Kaita, atsinaujinimas – nuolatinė informatikos mokytojo būsena

„Švietimo naujienos“ toliau domisi Lietuvos mokytojų asociacijomis. Šį kartą norėjome daugiau sužinoti apie 18-uosius veiklos metus atšventusią Lietuvos informatikos mokytojų asociaciją (LInMA). Juk šiais informacinių technologijų laikais informatikos dalyko nauda turėtų būti net neabejojama. Apie ugdymo turinio kaitą, šių dienų informatikos mokytoją ir informatikos vietą tarp kitų mokomųjų dalykų mums papasakojo Lietuvos informatikos mokytojų asociacijos viceprezidentė, Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos IT mokytoja ekspertė Regina ZLATKAUSKIENĖ.

 

Informatikos vietos tarp mokomųjų dalykų pokyčius galima būtų pavaizduoti kreive, kylančia aukštyn, paskui stabiliai brėžiama tiesiai ir besileidžiančia žemyn.

Informatika mokyklose dėstoma kiek daugiau nei 30 metų. Kaip per šį laikotarpį keitėsi informatikos vieta tarp kitų mokomųjų dalykų? Ar to pakanka, kad galėtume sakyti, jog esame šiuolaikiški?

Informatikos vietos tarp mokomųjų dalykų pokyčius galima būtų pavaizduoti kreive, kylančia aukštyn, paskui stabiliai brėžiama tiesiai ir besileidžiančia žemyn.

Prieš 30 metų pradžia buvo kupina entuziazmo ir pasiaukojimo. Tai buvo naujovė ir nepraminti takai. Mokyklose nebuvo kompiuterių. Pamažu informatikos dalykas atsistojo šalia kitų kaip lygiateisis. Pradėtas laikyti mokyklinis brandos egzaminas. Įsibėgėjus profiliavimui dalykas pervadintas informacinėmis technologijomis. Nuo 2006 m. pradėtas laikyti valstybinis egzaminas, kuriame, be bendrojo kurso rašyklės, skaičiuoklės, saugaus interneto užduočių, atsirado programavimo uždavinių. Informacinės technologijos vidurinio ugdymo klasėse tapo pasirenkamuoju ir ne branduolio dalyku su nacionaliniu turiniu. Daugelyje gimnazijų vidurinio ugdymo dalykų pasirinkimo lapuose IT yra pačioje pabaigoje tarp pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių: braižyba, kinų kalba, uždavinių sprendimas ir panašiai. Nepaisant to, kasmet vis daugiau abiturientų renkasi šio dalyko egzaminą. Vidurinio ugdymo klasėse mokiniai gali mokytis IT bendruoju kursu arba išplėstiniu, pasirinkdami vieną iš trijų modulių: programavimą, elektroninę leidybą ar duomenų bazes. Kas laukia informatikos dalyko viduriniame ugdyme? Galima tik spėlioti, ką pasirinks ar visai nepasirinks X mokykla (robotika, programavimas mobiliosioms technologijoms ir pan.). Planuojama, kad nebeliks ir IT valstybinio brandos egzamino…

Ar tai neprieštarauja įvairiems tyrimams, strategijoms, karjeros planavimo, darbo rinkos analizės dokumentams? Ar esame šiuolaikiški? Jau abejoju.

 

Kai paskutinį kartą „Švietimo naujienos“ kalbėjosi su tuometine asociacijos prezidente Rasa Alaburdiene, praėjo septyneri metai. Kokių įvyko pokyčių asociacijoje per tą laiką?

Asociacija – tai bendruomenė, žmonės, kuriuos vienija bendras tikslas, siekiant tobulėti. Juk vienas lauke – ne karys. Tik labai jau užimti informatikos mokytojai: sparčiai besikeičiant technologijoms, informatikai turi kelti kvalifikaciją savarankiškai ar lankydami nuotolinius kursus, mokykloje dažnas informatikas atsakingas už mokyklos svetainę, socialinių tinklų paskyrą, už mokinių ir mokytojų registrus, už mokyklos duomenų analizę ir pan. LInMA valdyboje – puikūs pedagogai, visuomenininkai, mokslininkai, verslininkai. Valdybos posėdžiai dažnai vyksta nuotoliniu būdu (tai įteisinta LInMA įstatuose). Asociacijos nariai rengia bendrus projektus, juos koordinuoja, yra įvairių knygų, vadovėlių autoriai ir bendraautoriai.

 

2012–2015 m. LInMA kartu su asociacija „Infobalt“ inicijavo ir koordinavo Europos fondo ir Lietuvos vyriausybės lėšomis finansuojamą ilgalaikį respublikinį projektą PatInKA! („Patrauklios informacinių technologijų inovacijos kuria ateitį“), skirtą mokinių skaitmeniniams ir kūrybiniams įgūdžiams lavinti. Šis projektas aprėpė visą Lietuvą, jame dalyvavo verslo įmonės, per 1500 mokinių ir 150 mokytojų. Šis projektas atnešė daug naudos švietimo informatikų bendruomenei.

2013 m. buvo įkurta Nacionalinė skaitmeninė koalicija. Bendradarbiavimo memorandumą pasirašė tuometinė LInMA prezidentė Rasa Alaburdienė. LInMA nariai patys ar su partneriais organizuoja įvairius konkursus, projektus, aktyviai dalyvauja programavimo ir saugaus interneto savaitėse. Žinoma, mūsų asociacija neturi tiek galimybių kaip universitetai ar verslo įmonės, bet savo žmogiškaisiais ištekliais visada prisidedame prie iniciatyvų ir būname aktyvūs dalyviai.

Asociacijos nariai teikė siūlymus Bendrųjų ugdymo programų gairėms, visuomeniniais pagrindais dalyvavo įvairiose darbo grupėse.

 

Jūsų asociacijos tikslas – plėtoti mokytojų metodinę, kūrybinę veiklą, dalykinį tobulėjimą, apibendrinti ir skleisti savo narių patirtį, aktyviai dalyvauti kuriant informacinę visuomenę. Kaip sekasi vykdyti šias veiklas, kokiais būdais to siekiate?

Mokinių mokymosi pažanga, jų pasiekimų gerėjimas neatsiejama nuo mokytojų kompetencijų tobulinimo. Apklausos rodo, kad mokiniai labiausiai vertina mokytojo dalykines kompetencijas, mokytoją, kuris pats nuolat domisi dalyko naujovėmis ir tuo susidomėjimu uždega ugdytinius. Informatikoje labai sparčiai viskas keičiasi, atsiranda naujų sričių, tokių kaip robotika, mobiliųjų programėlių programavimas, mikrovaldikliai (mikrobitai) ir pan. Būtina nuolat tobulėti.

 

LInMA organizuoja seminarus, vebinarus aktualiomis temomis. Bendradarbiaujame su universitetais, verslo partneriais, prašome jų pagalbos. LInMA prezidentė Skaidra Vaicekauskienė, Informacinių technologijų mokymo centro direktorė, – nuolatinė seminarų IT mokytojams organizatorė ir lektorė. Tuo labiau kad pedagogų perkvalifikavimo sistemoje būta spragų. Tarkime, diplomuoto IT mokytojo kvalifikaciją įgyja persikvalifikavęs inžinierius ar ekonomistas, kuriam niekada neteko programuoti. Informatikos mokytojai – nuolat besimokantys žmonės. Asociacijos nariai dirba pažangiai, kūrybingai taiko naujoves, kuria autorines programas, dalijasi savo patirtimi su kolegomis.

 

Bet informatikos mokytojų paroje irgi tik 24 valandos. Laiko trūkumas – nuolatinė problema. Būtų gerai, kad „Ugdymo sode“ IT mokytojui būtų pasiekiamos ir metodinės priemonės, ir testavimo įrankiai, ir uždaviniai su paruoštais testų rinkiniais, tie produktai, kurie finansuojami iš mokesčių mokėtojų pinigų, įsigyti iš verslo (pavyzdžiui, panašios struktūros kaip TEV leidyklos mobilios interaktyvios kompiuterinės (MIKO) knygos). Mokytojas turi būti stiprus specialistas visose srityse, tada jis išugdys stiprius mokinius.

Informatikos mokytojo mokykloje negali pakeisti jokie informacijos šaltiniai. Pedagogo išmanymas, patirtis, vertybės ir motyvacija – tai resursai, kurie reikalingi mokiniui ir kurių internete nepasisemsi.

 

Šiandieninė karta nuo mažų dienų pripratusi prie naujausių technologijų ir internetas jiems suteikia neribotą informacijos srautą. Kaip sekasi mokytojui ugdyti šiuolaikinius mokinius?

