Kas naujo mūsų darželiuose?

Pastaruoju metu vis dažniau kalbama, kad šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigoms skiriama pernelyg mažai dėmesio. Ypač daug diskusijų sukėlė Valstybės kontrolės atlikto ikimokyklinio ugdymo įstaigų veiklos audito rezultatai. Tad dabar netyla kalbos apie ugdymo kokybę ir jo prieinamumą, sąlygų gerinimą.

Štai Švietimo ir mokslo ministerijos 2018 m. veiklos plane ir numatyta atnaujinti ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo aplinką ir turinį, pritaikant įvairių ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, integruojant darnaus vystymosi, kūrybingumo, verslumo ir gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos (angl. Science, Technology, Engineering, Arts, Mathematics, STEAM) kompetencijas, taip pat iki 2019 m. pabaigos parengti ir išbandyti metodinės medžiagos rinkinius pedagogams, skirtus darnaus vystymosi, kūrybingumo kompetencijoms ir STEAM elementams ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo srityse diegti.

 

Planai – aiškūs, bet įdomu, kaip gyvena mūsų ikimokyklinio ugdymo įstaigos, ar jas jau pasiekė kokios nors su ugdymu susijusios naujovės, pažangiausios praktikos, o galbūt vis dar yra daugybė kliūčių, trukdančių vykdyti integralų ugdymą šalies darželiuose. Atsakymų į šiuos klausimus ieškojome Panevėžio lopšelyje-darželyje „Žibutė“ ir Šakių lopšelyje-darželyje „Berželis“.

 

Panevėžio lopšelio-darželio „Žibutė“ direktorė Loreta SIMANAVIČIENĖ su „Švietimo naujienų“ skaitytojais mielai sutiko pasidalyti įstaigos patirtimi, papasakoti apie inovatyviai vykdomą ugdymą.

 

Kokios ikimokyklinio ugdymo naujovės vykdomos Jūsų įstaigoje? Kaip jas vertinate? Kas padeda, o kas galbūt trukdo organizuoti ugdymo procesą?

Panevėžio lopšelis-darželis „Žibutė“ ugdomąsias veiklas organizuoja ne tik grupėse, bet ir įstaigos lauko erdvėse (laimėtas šiltnamis, kuriame vyksta edukacinės veiklos), miesto viešosiose bibliotekose. Pedagogės ugdytinius veda į miesto muziejus, Dailės galeriją, ten vaikams edukacines programas veda minėtų įstaigų darbuotojai. Taip pat į edukacines programas vykstame ir į kitų miestų muziejus (Anykščių Arklio muziejus, Pasvalio Krašto muziejus, Biržų Sėlos muziejus). Įstaiga organizuoja išvykas, kuriose ugdytiniai ugdosi netradicinėse aplinkose: VšĮ Įstros aerodrome, Nausodės žirgyne, Kaimiškio kaime, Panevėžio miškų urėdijoje, medelyne-daigyne, gyvūnų prieglaudoje, Panevėžio gamtos mokykloje. Ugdytiniai dalyvauja įstaigos pedagogių organizuojamose pilietinėse akcijose-iniciatyvose: Sausio 13-ąjai paminėti; Vasario 16-ąjai organizuota akcija miesto Laisvės aikštėje – miesto gyventojams ir svečiams padovanota šimtas trispalvių vėliavėlių; numegzta 18 metrų trispalvė vėliava, kuri buvo iškabinta įstaigos kieme, dalyvaujant miesto Pušaloto mikrorajono gyventojams; prieglaudos gyvūnams nuvežta maisto ir šiltų paklotėlių; vykta į „SOS vaikai“ namus, dalytasi pyragais, minint Pyragų dieną; pyragais vaišinami miesto Pušaloto mikrorajono gyventojai; dovanoti Kalėdų atvirukai miesto Pušaloto mikrorajono seneliams; organizuota akcija „Padovanok seneliui snaigę“ VšĮ Šv. Juozapo globos namuose, parodyta operetė „Daržovių gegužinė“; vykdyta akcija miesto VšĮ Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje – padovanota meninė kompozicija ir vaikų gamybos atvirukai ligoniams bei darbuotojams; vykdyta akcija į Panevėžio apskrities priešgaisrinę gelbėjimo valdybą, dovanojant ugdytinių pagamintus Kalėdų atvirukus ir meninę programą.

