„Kalba tyla“

Kiekvienais metais paskutinį balandžio trečiadienį minima Tarptautinė triukšmo suvokimo diena, skirta visuomenės dėmesiui į visiems aktualią triukšmo problemą atkreipti. Ja siekiama skatinti kurti tylesnę ugdymo įstaigų, darboviečių, namų, poilsio aplinką.

Aplinkos triukšmas turi daugybinį poveikį vaikų sveikatai, į tai kreipiama vis daugiau dėmesio. Tyrimais įrodytas neigiamas aplinkos triukšmo poveikis kūdikiams, vaikams, paaugliams ir suaugusiems asmenims. Vaikų klausa yra jautresnė triukšmui, todėl ji greičiau ir lengviau pažeidžiama. Nustatyta, kad 25 proc. per užsiėmimus (pamokas) pateikiamos informacijos yra neįsisavinama dėl aplinkos triukšmo. Taip pat ištirta, kad tokie neigiami triukšmo sukelti sveikatos padariniai vaikams, kaip padidėjęs kraujospūdis, pažintinių mokymosi funkcijų sutrikimas, miego sutrikimai, irzlumo padidėjimas ir kt., gali turėti ilgalaikių padarinių.

Pernai balandžio 25 d kvietėme visas šalies ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas prisidėti prie Jonavos vaikų lopšelio-darželio „Žilvitis“ jau antrą kartą organizuojamos respublikinės akcijos „Kalba tyla 2018“ ir taip paminėti Tarptautinę triukšmo suvokimo dieną.

Prie mūsų skelbiamos akcijos prisijungė 46 ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos iš visos Lietuvos, tai ketvirtadaliu daugiau nei 2017 m. Iš viso akcijoje dalyvavo 109 pedagogai ir net 1683 ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikai.

Per akciją siekėme skatinti ugdymo įstaigų bendruomenės narius atkreipti dėmesį į triukšmo problemą organizuojant ugdymo veiklas ir užsiėmimus, skirtus triukšmo prevencijai lauke ar už įstaigos ribų. Ugdymo įstaigose įvairių veiklų metu pedagogai ugdė vaikų gebėjimą puoselėti tylią aplinką: buvo naudojami atpalaiduojantys meniniai, muzikiniai, pantomimos užsiėmimai, relaksaciniai žaidimai, išvykos, informacijos sklaida.

Relaksaciniai žaidimai. Kadangi vienas iš akcijos uždavinių buvo vykdyti ugdymo(si) veiklas lauke, dalyviai dažniausiai rinkosi relaksacinių žaidimų metodą, įvairiausias jo formas: dėliojo paveikslus iš gamtinės medžiagos, apkabino medžius, akmenis, krūmus, klausėsi „širdučių“, stebėjo ir tyrinėjo paukščius, vabzdžius, žaidė su smėliu ir vandeniu, klausėsi vandens čiurlenimo, sekamų pasakų, gamtos garsų, stebėjo medžius, mišką.

Atpalaiduojantys meniniai užsiėmimai. Akcijos dalyviai ugdydami sąmoningumą ir atsakomybę puoselėti tylią darbinę aplinką vykdė šias menines ugdymo(si) veiklas: piešė kreidelėmis ant medžių kamienų, guašu ant maistinės plėvelės tarp medžių, piešė lauke skambant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikai, užsiėmė menine ir kūrybine veikla naudodami antrines žaliavas ir kt.

Muzikiniai užsiėmimai. Per muzikinius užsiėmimus ugdytiniai užsiiminėjo įvairia menine veikla skambant muzikai, klausėsi relaksacinės muzikos atsigulę, užsimerkę. Ypač daug akcijos dalyviai klausėsi gamtos garsų: paukščių, lietaus, jūros, miško, upės, upelio čiurlenimo įrašų. Klausydami įrašų ir vykdami į įvairias išvykas vaikai buvo supažindinti su trankios ir ramios muzikos skirtumu. Keletas įstaigų ramiai, atpalaiduojančiai muzikai suprasti rinkosi klasikinės muzikos žanrą. Taip pat mažieji ugdytiniai per akciją klausėsi pasakų įrašų (pavyzdžiui, „Tylioji knygelė“, „Trumpos Ilgšio istorijos“) ir kt.

Išvykos. Norėdami įgyvendinti akcijos iškeltus uždavinius, dalyviai labai aktyviai rinkosi išvykos metodą. Vyko ekskursijos į Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčią paklausyti vargonų muzikos, į Anykščių šilelio Medžių lajų taką, „Auksinio Elnio Dvarą“, Kamšos draustinį, ar Lieporių parką.

Pantomima. Išlaikyti tylią aplinką ir išgirsti tylą puikiai padeda įvairūs pantomimos užsiėmimai.

Informacijos sklaida. Norėdami padėti vaikams labiau įsisavinti triukšmo prevencijos svarbą pedagogai įvairiose įstaigose ugdytiniams surengė pokalbius, diskusijas, valandėles šiomis temomis: „Ką girdžiu tyloje?“, „Kodėl svarbi tyla?“, „Ką sako medis?“, „Kaip jaučiuosi triukšme?“ ir kt. Dažniausi per pokalbių valandėles taikyti metodai – diskusija, pasakojimas, „Minčių lietus“. Pedagogai organizavo psichologo valandėles ugdytiniams, tėvams, kitiems pedagogams. Vaikams buvo suteikta informacija apie triukšmą, jo žalą sveikatai. Tėvai ir vaikai buvo raginami fiksuoti tylos ieškojimą nuotraukose, iš jų buvo padarytas grupės koliažas. Taip pat per akciją eksponuoti įvairūs stendiniai pranešimai, kurti informaciniai lankstinukai.

Visos ugdymo įstaigos ir jų bendruomenių nariai buvo aktyvūs ir teigiamai įvertino dalyvavimą akcijoje. „Tyla nori būti išgyvenama, ja reikia mėgautis. Ji neperša savo draugijos, o švelniai kviečia, prieina ir laukia, kol bus pastebėta. Neprabėkime pro šalį keturmyliais batais – gal tik švelniai prisiartinkime ant pirštų galiukų, kad jos neišgąsdintume ir neišsklaidytume. Ir būsime apdovanoti“ (Dalia Žemaitytė).

+10

0