Informatikos mokytojo mokykloje negali pakeisti jokie informacijos šaltiniai. Pedagogo išmanymas, patirtis, vertybės ir motyvacija – tai resursai, kurie reikalingi mokiniui ir kurių internete nepasisemsi. Mokytojas jau nėra pagrindinis žinių šaltinis, bet jis turi sužadinti vaiko smalsumą. Be to, mokytojas – pagrindinis pagalbininkas ir patarėjas, kaip didžiuliame informacijos sraute atrinkti grūdus nuo pelų – kaip atsirinkti patikimą ir reikalingą informaciją. Jaunuoliai yra linkę pervertinti savo turimus informacinių ir komunikacinių technologijų įgūdžius, nežino, kaip šiuolaikinėmis technologijomis naudotis saugiai ir veiksmingai – kai kurie turi prastus elektroninio saugumo įgūdžius, nesunkiai pakliūna į interneto sukčių pinkles.

 

Kaita, atsinaujinimas – tai nuolatinė IT mokytojo būsena. Informatiku negali dirbti naujovių neįsisavinantis pedagogas. Mokiniui naujovių reikia čia ir dabar, jis nelaukia, kol bus pakeista dalyko bendroji programa. Mokytojas turi atliepti individualius mokinio mokymosi poreikius. Tai, kuo vaikai domisi, reikia ir išnaudoti. Vaikas nori žaisti, tai duokime jam kurti žaidimą, jį suprogramuoti.

Šiuolaikiniai mokiniai yra labai įvairūs: dauguma jų „gimė“ su planšetiniais kompiuteriais rankose, bet yra ir tokių, kurie nedraugauja su naujausiomis technologijomis (socialiai remtini vaikai; vaikai, kuriems tėvai Bilo Geitso pavyzdžiu draudžia šiuolaikines technologijas ir pan.). Kai kurie vaikai visko persisotinę, tad juos sunku sudominti kuklia mokyklos kompiuterine baze, kiti veržiasi tik žaisti ar klaidžioti socialiniuose tinkluose. Šiandieninė karta nori, kad pamoka būtų lengvas žaidimas, neįdedant daug pastangų, ir rezultatas būtų pasiekiamas greitai. Bet pamoka – rimta veikla, nereikia „užsižaisti“, pasiduoti paviršutiniškumui. Geri savitarpio santykiai, abipusė pagarba ir pasitikėjimas mokiniu – tai ugdymo pagrindai.

 

Kaip vertinate valstybinio informatikos brandos egzamino užduotis? Rezultatai išties puikūs. Ar tai nereiškia, kad galbūt egzamino užduotys yra per lengvos ir jos neatitinka tikrųjų mokinių gebėjimų?

Informacinių technologijų išplėstinį kursą su „Programavimo“ moduliu 11–12 klasėse renkasi motyvuoti mokiniai. Dauguma tų, kuriems ne pakeliui su programavimu, kuriems nepatiko programuoti, nubyra po dešimtos klasės. Taigi kasmet informacinių technologijų valstybinį brandos egzaminą (IT VBE) renkasi vis daugiau motyvuotų mokinių. Ir dauguma iš jų, baigę gimnazijas, renkasi IT krypties studijų programas.

Mokiniai labai daug dirba savarankiškai, sprendžia papildomus Kauno technologijos universiteto „Informiko“ uždavinius. Natūralu, kad rezultatai gerėja.

Pirmųjų IT VBE programavimo uždavinius dabar sprendžiame 10–11 klasėse. Pastarųjų metų užduotys tikrai nėra per lengvos. 2017 m. IT VBE užduotys sekėsi sunkiai – šimtukus gavę mokiniai išnaudojo egzamino laiką iki paskutinės minutės, kiti nesuspėjo atlikti kažkurios užduoties dalies.

 

Kaip, Jūsų manymu, šiandien įgyvendinamas kompetencijų ugdymas mokykloje? Kaip jos pamatuojamos?

Pasaulyje pereinama nuo informacinės visuomenės prie žinių ekonomikos. Keičiasi požiūris į mokymą(si), keičiasi mokytojo vaidmuo ugdymo procese. Kiekviena tarptautinė organizacija savo nuolat atnaujinamame kompetencijų modelyje pateikia skirtingą jų skaičių, bet XXI a. reikalingiausios tarpdalykinės kompetencijos, raštingumo, darbo komandoje gebėjimai. Kai abiturientas baigia mokyklą, negalvojame apie mokomuosius dalykus. Svarbu, kaip jis pasiruošęs savarankiškam gyvenimui. Jaunuolis baigdamas mokyklą turi mokėti spręsti problemas, būti smalsus, trokšti žinių, turėti realybės supratimą ir dar daug kitų kompetencijų, kurias jis įgyja per 12 mokymosi metų mokykloje. Vieniems pasiseka jų įgyti daugiau, kitiems mažiau. Siekiant pamatuoti jauno žmogaus pažangą, būtina jį pažinti ir mokyti patį pažinti save, kad galėtų įsivertinti pagal pateiktas iliustracijas ar pavyzdžius. Galutinį rezultatą pamatome po trijų dešimčių metų.