Įstaiga ugdomąsias veiklas vykdo naudodama informacines ir komunikacines technologijas: dalyvauta interaktyvioje pilietiškumo ugdymo viktorinoje „Kaip surasti Lietuvą?“ – teletiltu bendrauta su Panevėžio r. lopšeliu-darželiu „Gandriukas“.

 

Įstaiga siekia ugdymo(si) prasmingumo, inovatyvumo vaikui aktualia veikla. Lopšelio-darželio pedagogės dalyvavo tyrime „Inovatyvi praktika Lietuvos darželiuose“, kurio rezultatus pristatė dr. Birutė Autukevičienė įstaigos organizuotoje respublikinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Šiuolaikinio ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaiko ugdymo(si) iššūkiai“. Rezultatai parodė, kad mūsų darželyje vaikų ugdymas vyksta inovatyviai: patirtinis ugdymas(is) vykdomas per vaikų patirtį, atliekant tyrimus, eksperimentus, stebėjimus, atradimus, kuriant netradicinius kūrybinius darbus, pavyzdžiui: iš nenaudojamų varžtelių, straigtelių, įvairių detalių ir kt.

Įstaigoje vedamas ugdomąsias veiklas vertiname ypač gerai. Ugdymo(si) procesą vykdyti padeda tai, kad įsitraukia visa lopšelio-darželio bendruomenė (darbuotojai, ugdytinių tėvai (globėjai), Panevėžio miesto Pušaloto mikrorajono bendruomenė.

 

Ar integraliam vaikų ugdymui Jūsų ugdymo įstaigoje yra įkurtos / kuriamos inovatyvioms veikloms skirtos erdvės vidaus ir lauko aplinkose, naudojamos šioms veikloms reikalingos priemonės?

Integraliam įstaigos vaikų ugdymui(si) įrengtas šiltnamis, pastatytos naujos pavėsinės, įstaigos teritorija apsodinta tujų gyvatvore-labirintu, dalis kiemelio apsodinta pušaičių giraite, lauko erdvės papuoštos įstaigos darbuotojų pagamintais vazonais – viskas vaikų patirtiniam ugdymui(si). Ankstyvojo amžiaus vaikams įstaigos vidiniame kiemelyje įkurta minkšta danga dengta, saugi žaidimų aikštelė.

Lopšelio-darželio veiklos vykdomos iš turimų resursų, pasinaudojant artimiausiomis aplinkomis, teikiant prioritetą ugdymui(si) gamtoje ir kitose netradicinėse aplinkose. Įstaigos pedagogams trūksta inovatyvių erdvių, priemonių.

 

Teigiama, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigų veiklos spragas lemia ir tai, jog Lietuvoje nėra sukurta išorinio vertinimo sistema. Turint tokią sistemą ir žinant ugdymo kokybės lygį įstaigose, galima planuoti pedagogų kvalifikacijos tobulinimą, suteikti pagalbą įstaigoms, užtikrinti kokybišką kiekvieno vaiko ugdymą. Kokia apie tai Jūsų nuomonė?

Išorinio vertinimo sistema ugdymo(si) veiklų spragas užpildytų tose ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kuriose nėra vykdomas kokybiškas metinis veiklos įsivertinimas. Manytina, kad ne visos ikimokyklinės ugdymo įstaigos šalyje atlieka metinį platųjį auditą, kuris darytų įtaką pedagogams, kitiems įstaigos darbuotojams, tėvams kokybiškai vykdyti ugdomąjį procesą. Mūsų įstaigoje kiekvienų metų pabaigoje yra atliekamas veiklos įsivertinimas, suvedę įsivertinimo rezultatus, numatome kitų metų tobulintinas sritis, strategines kryptis ir geriname sritis, kuriose vyrauja stiprieji veiklos rodikliai. Remdamiesi vidaus audito išvadomis, planuojame pedagogų kvalifikacijos tobulinimą, teikiame pagalba pedagogams, darbuotojams, tėvams, užtikriname kokybišką kiekvieno vaiko ugdymą(si). Įstaigos pedagogės naudojasi www.pedagogas.lt nuotoliniais kvalifikacijos tobulinimo mokymais. Rengiame konsultacines dienas tėvams vieną kartą per mėnesį („Šeimos darželis“), priešmokyklinio ugdymo vaikams kartą per mėnesį organizuojame žaidimus, kurie ugdo „sveiką“ lyderystę. Įstaigoje organizuojamos pamokos įstaigos bei miesto pedagogams aktualia tema, mokomės vienos iš kitų, dalijamės įgyta pedagogine patirtimi.

