Kalbą mokėsi – susikalbėsi

Danutė Kriščiūnienė
,
Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktorė

Rugsėjo 26-ąją Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje (PKNPM) vyko renginys, skirtas Europos kalbų, Pasaulinei kurčiųjų, Tarptautinėms gestų kalbų bei vertėjų dienoms paminėti. Renginį organizavo PKNPM ir Panevėžio Europos informacinis centras „Europe Direct“.

Renginyje dalyvavo ne tik PKNPM mokiniai, Panevėžio bendrojo ugdymo mokyklų auklėtiniai ir mokytojai, senjorai, bet ir tautinių mažumų atstovai, suinteresuoti mokytis kalbų, siekiantys pažinti Europos lingvistinę ir kultūrinę įvairovę, sužinoti apie Europos Sąjungą, EDIC tinklą. Tądien buvo švenčiama Europos kalbų įvairovė ir skatinamas kalbų mokymasis.

 

Mokykloje apsilankė Panevėžio informacijos centro „Europe Direct“ direktorė Alina Misiūnienė. Ji skaitė pranešimą apie kalbų įvairovę ir vedė viktoriną, o greičiausiai atsakiusius į klausimus dalyvius gausiai apdovanojo prizais. Džiugu, kad aktyviai dalyvavo ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofmanas papasakojo apie holokaustą ir tą siaubingą praėjusį laiką bei jidiš kalba skaitė eilėraščius. Visus sugraudino jausmingas eilėraštis apie mamą. Svečias pabrėžė, kad mama žydų tautoje – labiausiai gerbiamas asmuo.

Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio filialo lenkų kalbos mokytoja Regina Čirickaitė lietuviškai ir lenkiškai pasakojo apie lenkų gimnaziją ir savo istoriją, kodėl ji mokosi lenkų kalbos. Jos studentų grupė buvo pati gausiausia. Visi studentai lenkų kalba pasipasakojo apie save, pomėgius ir kt. Panevėžio politikių klubo „Veiklios moterys“ viceprezidentė Valė Bilienė kalbėjo ne tik lenkiškai, bet ir prancūziškai, o Virgilija Šalkauskienė, be lenkų kalbos, – dar puikiai ir vokiškai.

 

Dalyvavo ir artimiausi „kaimynai“ – „Saulėtekio“ progimnazijos mokiniai Trėja Skrupskytė, Saulė Monkeliūnaitė, Emilija Šlamaitė ir Jonas Grybė su direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jovita Anilioniene. Jie labai sklandžiai kalbėjo anglų, vokiečių, rusų kalbomis. Esame dėkingi progimnazijos direktoriui Algirdui Gedeikiui už pagalbą, pakviečiant šiuos mokinius į renginį.

Pirmą sykį mokykloje lankėsi Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijos anglų ir švedų kalbų mokytojos metodininkės Laimutės Juodgudytės paskatinti III gimnazijos klasės mokiniai Saulė Galeckaitė, Gerda Lipnevičiūtė, Domantas Majauskas, Aleksandras Krasnouchovas. Šie gimnazistai švedų kalbos mokosi tik pirmus metus, bet kalbėjo kaip tikri profesionalai.

 

Labai džiaugėmės mokykloje sulaukę ir ukrainiečių bendruomenės atstovės Vitos Ponomariovos. Ji lietuviškai ir ukrainietiškai skaitė ukrainiečių poeto, dailininko, rašytojo, etnografo, imperatoriaus menų akademijos akademiko, kūrusio ukrainiečių ir rusų kalbomis, Taraso Ševčenkos poeziją. Viešnia informavo, kad jo literatūrinis palikimas yra laikomas modernios ukrainiečių literatūros pagrindu.

Totorių bendruomenės atstovė Klara Bogatova įdomiai pasakojo apie totorius, svarbius istorinius faktus, kaip totoriai atsidūrė Lietuvoje, apie padovanotą totorių skanėstą.

 

Panevėžio esperanto klubo „Revo“ narė Palmira Lukoševičienė esperanto ir lietuvių kalbomis kalbėjo apie esperanto – labiausiai paplitusią dirbtinę kalbą. Ji informavo, kad esperanto nėra (ir niekada nebuvo) gimtoji kalba jokiai tautai. Pabrėžė, kad kalbos pavadinimas kilęs iš pseudonimo (dr. Esperanto), kuriuo naudojosi kalbos kūrėjas L. L. Zamenhofas, spausdindamas pirmą savo darbą šia tema. Kurdamas esperanto kalbą, L. L. Zamenhofas norėjo, kad ją būtų galima lengvai išmokti ir kad ji taptų pagalbine tarptautine kalba, antrąja kalba pasaulyje. Jis nesiekė, kad ji pakeistų visas kitas kalbas, o tik palengvintų bendravimą tarp kalbančių skirtingomis kalbomis.

