikų kalbos centrai nestimuliuojami, o artikuliacinis aparatas visai nedirba, todėl daugėja vaikų, turinčių kalbos bei kalbėjimo sutrikimų, kuriuos įveikti reikia specialisto pagalbos.

Kalbėjimo ir kalbos sutrikimams priskiriami visi kalbos sistemos ar jos dalies sutrikimai, kuriems būdingi garsų tarimo, sklandaus kalbėjimo, balso valdymo sunkumai, kalbos raiškos ar / ir kalbos suvokimo sutrikimai.

Iš kalbėjimo sutrikimų grupei priskiriamų įvairių garsų tarimo, sklandaus kalbėjimo ir balso sutrikimų atvejų, daugiausiai kreipiamasi dėl vaikų – turinčių fonetinį kalbėjimo sutrikimą. Vaikai turintys šį sutrikimą gerai girdi, skiria kalbos garsus, tačiau pastebimi įvairių garsų tarimo sutrikimai: garsų keitimas, praleidimas, garsų tarimo iškraipymas, painiojimas.

Nepaisant šio sutrikimo ir neteikiant vaikui reikiamos pagalbos, jei vaikas tik netaisyklingai taria garsą ar jo visai netaria, o kitos kalbos grandys (foneminė klausa, žodynas, gramatinė kalbos sandara, rišlioji kalba) susiformavusios gerai – netaisyklingas garso tarimas gali sukelti sunkumų dėl aplinkinių kritikos baimės ar gėdos, kad švepluoja, vaikas gali imti drovėtis kalbėti.

Rečiau pasitaiko sklandaus kalbėjimo sutrikimų, kuriems būdingi įvairūs kalbos tempo ir ritmo sutrikimai, dėl kurių sutrikdyta kalbinė motorika, bendravimas, vyksta asmenybės pokyčiai (mikčiojimas, greitakalbė) bei balso sutrikimų turintys vaikai, kuriems pasireiškia visiškas ar dalinis fonacijos sutrikimas dėl anatominių ar funkcinių balso aparato pasikeitimų. Paprasčiau tariant, balso sutrikimams būdingas nuolatinis užkimimas, krenkštimas, pažemėjęs balsas, visiškas balso išnykimas tam tikram laikui.

Iš kalbos sutrikimų grupei priskiriamų visos kalbos sistemos ar jos dalies sutrikimų, kuriems būdingi kalbos išraiškos ar / ir kalbos suvokimo, bei rašytinės kalbos sutrikimai, kaip sakytinės kalbos sutrikimų pasekmė, dažniausiai ikimokyklinėse ugdymo įstaigose pastebimas fonologinis sutrikimas. Šis sutrikimas nustatomas, kai vaikas, dėl girdimojo suvokimo sunkumų, blogai skiria kalbos garsus bei netaisyklingai juos taria ar keičia kitais. Fonologinį sutrikimą turintys vaikai netiksliai vartoja prielinksnius, linksnius, nederina giminių, nesuvokia gramatinių, morfologinių ryšių, tai daro įtaką ir mokantis rašyti bei skaityti, nes vaikams kyla sunkumų nustatant garsų nuoseklumą žodyje. Pasekmė – vaikams diagnozuojama disleksija, disgrafija (skaitymo ir rašymo sutrikimai).

Dar vienas, pakankamai dažnai ikimokyklinio amžiaus vaikams diagnozuojamas šios grupės sutrikimas – kalbos neišsivystymas. Vienas pagrindinių kalbos neišsivystymo požymių – kalbos vėlavimas. Vaikai, kuriems diagnozuotas kalbos neišsivystymas netaria daugelio garsų, aplinkiniai gali nesuprasti jų kalbos. Tokių vaikų žodynas skurdus, netikslus, gramatinė kalbos sandara ribota, rišlioji kalba neišplėtota, o sakiniai – nerišlūs. Dažnai šiems vaikams garsų tarimo trūkumai pašalinami, bet nepakankamas kitų kalbos grandžių išlavėjimas padaro didelę neigiamą įtaką jų gebėjimui rašyti (gali sujungti kelis žodžius į vieną arba atvirkščiai – išskaidyti žodį dalimis, sunkiai nustato sakinių ribas, rašinėliai būna labai skurdūs, glausti, primityvūs. Šie vaikai daro daug raidžių painiojimo, gramatinių klaidų). Jie sunkiai išskiria žodžio dalis (priešdėlius, šaknį ir pan.), neatpažįsta sudurtinių žodžių, sunkiai nustato, kuri kalbos dalis yra nurodytas žodis, sunkiai kelia žodžiams klausimus sakinyje, nenustato sakinio rūšies, dėl siauro žodyno neįsimena diktuojamo sakinio); skaityti (sunkiai sekasi jungti garsus į žodžius, sunku suvokt skaitomą tekstą, sunkiai perpranta vaizdingus posakius, perkeltinę mintį, tai, ką perskaitė). Nukenčia ir kitų dalykų mokymasis.

