Karantinas: neformaliojo vaikų švietimo iššūkiai ir sėkmės

Karantinas – iššūkis ne tik formaliojo, bet ir neformaliojo vaikų švietimo vykdytojams. Šių metų pradžioje prasidėjusi kova su Covid-19 virusu privertė dirbančius švietimo sektoriuje skubiai pereiti dirbti nuotoliniu būdu, įdėti daug darbo ir pastangų, kad vaikai galėtų sklandžiai mokytis namuose, patirtų kuo mažiau streso bei įtampos.

 

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras (LMNŠC) karantino metu stebėjo kaip neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) sektoriui pavyksta organizuoti nuotolinį darbą ir spręsti iškylančias problemas. Šį tikslą pasiekti centro NVŠ kokybės ir stebėsenos skyrius atliko 2020 m. pirmojo pusmečio NVŠ statistinių duomenų apžvalgą bei NVŠ teikėjų ir savivaldybių atstovų apklausas. Sukaupti duomenys atskleidė neformaliojo vaikų švietimo tendencijas, vyravusias karantino pradžioje ir jam pasibaigus, taip pat iššūkius, su kuriais susidūrė NVŠ teikėjai ir savivaldybių atstovai.

NVŠ teikėjai priėmė nuotolinio darbo iššūkį

 

Šalyje įsigaliojus karantinui, 2020 kovo 16–birželio 16 dienomis, didžioji dalis (78 proc.) NVŠ teikėjų greitai persiorientavo dirbti nuotoliniu būdu. Daugiausiai NVŠ programų karantino metu vykdė Vilniaus m., Kauno m., Panevėžio m., Klaipėdos m. ir Kauno r. savivaldybės. Iš 16 Lietuvoje vykdomų NVŠ programų krypčių populiariausios karantino metu – sportas, choreografija, šokis, muzika, techninė kūryba, kalbos, informacinės technologijos, dailė. Mažiausiai įgyvendintos saugaus eismo, turizmo, kraštotyros bei medijų programų kryptys. Karantino metu mažiausiai vaikų skaičius kito kalbų, techninės kūrybos, informacinių technologijų krypčių NVŠ programose.

 

Kita vertus, ne visi teikėjai turėjo galimybių NVŠ veiklą vykdyti nuotoliniu būdu ir ne visi vaikai galėjo dalyvauti neformaliojo ugdymo veiklose pasikeitus ugdymo organizavimui. Todėl prasidėjus karantinui, vaikų, gaunančių NVŠ tikslinį finansavimą, skaičius sumažėjo 38 procentais. Tačiau švelninant karantiną, didžioji dalis teikėjų grįžo prie įprastinio darbo, gegužę ir birželį vis daugiau vaikų grįžo į NVŠ programas. Dalis NVŠ teikėjų, kompensuodami prarastus mėnesius, vykdo programas ir vasaros mėnesiais (žr. lentelę žemiau).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vyriausybė, 2020 m. vaikų neformaliajam švietimui, papildomai skyrė 8 mln. eurų – tai kelis kartus didesnė suma nei ankstesniais metais. Šios lėšos paskirstomos savivaldybėms, kad šios galėtų naudoti jas vaikų vasaros stovykloms, edukacinėms programoms ir kitoms neformaliojo vaikų švietimo veikloms.

Nuotolinis ugdymas – naujos galimybės ir iššūkiai NVŠ teikėjams

 

Didžioji dalis NVŠ teikėjų prisitaikė prie naujų darbo aplinkybių karantino metu. Stebėdamas NVŠ nuotoliniu būdu vykdymo būklę, LMNŠC 2020 m. balandį atliko apklausą, kurioje dalyvavo 759 NVŠ teikėjai (36 proc. laisvųjų mokytojų, 64 proc. švietimo organizacijų) iš 58 Lietuvos savivaldybių.

 

Apklausa rodo, kad net 82 proc. NVŠ teikėjų nuotolinio ugdymo organizavimą vadina sėkmingu. Bendravimui su mokiniais jie naudojo įvairias pokalbių programas, dažniausiai: „Messenger“, „Zoom“, „Skype“, „Teams Meet“, „Viber“, bei kitas. Ugdymo turinį papildančios informacijos NVŠ teikėjai sėmėsi iš įvairių skaitmeninių šaltinių. Penktadalis apklaustųjų, itin patogiu skaitmeniniu mokymo ištekliumi, įvardino Lietuvos radijo ir televizijos mediateką, nemažai apklaustųjų paminėjo ir kitas virtualias erdves, kuriomis naudojosi karantino metu (žr. lentelę žemiau).

Nors NVŠ teikėjai teigia, kad organizuojant ir vykdant nuotolinį ugdymą pavyko efektyviai bendrauti su tėvais, to pasiekti nebuvo lengva. Kalbėdamiesi apie iššūkius NVŠ teikėjai minėjo, kad didžioji dalis NVŠ programose besimokančių vaikų mokosi pradinėse ir pagrindinėse klasėse, todėl mokiniams reikėjo tėvų pagalbos dalyvaujant bendrojo ugdymo pamokose ir būrelių užsiėmimuose.