 

Esame dėkingi Panevėžio esperanto klubo „Revo“ pirmininkei Vidai Kulikauskienei už nuoširdų bendradarbiavimą su mokykla, baltarusių bendruomenės atstovei Marijai Miknei – už geranorišką pagalbą.

Renginio pirmąją dalį, skirtą Europos kalbų dienai (ir ne tik), skaitydama poeziją šiaurės aukštaičių kalba, užbaigė Panevėžio rajono šviesuolė žurnalistė Onutė Striškienė.

Tiek maži, tiek dideli džiaugėsi, kad renginyje skambėjo įvairios kalbos, svarbiausi žodžiai ir posakiai, kuriuos verta išmokti įvairiomis Europos ir lietuvių gestų kalbomis.

 

Antroji renginio dalis buvo skirta Pasaulinei kurčiųjų dienai, kuri šiemet švenčiama, paskelbus Tarptautinę kurčiųjų savaitę, rugsėjo 24–30 d. Auklėtoja Rūta Morozienė papasakojo apie lietuvių gestų kalbą, o kartu su kitais auklėtojais – Lijana Čipliene, Ramūnu Kabeliu ir Artūru Juknevičiumi – organizavo įdomius žaidimus, į kuriuos įsitraukė ne tik mokyklos mokiniai, bet ir svečiai. Buvo vedama gestų kalbos pamokėlė lietuvių, anglų, rusų, prancūzų, gestų kalbomis, mokant pačių svarbiausių – pasisveikinimo, dėkingumo, jausmų raiškos ir kt. – žodžių. Po pamokėlės ir žaidimų buvo pasveikinti mokytojai ir darbuotojai, turintys klausos negalią, ir Panevėžio apskrities gestų kalbos vertėjų centro direktorė Sandra Kemeraitienė bei darbuotojos Tarptautinės vertėjų dienos proga.

 

Savo prisiminimais apie mokyklinius metus pasidalijo ilgametis sporto klubo „Vėjas“ veteranas Julius Barisevičius. Naujais magijos triukais stebino lietuvių gestų kalbos mokytojas ir bibliotekininkas, iliuzionistas Vilius Glušokas, visus sudomino jo surengta paroda su retais leidiniais.

Visi drauge pasidžiaugėme renginio rezultatais: mokiniai paskatinti mokytis kalbų ir taip turėti daugiau mokymosi ir įsidarbinimo galimybių, sustiprintas tarpkultūrinis supratimas, pagarba kalbų įvairovei. Lietuvių gestų kalbos pamokėlė, tikėtina, pagerins kurčiųjų integraciją.

Verta prisiminti, kad 1951 m. Tarptautinė kurčiųjų federacija paskelbė paskutinį rugsėjo sekmadienį Pasauline kurčiųjų diena, per ją skatinama spręsti kurčiųjų integracijos į visuomenę problemas. Šią savaitę kurčiųjų organizacijos visame pasaulyje rengia susitikimus, įvairius renginius, kuriuose kalbama, diskutuojama kurtiesiems aktualiomis temomis. Taip pat tuo siekiama atkreipti didesnį visuomenės dėmesį, dėti didesnes pastangas siekiant lygių teisių kurtiems žmonėms.

 

Daug reikšmės kurčiųjų gyvenimui, jų bendravimui ne tik vienas su kitu, bet ir su visa visuomene turėjo bendravimo gestais atradimas. Daugybė žymių pasaulio žmonių buvo kurtieji, pavyzdžiui, poetas Pjeras de Ronsaras, Viktoras Hugo, parašęs „Paryžiaus katedrą“, italų dailininkas Antonijus Stanioli, prancūzų skulptorius Desenas, filosofas Žanas Žakas Ruso. Liudvikas van Bethovenas apkurtęs parašė savo „Devintąją simfoniją“. 1989 m. JAV Vyriausybėje pirmą kartą dirbo kurčiasis asmuo – Robertas Davila, Džordžo Bušo paskirtas švietimo ministro padėjėju neįgaliųjų mokymo klausimais.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *