Kalbos žaidimai taikant aktyviuosius ugdymosi metodus

„Yra viena šalis, kur žmonės beveik nekalba. Tai Didžiojo žodžių fabriko šalis. Šioje keistoje šalyje žodžius reikia nusipirkti ir praryti. Tik tada gali juos ištarti. Didysis žodžių fabrikas dirba dieną ir naktį.“ (Agnes de Lestrade „Didysis žodžių fabrikas“)

Šiuolaikinis ugdymas reikalauja organizuoti ugdymosi procesą taip, kad vaikai žinias ir gebėjimus įgytų patys aktyviai veikdami, pateikiama informacija turi būti įdomi, vaizdinga, veiklos turi nuolat keistis, kad sutelktų vaikų dėmesį.

Daugelis pedagogų, specialistų ugdymo procese taiko įvairius metodus, kurie suteikia laisvę vaiko mintims, veiksmams, provokuoja įvairius individualius atsakymus, moko gerbti draugų idėjas, skatina savarankišką požiūrį. Vaikas nebėra vien pasyvus klausytojas. Jis gali kūrybiškai reikšti, įgyvendinti savo siekius ugdymosi procese. Tikslingai taikomi aktyvieji metodai pažadina vaikų smalsumą ir pažinimo džiaugsmą.

Kiekvienas pedagogas siekia, kad jo ugdomoji veikla būtų įdomi, padėtų vaikams įsisąmoninti medžiagą, ugdytų kūrybiškumą ir norą daugiau sužinoti. Šiuos siekius leidžia įgyvendinti aktyvaus ugdymosi metodai, kurie ne tik padeda geriau įsisąmoninti ugdymo turinį, bet ir plėtoja ugdytinių gebėjimą kritiškai mąstyti, taikyti įgytas žinias tiek įprastomis, tiek naujomis sąlygomis.

Mes, Šiaulių lopšelio-darželio „Žiogelis“ pedagogės Rūta Krivickienė, Jolanta Pažarauskienė ir logopedė Jurgita Balčiūnaitė-Čėsnienė, vykdėme projektą „Aktyvieji ugdymosi metodai“. Įgyvendindamos projektą, ieškojome aktyvių, netradicinių ir kūrybiškų kalbos žaidimų bei užduočių.

Per projektą organizuota veikla „Didysis žodžių fabrikas“ – tai kalbos žaidimai ir užduotys priešmokyklinio amžiaus vaikams, kurių tikslas – netradicinių aktyviųjų ugdymosi metodų taikymas, skatinantis vaikų savarankiškumą, aktyvumą, saviraišką, kūrybiškumą, bendravimą ir bendradarbiavimą, pažinimą.

Norėtume pasidalyti labiausiai pasiteisinusiomis idėjomis.

1. Pasisveikinimas – vaikas randa antrą kortelės pusę, perskaito žodį ir palinki draugui geros dienos.

2. Gerumo abėcėlė – ant kilimo išdėliotos apverstos raidės. Vaikas atverčia raidę, ją įvardija ir sako gerumo žodžius, prasidedančius ta raide.

• A – apkabinu, atsiprašau, atleidžiu
• B – bendrauju
• D – dalinuosi, džiaugiuosi
• G – gerbiu, giriu, guodžiu
• K – kalbu, klausau
• M – myliu, myluoju
• N – noriu, nemeluoju
• P – padedu, patariu, palaikau, prašau
• R – rūpinuosi, raminu
• S – slaugau, sveikinuosi

3. Laikrodžio pasaka – visi sėdi ratu, vaikas arba pedagogas skaito pasaką, pavyzdžiui, „Bėkim žvėrys pažiūrėti“. Vienas iš vaikų rodo į pasakos veikėją, kuris turi atliepti personažą.

4. Grandinėlė – ištraukę paveikslėlį vaikai nenutrūkstama seka turi pasakyti, kaip tas gyvūnas kalba.

• Šuo – loja
• Karvė – mūkia
• Katė – miaukia
• Višta – kudakuoja
• Antis – kvaksi
• Ožka – mekena
• Gyvatė – šnypščia
• Bitė – dūzgia

5. Žaibiškas turnyras – vaikai paskirstomi į dvi komandas. Kuri iš dviejų komandų greičiau sugalvos atsakymą.

1 turas. Pabaikite žodį (žodžių pradžios: vaka…, tė…, du…, šal…, ka…, my…(2 komandos, kamuoliai).

2 turas. Sugalvokite žodį, prasidedantį garsu a, b, d, k, l, m, n, p, s, ž, t, g ir t. t.

3 turas. Sugalvokite žodį, susidedantį iš vieno, dviejų ar trijų, keturių skiemenų.

4 turas. Sugalvokite žodį, kuris baigiasi skiemeniu -lys, -tis, -kas, -vė, -tė ir t. t.

6. Numušk raides – ant magnetinės lentos prikabintos raidės. Pedagogas sako žodį, o vaikai turi kuo greičiau surasti ir numušti pirmą žodžio garsą.

7. Individualios užduotys:

• Sujunk brūkšnelius, kad išeitų raidė: I I, I I, I I, ʭ, I, /\, \
• Kokios raidės išeis, jeigu prie I nupieši:

1. mažą pilvuką viršuje I
2. didelį pilvą I
3. du pilvukus I
4. pilvuką viršuje ir atkištą į apačią koją I
5. ranką viršuje ir atkištą į apačią koją I

• Įrašyk praleistą raidę, suskaičiuok žodyje jas ir parašyk skaitmenį:

DRA   GAS, MEIL   , N   RAS, KA   BA, GĖRI   , SAU   Ė, ŠYPSE   A, G   MTINĖ, DO   VANA,    AIDĖ.

8. Saldžioji refleksija – veiklos pabaigoje vaikams buvo pasiūlyta įvairiaspalvių dražė saldainių. Kiekviena žirniuko spalva turėjo savo reikšmę. Žalia – kas labiausiai patiko? Raudona – kas nepatiko? Geltona – kuo abejojate? Taip žaismingai ir linksmai ugdomi vaikų įsivertinimo gebėjimai.

Kartu ieškokime aktyvių ugdymosi metodų, skatinančių vaikų kūrybiškumą, savarankiškumą, loginį mąstymą, aktyvų dalyvavimą ugdymo procese!

+25

0