Kauno jėzuitų gimnazijoje tarptautinė programa dera su katalikiškomis vertybėmis

Miglė Lopetaitė

2019-ieji – Jėzuitų misijos Lietuvoje metai

Tarptautinio bakalaureato programa plačiai taikoma įvairiose visame pasaulyje įsikūrusiose mokyklose. Viena jų – Kauno jėzuitų gimnazija, kuri šią tarptautinę mokymo programą įgyvendina neatsižadėdama Šv. Ignaco pedagoginės paradigmos principų. Apie tai, kaip tarpusavyje dera, regis, iš pirmo žvilgsnio skirtingos švietimo kryptys, ir apie kitus iššūkius bei džiaugsmus kalbamės su Tarptautinio bakalaureato diplomo programos koordinatore gimnazijoje Aušrine ŠEREPKIENE.

Tarptautinio bakalaureato diplomo programa Kauno jėzuitų gimnazijoje pradėta įgyvendinti 2013 m. O šiemet, kaip atskleidžia pašnekovė, gimnazijoje minimos dvi svarbios datos – tarptautinės programos diegimo penkmetis, simboliškai sutampantis su Jėzuitų draugijos misijos Lietuvoje 450 metų jubiliejumi.

Vis dėlto Tarptautinio bakalaureato (toliau – TB) diplomo programos koordinatorė neslepia, kad, siekiant įgyvendinti programą, buvo susidurta su nemažai sunkumų. Pavyzdžiui, maždaug pusė mokytojų pakeitė sprendimą dirbti su šios programos mokiniais. Tačiau gimnazijos administracija surengė naujų mokytojų paiešką ir rado specialistų, galinčių anglų kalba mokyti įvairių disciplinų. „Reikia turėti omenyje, kad ši programa savo turiniu siekia universitetuose dėstomas disciplinas. Šiuolaikinis ugdymas reikalauja iš mokytojų daug laiko ir jėgų. Mūsų mokytojai tikrai labai intensyviai ruošėsi šiam darbui: tobulino kalbinius įgūdžius, kėlė kvalifikaciją TB renginiuose, nagrinėjo dokumentus“, – apie nuodugnaus pasiruošimo reikalavusią pradžią pasakoja A. Šerepkienė.

Mokytojai, kaip ir jų mokiniai, tampa labai kūrybiški, jų vadovavimas mokinių mokslinei veiklai yra tarsi nuolatinis mokomojo dalyko žinių atnaujinimas.

 

Šiandien gimnazijoje dirbantys pedagogai, pasak pašnekovės, jaučiasi jau tvirčiau, įdėtas pastangas vertina pozityviai, kita vertus, supranta, kad darbas su TB programos klase reikalauja daug pastangų ir jėgų. „Mūsų mokytojai ypač palankiai vertina galimybę dirbti tarptautiniame tinkle, kuris formuoja labai šiuolaikišką ugdymo turinį. Mokytojai, kaip ir jų mokiniai, tampa labai kūrybiški, jų vadovavimas mokinių mokslinei veiklai yra tarsi nuolatinis mokomojo dalyko žinių atnaujinimas. Mokytojas lyderyste priartėja prie aukštosios mokyklos dėstytojo lygmens. Be to, profesinis tobulėjimas ir nuolatinis atsinaujinimas sparčios kaitos pasaulyje mokytojui padeda išlikti konkurencinėje visuomenėje ir stiprinti asmenybę bei taip dažnai deklaruojamą prestižą visuomenėje“, – tikina A. Šerepkienė.

Mokiniai renkasi veiklą, skirtą padėti kitiems, pavyzdžiui, daug jų tampa jaunesniųjų mokytojais: moko programuoti, debatuoti, vadovauti mokinių savivaldai. Po šių veiklų atlikimo mokiniai jas aprašo, apmąsto įgytą patirtį.

 

Pedagogė pasakoja, kad gimnazijoje buvo ilgai svarstoma dėl šios programos pritaikymo galimybių: „Diskutuojama buvo išties daug, nes mūsų gimnazija – viena pirmųjų tarp jėzuitams priklausančių mokyklų, kuri pradėjo vykdyti Tarptautinio bakalaureato diplomo programą.“ Vis dėlto, pasak jos, pasaulyje pripažinta TB programa dera su jėzuitų mokymu, atliepdama Šv. Ignaco pedagoginės paradigmos principus, ypač tarnystę, ugdymo individualizavimą, matuojamą asmenybės ūgtį ir refleksiją. „Tai kone geriausiai atsispindi mokinių atliekamoje visuomenei naudingoje veikloje, reikalaujančioje kūrybiško individualizuoto projekto vykdymo. Mokiniai renkasi veiklą, skirtą padėti kitiems, pavyzdžiui, daug jų tampa jaunesniųjų mokytojais: moko programuoti, debatuoti, vadovauti mokinių savivaldai. Po šių veiklų atlikimo mokiniai jas aprašo, apmąsto įgytą patirtį, o rašydami refleksiją, išmoksta nuosekliai samprotauti“, – mintimis dalijasi Kauno jėzuitų gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja A. Šerepkienė.