Kalbos netekimas – taip pat priskiriamas kalbos sutrikimų grupei, kai visiškai ar dalinai prarandamas gebėjimas kalbėti ar suprasti, tačiau ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje tai pakankamai retai sutinkami atvejai.

Atsirandantys minėti požymiai sąlygoja nustatomus kalbos ir kalbėjimo sutrikimus, o šie ir nulemia vaikų specialiuosius poreikius, kurie daro įtaką reikalingos pagalbos gavimui.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) mokslininkės Amy S. Nordness ir Shari DeVeney, sako, jog labai svarbu kuo anksčiau vaikui suteikti reikiamą pagalbą. „Tiek sulėtėjusi kalbos raida, tiek kalbos sutrikimai gali paveikti tolesnį vaiko ugdymąsi: jo raštingumą, skaitymo gebėjimus, socializaciją, elgesį, nes visi šie aspektai yra tarpusavyje susiję. Anksti pradėjus mokyti vaiką taisyklingai tarti garsus, ugdyti jo kalbos ir komunikacinius gebėjimus, galima tikslingai ir kokybiškai nukreipti jo ugdymąsi teisinga linkme“, – tikino A. S. Nordness. Kitaip tariant, kalbos ir kalbėjimo trūkumai neigiamai veikia vaiko asmenybės raidą, jo elgesį ir intelekto vystymąsi, netgi santykius su bendraamžiais.

Ikimokyklinio amžiaus vaikai imliausi, todėl šis metas palankiausias taisyti jų kalbą. Pastebėjome, kad kuo anksčiau pradedamas kreipti dėmesys į vaiko kalbos raidą, kuo anksčiau pradedami taisyti kalbos trūkumai, tuo geresnių rezultatų pasiekiama.

Kalbos lavinimas, kalbos sutrikimų koregavimas turi būti smagus, įdomus, žaismingas, patrauklus, vaikus dominantis užsiėmimas. Tačiau ugdant kalbą, ją koreguojant, dažnai susiduriama su kalbinių elementų kartojimu, kurie vaikams – nuobodūs, nemotyvuojantys. Šis procesas reikalauja ypatingo kūrybiškumo organizuojant logopedines pratybas, užsiėmimus. Logopedas ir mokytojas, pasitelkę savo žinias, išmintį, kūrybingumą, novatoriškumą – sudomina vaikus, skatina juos aiškiai tarti garsus, sudaryti sakinius, mokytis aiškiai ir nuosekliai reikšti mintis.

Žaidimas – pagrindinis, o kartu ir smagiausias bei įdomiausias vaikų užsiėmimas, todėl ir ugdant(is) kalbą. Renkamės šį, vaikams priimtiniausią, būdą. Svarbu, kad lavinant, koreguojant kalbą, žaisti būtų smagu ir nenuobodu, būtina pasitelkti įdomias, kuo įvairesnes priemones. Klaipėdos lopšelio-darželio „Žiogelis“ direktorė Antanina Šereivienė inicijavo projekto idėją, pasiūlė pedagogams sukurti kalbos ugdymo projektą, kuriame mokytojai galėtų dalintis savo kūryba, patirtimi, tokiu būdu praturtindami vaikų kalbos mokymo galimybes žaismės aspektu.

Mes, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Mačernienė, ikimokyklinio ugdymo vyr. mokytoja, logopedė Gintarė Mikutaitė-Bogdan ir ikimokyklinio ugdymo mokytoja Raimonda Šarapajeva organizavome respublikinį ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų mokytojų, švietimo pagalbos specialistų – logopedų, spec. pedagogų projektą „Žaidimų paslaptys“, skirtą visapusiai lavinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų kalbinius gebėjimus.

Išsikėlėme tikslą – skatinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojus, švietimo pagalbos specialistus – logopedus, dalintis gerąja darbo patirtimi, suteikti galimybę profesiniam bendradarbiavimui, refleksijai, panaudojant sėkmingą kolegų darbo patirtį ugdant taisyklingą garsų tarimą, rišlią kalbą, visapusiai plėtojant kalbinius gebėjimus.

Projekto uždaviniai: pristatyti sukurtą metodinę priemonę ir didaktinį-kalbinį žaidimą, skirtą ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų taisyklingų garsų tarimo mokymui bei visapusiam kalbinių gebėjimų plėtojimui; suteikti galimybę, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams, švietimo pagalbos specialistams, dalintis profesiniais, asmeniniais gebėjimais, gerąja darbo patirtimi ugdant vaikų kalbą; skatinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų, švietimo pagalbos specialistų kūrybinę raišką.

