Keisdama ugdymo turinį Lietuva eina teisinga kryptimi
Ugdymo turinys keičiasi visame pasaulyje. Keičiasi pasaulis, keičiasi ir mums reikalingos žinios bei įgūdžiai. Puikus to pavyzdys yra informacinės komunikacinės technologijos (IKT). Anksčiau tokio dalyko nebuvo, o dabar IKT mokoma mokyklose, kad jaunimas būtų pasirengęs skaitmeninei erai. Atsirandant naujiems socialiniams iššūkiams turime paruošti vaikus juos spręsti. Kadangi keičiasi mūsų žinių bazė, turime apsispręsti, ko vis dar verta mokytis ir kokius naujus dalykus reikia įtraukti į ugdymo programą.
Pirminiai bendrųjų programų analizės rezultatai (galutiniai rezultatai bus gauti 2019 m. balandį) rodo, kad Lietuvos ugdymo turinys labai orientuotas į raštingumą, kritinį mąstymą, pagarbą ir atsakomybę.
Lietuva yra viena iš dvylikos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) projekto „Švietimas 2030“ dalyvių. Viena iš šio projekto veiklų siekiama išanalizuoti, kaip šalių bendrosiose mokymo programose užkoduotas įvairių kompetencijų ugdymas. Analizės tikslas – nustatyti, kurios ugdymo sritys ir dalykai gali natūraliai sietis su tam tikromis kompetencijomis, pavyzdžiui, finansinis raštingumas – matematika, ekonomika, bendradarbiavimas – socialiniai mokslai, kūno kultūra ir kt. Taip pat parodyti, kaip skirtingai mokymo turinyje įvairios šalys siekia ugdyti kompetencijas. Šis tyrimas parodys, kurios kompetencijos Lietuvoje ugdomos daugiau ir kurios mažiau.
Pirminiai bendrųjų programų analizės rezultatai (galutiniai rezultatai bus gauti 2019 m. balandį) rodo, kad Lietuvos ugdymo turinys labai orientuotas į raštingumą, kritinį mąstymą, pagarbą ir atsakomybę. Kita vertus, jame trūksta orientacijos į socialinių ir emocinių gebėjimų (pasitikėjimo, valios, ištvermingumo) ugdymą, taip pat nedaug dėmesio skiriama kūrybinio mąstymo, globalios kompetencijos, verslumo, informatinio mąstymo, finansinio raštingumo, duomenų raštingumo, atsparumo ir pasitikėjimo sritims.
Dar viena problema, kuri atrodo aktuali Lietuvai, – jaunimas mokyklose gauna labai mažai globalaus supratimo, supratimo apie pasaulį už Lietuvos ribų, kaip su tuo pasauliu sąveikauti.
Pasitikėjimas ypač svarbus – turime galvoje ne tik pasitikėjimą pagarba grįstuose santykiuose tarp žmonių, bet ir pasitikėjimą institucijomis. Bet kuriai šaliai būtinas pasitikėjimas pilietine struktūra. Labai svarbu galėti pasitikėti ir kartu kritiškai mąstyti, gebėti patikrinti, ar tam tikras dalykas yra tikras ir patikimas, ar juo derėtų abejoti. Mums reikia įvairių kompetencijų, kurios padėtų suprasti besikeičiantį pasaulį, kaip perduodama informacija, kaip nuomonė gali būti pateikta kaip faktas. Vaikai turi įgyti daugybę kompetencijų, padėsiančių jiems orientuotis pasaulyje, kuris jau pasikeitė ir toliau keičiasi.
Dar vienas dalykas, kurį pastebėjome analizuodami Lietuvos bendrąsias programas, yra tai, kad jose skiriama daug dėmesio, kaip jaunimui perduoti žinias; ir tam tikra prasme tai išties yra svarbu. Tačiau mokytojas ne visada bus greta ir negalės jaunuoliams pasakyti, ką jie turi žinoti, prisiminti ir pakartoti. Iš tiesų jaunimui reikia išsiugdyti įgūdžių, kaip patiems įgyti žinių, patiems gauti informacijos. Analizuojant Lietuvos bendrąsias programas susidaro įspūdis, kad jas būtina atnaujinti, siekiant geriau parengti jaunuolius gyvenimui, suteikti jiems įgūdžių ir nuostatų, skatinančių ieškoti reikalingos informacijos, tikrinti jos patikimumą ir gebėti perduoti kitiems.
Dar viena problema, kuri atrodo aktuali Lietuvai, – jaunimas mokyklose gauna labai mažai globalaus supratimo, supratimo apie pasaulį už Lietuvos ribų, kaip su tuo pasauliu sąveikauti. Jaunuoliai gali įgyti tokių įgūdžių už mokyklos ribų, bet tai vyks nebūtinai tinkamais būdais. Todėl svarbu, kad ugdymo programoje atsirastų vietos ir globaliems gebėjimams – tokiems kaip gebėjimas priimti kitą ir kitokį, išgirsti kitokią nuomonę, vertinti įvairius požiūrius, gerbti savo ir kitas kultūras, gebėti komunikuoti su įvairių tautybių asmenimis.
Lietuvos švietimo ir mokslo ministrę derėtų pasveikinti už kryptį, kurią ministerija pasirinko siekdama atnaujinti ugdymo turinį. Jūsų pasirinkimas atitinka kitų šalių pasirinktas kryptis, pripažįstant, kad pasaulis pasikeitė. Privalome parengti savo jaunimą pasikeitusiam ir besikeičiančiam pasauliui. Lietuvoje pasirinkta vizija – geros mokyklos – ir politika yra teisinga. Svarbiausia ugdyti įvairias jaunų žmonių kompetencijas – žinias, įgūdžius, nuostatas ir vertybes, kurios padės jaunimui ne tik išgyventi, bet ir pasiekti sėkmės gyvenime, visuomenėje ir darbe. Ir tai, be abejo, yra labai svarbu siekiant ne tik individo, bet ir visos šalies gerovės: socialinės, ekonominės, netgi aplinkosauginės.
Manau, kad Švietimo ir mokslo ministerijai labai svarbu rengti konsultacijas su plačiąja visuomene dėl ugdymo turinio atnaujinimo. Akivaizdu, kad turime išgirsti kuo daugiau nuomonių, visos suinteresuotosios šalys turi teisę išsakyti savo požiūrį. Žinoma, bus tokių, kurie pokyčių nenorės, nes pokyčiai jiems nepatinka. Bet svarbu nepamiršti, kad norime pasitarnauti jaunimui. Šiuolaikiniam jaunimui reikia geriausių idėjų ir pokyčių, kurie suteiktų galimybę klestėti ateities pasaulyje.
Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.