 

Siekiant kuo darniau priderinti šią programą prie Kauno jėzuitų gimnazijos tvarkos, TB mokiniams buvo parengta ir pritaikyta tikybos programa, kuriai skiriama viena valanda per savaitę. Per šias pamokas rašomi rašiniai, samprotaujama pažinimo teorijos temomis.

Tarptautinio bakalaureato programa Kauno Jėzuitų gimnazijoje mokinių dėmesio nestokoja – čia kasmet įstoja 30–40 mokinių. Pasiteiravus, kur slypi šios programos populiarumo paslaptis, A. Šerepkienė teigia, kad TB programa yra patraukli mokiniams dėl galimybės išgyventi asmeninę pažangą ir įrodyti sau, kad dėl uolaus ir kantraus darbo galima įveikti bet kokius iššūkius ir pasiekti sėkmę.

Šios programos tikslas – mokinių atvirumas pasaulio aktualijoms, todėl dauguma jų yra tarptautinių renginių dalyviai.

 

TB diplomo programos koordinatorė atkreipia dėmesį į tai, kad programa yra sunki, pasižymi didele apimtimi ir aukštais akademiniais reikalavimais, todėl į TB programą stojantis mokinys iš prigimties turi būti darbštus, ryžtingas ir nebijoti siekti aukštų tikslų. „Ypač ši programa tinka kritinio, originalaus mąstymo mokiniams“, – pastebi pedagogė.

Pasakodama, kaip atrodo TB programos mokinio diena, pedagogė Aušrinė paaiškina, kad mokinių, pasirinkusių mokytis pagal šią programą, dienos tikrai intensyvios, primena studentų mokymosi stilių. „Mokiniai mokosi šešių mokomųjų dalykų, todėl kiekvieną dieną pamokos prasideda nuo 8 val. ryto ir tęsiasi iki 16 val. Po pamokų jie papildomai skiria laiko kūrybinei visuomeninei veiklai, savarankiškai sportuoja. Šios programos tikslas – mokinių atvirumas pasaulio aktualijoms, todėl dauguma jų yra tarptautinių renginių dalyviai. O rengimasis jiems taip pat reikalauja pastangų ir papildomai skiriamo laiko“, – teigia lituanistė. Moteris priduria, kad mokiniai per dvejus metus iš kiekvieno dalyko turi parengti po 1500–2000 žodžių apimties rašto darbus, todėl dažnas jų mokosi iki pat vidurnakčio. „Kaip pastebi mokytojai, intensyviai dirbę mokiniai po dvejų metų mokymosi trukmės yra daug brandesni“, – pasakoja A. Šerepkienė.

 

Kauno Jėzuitų gimnazijos TB programos mokiniai mokykloje rengia ir projektus. Aušrinė Šerepkienė teigia, kad ypač sėkmingi mokinių parengti asmeniniai socialiniai projektai, skirti tarnystei ir pagalbai artimajam: „Pavyzdžiui, praėjusiais mokslo metais mūsų mokiniai organizavo akciją „Paaukok savo plaukus“ vaikams, po chemoterapijos seansų netekusiems plaukų. O štai gimnazijos mokinių parlamento nariai kiekvieną penktadienį kvietė mokinius į atviras diskusijas „Kitokie pašnekesiai“, per kuriuos kalbino menininkus apie jų gyvensenos sąsajas su menu.“

 

Socialines veiklas, kurios taip pat privalomos TB mokiniams, gimnazistai pasirenka atsižvelgdami į savo būsimųjų studijų sritį. „Ji vyksta įvairiose vietose, todėl mokiniai yra laisvi rinktis. Žinoma, ir gimnazijos erdvė palanki rengti įvairius susitikimus ar organizuoti projektus, kurie yra puiki priemonė ugdyti jaunesniųjų klasių mokinius. Labai džiaugiamės šia bendradarbiavimo kultūra, nes asmeninis vyresniųjų mokinių pavyzdys, nuoširdumas yra veiksminga ugdymo dalis“, – teigiama patirtimi dalijasi TB programos koordinatorė.