 

Teikėjų teigimu, pavyko sėkmingai adaptuoti NVŠ programas nuotoliniam ugdymui. Kita vertus, didžioji dalis NVŠ mokytojų nuotoliniam ugdymui mokėsi ir ruošėsi savarankiškai. Paklausti, kokios švietimo pagalbos jiems reikėtų, įvardijo, kad nuotoliniam darbui pasiruošti padėtų:

• mokymai, seminarai su nuotolinio darbo praktikais, kad gautų gerosios patirties pavyzdžių;
• konsultacijos su informacinių technologijų specialistais ar inžinieriais, kad įgytų kompiuterinio raštingumo įgūdžių dirbti įvairiomis programomis;
• mokymai, konsultacijos su psichologais, kad gautų rekomendacijų, kaip bendrauti nuotoliniu būdu su vaikais ir jų tėvais;
• idėjų bankas.

Nepaisant iššūkių, 75 proc. NVŠ teikėjų nusiteikę vykdyti užsiėmimus nuotoliniu būdu, jei karantinas būtų paskelbtas ir kitais mokslo metais.

Savivaldybių darbuotojai – pagalba NVŠ teikėjams

 

NVŠ teikėjai glaudžiai bendradarbiauja su savivaldybėmis. Neformaliojo vaikų švietimo vykdymo priežiūra yra savivaldos funkcija. LMNŠC 2020 m. gegužę atliko savivaldybių darbuotojų apklausą, skirtą NVŠ ir Formalųjį švietimą papildančių ugdymo (FŠPU) programų, vykdomų nuotoliniu būdu, būklę įvertinti. Apklausoje dalyvavo po vieną savivaldybės darbuotoją, koordinuojantį neformalaus švietimo programų įgyvendinimą, iš visų 60-ies Lietuvos savivaldybių. Šalyje įvedus karantiną, balandžio mėnesį, nuotoliniu būdu NVŠ tikslinio finansavimo programas vykdė 57 savivaldybės, karantino sąlygoms švelnėjant, gegužę veiklos vyko jau 59 savivaldybėse.

 

Organizuojant neformaliojo vaikų švietimo veiklas nuotoliniu būdu savivaldybių darbuotojai turėjo užtikrinti, kad šis procesas vyktų sklandžiai, todėl jie nuolat konsultavo NVŠ teikėjus, stebėjo programas. Savivaldybių darbuotojai, kaip ir apklaustieji NVŠ teikėjai, pastebėjo panašių nuotolinio ugdymo iššūkių. Pavyzdžiui, mokiniams ne visada pavyksta subalansuoti krūvį tarp formaliojo ir neformaliojo ugdymo veiklų; vaikai pavargsta dirbdami kompiuteriu, todėl ne visi mokiniai noriai dalyvauja NVŠ užsiėmimuose ir atlieka jiems siūlomas užduotis. Nepaisant kylančių iššūkių, savivaldybių darbuotojai NVŠ ir FŠPU programų, vykdomų nuotoliniu būdu,organizavimo kokybę įvertino 8,1 balo iš 10.

 

Savivaldybių darbuotojai pažymi, kad siekiant ateityje užtikrinti sklandų nuotolinį darbą, reikia nuotolinio ugdymo vykdymo ir stebėsenos mokymus organizuoti savivaldybių darbuotojams. Taip pat rengti seminarus, mokymus NVŠ teikėjams, dėl programų vykdymo nuotoliniu būdu, teikti jiems praktinių patarimų, rekomendacijų, ypač dirbantiems sporto, muzikos ir dailės srityse, kurti ir viešinti gerosios patirties banką.

Nuotolinis ugdymas – ateities perspektyva

 

Neformaliojo vaikų švietimo sektoriaus stebėsena karantino metu parodė, kad NVŠ teikėjai geba operatyviai organizuoti nuotolinį darbą ir spręsti iškylančias problemas. Didžioji jų dalis jau karantino pradžioje pradėjo vykdyti įdomius, turiningus užsiėmimus nuotoliniu būdu, tokiu būdu suteikdami vaikams galimybę nepertraukiamai pažinti, bendrauti ir tobulėti pasirinktomis NVŠ programų kryptimis.

 

Be abejonės, ateityje NVŠ teikėjams būtina visokeriopa pagalba: mokymai, seminarai, konsultacijos su nuotolinio darbo praktikais, informacinių technologijų specialistais ir psichologais, taip pat – metodinės rekomendacijos ir idėjų bankas. Visos šios priemonės padėtų NVŠ teikėjams dar sklandžiau ir efektyviau organizuoti nuotolinį darbą.

 

Karantino metu kilę iššūkiai parodė nuotolinio ugdymo ateities galimybes, kuriomis didžioji dalis NVŠ teikėjų galėtų ar norėtų pasinaudoti ateityje. Dabar popamokinė veikla jau negali remtis tik tradiciniais metodais ir aplinkomis, tad NVŠ teikėjams patartina pasitelkti naujausias technologijas ir integruoti jas į ugdymo procesą.

 

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro

NVŠ kokybės ir stebėsenos skyriaus inf.