Projekte „Žaidimų paslaptys“ dalyvavo beveik 100 dalyvių iš: Klaipėdos, Akmenės, Joniškio, Kauno, Kelmės, Lazdijų, Marijampolės, Mažeikių, Molėtų, Panevėžio, Pasvalio, Plungės, Radviliškio, Raseinių, Rokiškio, Šiaulių, Telšių, Vilniaus miestų ir rajonų. Tai: logopedai, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojai.

Projekto dalyviams pasiūlyta sukurti savo metodinę priemonę bei didaktinį-kalbinį žaidimą, ugdantį vaikų kalbą, tiksliai aprašant naudojimąsi juo, pateikiant metodines rekomendacijas.

Dalyvės noriai dalijosi pačių sukurtomis kalbos bei kalbėjimo lavinimo priemonėmis, pateikdamos asmeninę praktinę patirtį, pastebėjimus, priemonių panaudojimo galimybes. Gavome įvairiausių metodinių priemonių, sužavėjusių spalvingumu, žaismingumu, plačiu naudojimo(si) galimybių spektru bei neišsenkamu mokytojų, logopedų kūrybingumu ir fantazija.

Užduotis, sukurti didaktinį-kalbinį žaidimą, nereikalaujantį jokių papildomų priemonių, žaidžiamą gestikuliuojant, panaudojant motoriką, ritmiką – dalyviams atrodė sunkiau įveikiama. Tačiau net ir šiuo atveju, dalyvavusieji nustebino kūrybinėmis savybėmis, pasidalindami sukurtais pirštukų žaidimais, judesio eilėraštukais, trumpomis pasakėlėmis ir kt.

Žodinė kūryba padeda žaismingai lavinti smulkiąją motoriką, artikuliacinį aparatą, skatina taisyklingai tarti, įtvirtinti bei diferencijuoti garsus, lavina girdimąjį suvokimą, turtina žodyną, skatina kalbinę raišką, vaizduotę, kūrybingumą, dėmesį, atmintį ir t. t.

Iš viso atsiųsti 95 visus reikalavimus atitikę darbai, sudarėme du katalogus. Pirmajame sudėjome individualiai pedagogų sukurtas metodines priemones su aprašais. Jos padeda lavinti taisyklingą garsų tarimą, rišlią kalbą, gramatiškai taisyklingą sakinių vartojimą, supažindina su raidėmis, skaitymo pradmenimis bei visapusiai plėtoja kalbinius gebėjimus. Antrajame sudėjome didaktinius-kalbinius žaidimus. Įvairūs žaidimai – tai kalbos tiesų pradmenys. Kalbiniai žaidimai – tai veikla, kurią vaikas atlieka nejučiomis: žaisdamas, kurdamas, kartodamas, – mokosi be didelių pastangų, tai – didelis džiaugsmas!

Abu katalogus (kaip gerosios patirties sklaidą) ir padėkas išsiuntėme kiekvienam mūsų organizuoto projekto „Žaidimų paslaptys“ dalyviui. Sulaukėme labai daug gerų atsiliepimų, skatinimų tęsti projektą. Logopedai, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojai dėkojo, kad dalyvavimas šiame projekte, kasdienį darbą su vaiku pavers kūrybiškesniu, įvairesniu. Bus galima tikslingai panaudoti beveik 100 unikalių žaidimų, metodinių priemonių, idėjų, kurių negalima rasti knygose ar interneto platybėse.

Dėkojame visiems projekto „Žaidimų paslaptys“ dalyviams, kurie savo kūryba ir patirtimi praturtino vaikų kalbos mokymo(si) galimybes, parodė gimtosios kalbos grožį.

Naudota literatūra:

Andrijanova A., Vilkienė S., 1990: Garsų tarimas. Kaunas.

Razgevičienė L., 2016: Žaismės principas ugdant kalbą ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje. Prieiga internete: http://ugdymocentrasvarpelis.lt/wp-content/uploads/2014/07/%C5%BDaism%C4%97s-principas-ugdant-kalb%C4%85-ikimokykliniame-ir-prie%C5%A1mokykl_iniame-am%C5%BEiuje.pdf.

Lietuvos logopedų asociacija., 2015: Vaikų kalbėjimo ir kalbos vertinimas, sutrikimų diferencijavimas ir identifikavimas. Metodinė priemonė. Prieiga internete: https://www.logopeduasociacija.lt/images/6_priedas_Metodinis_leidinys.compressed_1_1.pdf.

Sulėtėjusi kalbos raida gali daryti įtaką tolesnei vaiko raidai. 2018. Prieiga internete: http://psichika.eu/blog/suletejusi-kalbos-raida-gali-tureti-itakos-tolesniai-vaiko-raidai/.

+6

-1