Šioje programoje detaliai nagrinėjami 10–12 kūrinių, o mokiniai iš kiekvieno skyriaus rašo atsiskaitomuosius darbus. Detaliai analizuodami, jie tampa įdėmiais literatūros suvokėjais.

 

A. Šerepkienė Kauno jėzuitų gimnazijoje lietuvių literatūros pamokas veda ne tik Tarptautinio bakalaureato, bet ir nacionalinės programos abiturientams ir pripažįsta, kad šių dviejų programų lietuvių literatūros mokymas stipriai skiriasi: „Pirmiausia, TB dėstymo turinys ir formos grįstos užsienio šalių patirtimi, kur svarbus ne programų plotis, bet gylis. Galioja dėsnis – mažiau yra daugiau. Šioje programoje detaliai nagrinėjami 10–12 kūrinių, o mokiniai iš kiekvieno skyriaus rašo atsiskaitomuosius darbus. Detaliai analizuodami, jie tampa įdėmiais literatūros suvokėjais, kai nacionalinės ugdymo programos – labai plačios, bijoma atsisakyti kai kurių kūrinių.“ Pedagogė priduria besilaikanti nuomonės, kad svarbiausias mokinių įtraukimo principas – leisti patiems, atsižvelgiant į pateiktą sąrašą, rinktis tekstus, ir tai laiko vienu TB programos privalumų.

Jei kandidatas neturi aiškios vizijos ar suvokimo, jis ir neperžengia išsvajoto universiteto slenksčio.

 

Pasak edukologės, tarptautinės programos gimnazistai orientuojasi į studijas geriausiuose pasaulio universitetuose, o tai laiko atspirties tašku savo asmeninei karjerai. Tokia mokinių siekiamybė siejasi ir su vienu iš jėzuitų ugdymo tikslų – asmens rengimu lyderystei (ką atliepia ir pati TB programa). O nuogąstaujantiems, kad ši programa užaugina studentus svetur esančioms aukštosioms mokyklos, TB diplomo programos koordinatorė Aušrinė Šerepkienė atsako, kad užsienio universitetus, atsižvelgdami į savo poreikius ir gebėjimus bei ateities norimą darbą, renkasi tik 5 proc. Kauno jėzuitų gimnazijos TB absolventų. Pedagogė pasakoja, kad studijas stipriausiuose pasaulio universitetuose renkasi labiau į akademinę veiklą linkę mokiniai, bet net ir įstojimo procesas gali virsti dideliu iššūkiu: „Universitetų priėmimo komisijos laukia originalaus mąstymo, pasirengusių savo laiką skirti mokslinei veiklai ar net būti pasirinktos srities lyderiais. Mokiniai, pretenduodami į studijas tokiuose universitetuose, turi ne tik svajoti apie savo asmeninę karjerą, bet ir mąstyti apie savo misiją visuomenei. Jei kandidatas neturi aiškios vizijos ar suvokimo, jis ir neperžengia išsvajoto universiteto slenksčio. Mūsų jaunimas turi tiesiog puikias galimybes planuoti ateitį savarankiškai, tačiau tai – didžiulis iššūkis kiekvienam kandidatui.“

 

Pašnekovė teigia, kad mokiniai, norėdami patekti į vienus geriausių pasaulio universitetų, tam ruošiasi labai intensyviai: rašo motyvacinius laiškus, laiko Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinius egzaminus. „Mokiniams palankūs Jungtinės Karalystės, Olandijos, Prancūzijos, Jungtinių Amerikos Valstijų universitetai. TB programos absolventai, baigę mūsų gimnaziją, studijoms pasirinko įvairias studijų kryptis: gamtos mokslų, inžinerijos, astrofizikos, ekonomikos, politikos, medicinos, humanitarinių mokslų“, – dalijasi mokytoja.

„Norėčiau palinkėti švietimą laikyti vienu svarbiausių valstybės plėtotės tikslų, sudaryti sąlygas talentingiems vaikams mokytis pagal kokybiško ugdymo sąlygas ir ugdyti tarnystės savo šaliai įgūdžius“, – pokalbį su „Švietimo naujienomis“ užbaigdama taria Aušrinė Šerepkienė.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Komentarai (2)

  • Loreta

    Šaunuoliai! Realūs žingsniai, tinkantys XXI amžiaus mokyklai, kuri ne deklaruoja pokytį, o jį realiai daro. Mokykla kečiasi visom kryptim ir visom prasmėm augindama savo mokinius. Gera skaityti.

  • nesąmonė

    eilinis kliedesys. dalyvauja renginiuose bla bla bla. O mokosi kada?