 

Manome, kad išorinis vertinimas pridėtinės vertės kokybiškam vaikų ugdymui(si) mūsų įstaigoje neturėtų. Mūsų darželyje organizuojama, vykdoma ugdomoji veikla priklauso nuo joje dirbančių pedagogų, kitų darbuotojų, tėvų ir vadovo. Įstaigoje dirbantys pedagogai vadovaujasi humanistinės pedagogikos principais „Esu pedagogas iš pašaukimo“, „Myliu besąlygiškai kiekvieną vaiką“, todėl mūsų lopšelyje-darželyje atliekamas išorinis auditas ugdomajai veiklai nedarytų įtakos.

 

Šakių lopšelio-darželio „Berželis“ direktorės pavaduotoja ugdymui Dovilė KAZAKAUSKIENĖ papasakojo, kuo šiuo metu gyvena jų įstaiga, kokiomis ugdymo naujovėmis domisi, su kokiomis problemos tenka susidurti organizuojant ugdymo(si) procesą.

 

„Šakių lopšelis-darželis „Berželis“ į 2019 m. įžengia besidomintis STEAM ugdymu ikimokyklinėse įstaigose. Tai sritis, kuri nėra visiškai nauja, tačiau STEAM koncepcija mus labai domina, kviečia pažinti labiau ir tada vertinti jo naudą ugdymo procese“, – pasakoja pedagogė.

Direktorės pavaduotoja D. Kazakauskienė atskleidė, kad jų įstaigos pedagogai aktyviai domisi pažangia pedagogine praktika, dalyvauja mokymuose, lopšelyje-darželyje ypač pasiteisino nuotoliniai mokymai, nes taip galima gauti naujausią informaciją neišvykstant iš darbo vietos.

Įstaigos pedagogai 2017 m. ypač gilinosi į socialinį ir emocinį ugdymą, 2018 m. skyrė lauko veikloms ir lauko edukacinėms erdvėms kurti. „Viena iš problemų, su kuriomis susiduriame, – tai lauko priemonių trūkumas. Seni nusidėvėję įrenginiai neatitinka saugos reikalavimų, juos teko nugriauti, o nauja vaikų žaidimų aikštelių įranga labai brangi, deja, bet finansavimas šioms priemonėms nėra apgalvotas“, – apgailestavo pedagogė.

 

Lopšelio-darželio „Berželis direktorės pavaduotoja papasakojo ir apie įstaigos erdves: „Labai moderniomis ar inovatyviomis erdvėmis tikrai negalime pasigirti, šiuo metu ir patalpų tam įsirengti neturime, nes visos grupės pilnos, džiaugiamės, kad yra vaikų ir esame reikalingi tėvams. Tačiau įstaigos rūsyje turime vadinamąjį „Močiutės kambarėlį“, kuriame vaikams bandome parodyti, iš kur mes kilę ir kaip gyvenome dar visai nesenais laikais. Lauke esame įsirengę mažą ekologinį daržą, sporto takelius.

Nors ir neturime naujausių technologinių įrengimų, tačiau vaikai skatinami ugdytis kūrybiškumą. Juk ne tas tampa kūrybiškas, kuriam viskas pateikiama ant lėkštutės, bet tas, kuris pats randa ką įdėti į tą lėkštutę.“

 

Pasiteiravus, ar išorinio vertinimo sistema galėtų išspręsti ikimokyklinio ugdymo įstaigų problemas, pedagogė D. Kazakauskienė išsakė tvirtą nuomonę: „Nemanau, kad išorinio vertinimo sistema užtikrintų kokybę. Manau, kiekviena įstaiga daugiau ar mažiau žino savo kokybės lygį, geba įsivardyti stipriausias puses, silpnybes, grėsmes ir galimybes.“

 

***

Dvi skirtingos įstaigos – dvi nevienodos patirtys. Bet aišku viena – finansavimo klausimas vis dar lieka aktuali ir jautri tema. Kviečiame dalytis savo įstaigų patirtimi, kokių inovatyvioms veikloms skirtų erdvių ir priemonių esate įrengę, kokią naujausią praktiką taikote. Galbūt jūsų patirtis bus ypač naudinga kitiems lopšeliams-darželiams.

 

„Švietimo naujienos“