 

Iki 2020 m., atsižvelgiant į vis tobulėjančias technologijas ir išaugusį informatikos išmanymo poreikį, rengiamasi keisti informatikos ugdymo programą mokyklose. Kaip Jūsų asociacija vertina šią ugdymo turinio kaitą?

Vaikų ugdymas Lietuvoje turi atitikti pasaulinio technologijų šuolio keliamus iššūkius. LInMA dalyvavo reformos ištakose. Aš dirbau nuo 2015 m. pavasario ŠMM suburtoje darbo grupėje pradinio ugdymo (1–4 klasių) informatikos bendrosios programos projektui parengti, o 2016 m. darbo grupėje pagrindinio ugdymo bendrosios programos atnaujinimo projektui parengti dalyvavo aktyvūs LInMA valdybos nariai Skaidra Vaicekauskienė ir Aidas Žandaris. Nuo 2017 m. buvo tylu. Tik šių metų lapkričio 5 d. ŠMM organizuotame forume viceministras Gražvydas Kazakevičius labai aptakiai pristatė ugdymo turinio atnaujinimo gairių projektą (apie latvių ugdymo turinio atnaujinimą forume sužinojau daugiau negu apie mūsiškį). Kitą dieną po forumo į rankas pateko ugdymo turinio atnaujinimo gairių projektas, kuris prieš gerą savaitę buvo pristatytas prie ŠMM veikiančiai Bendrojo ugdymo tarybai. Kol mūsų švietimo sistemoje stokojama susitarimų kultūros ir bendradarbiavimo, numojama ranka į svarius argumentus, į reformas bus reaguojama įvairiai. Ugdymo turinio atnaujinimo gairių projekte numatoma, kad pradinis ugdymas truktų 5 metus (neteko girdėti diskusijų apie pradinio ugdymo ilginimą). IT vienoje projekto vietoje priskiriamas prie matematinio ugdymo, o kitoje vietoje (dalykų lentelėje) jau prie technologinio ugdymo. Vis dėlto tai tik projektas, tik techniniai netikslumai, bet yra ir esminių klaidų.

Kai Lietuvoje ir pasaulyje didėja IT specialistų stygius, kai kitose šalyse atsiranda privalomos programavimo ar IT pamokos, Lietuvoje informatika iš vidurinio ugdymo praktiškai „išimama“.

 

Iki šio rudens LInMA nariai klausinėjo apie informatikos bendrosiose programose numatomus vidurinio ugdymo pokyčius. Nė vienas iš atsakingų ŠMM ir Ugdymo plėtotės centro specialistų negalėjo nieko konkretaus apie tai pasakyti. Ir tik tas ugdymo turinio atnaujinimo gairių projektas sudėjo visus taškus ant i. Kai Lietuvoje ir pasaulyje didėja IT specialistų stygius, kai kitose šalyse atsiranda privalomos programavimo ar IT pamokos, Lietuvoje informatika iš vidurinio ugdymo praktiškai „išimama“ – paliekamas pasirenkamas IT dalykas su mokyklos siūlomu turiniu (iki šiol buvo pasirenkamas IT dalykas su nacionaliniu turiniu, ir abiturientai galėjo rinktis IT valstybinį brandos egzaminą). Augantis informatikų ir inžinierių poreikis skatina jaunuolius vidurinio ugdymo klasėse domėtis paklausiomis profesijomis, o mes atimsime iš jų galimybę ugdytis reikalingas kompetencijas ir paragauti programuotojo duonos. Programavimo ir kiti moduliai bus „nuleisti“ į žemesnes klases, kai paauglys dar matematiškai nepasiruošęs spręsti sudėtingesnių užduočių, dar neturi asociatyvinio mąstymo, nesidomi būsimomis studijomis ir neplanuoja karjeros. Vargu, ar šie pokyčiai buvo derinti ir su aukštosiomis mokyklomis. Manau, jei šis projektas bus priimtas nepataisytas, tai bus didelis žingsnis atgal mokinių gebėjimams planuoti karjerą, pažinti savo profesinius polinkius.

 

Besinaudojančių informacinėmis technologijomis amžius vis jaunėja. Ugdymo įstaigose su informatikos pradmenimis numatyta supažindinti jau priešmokyklinukus ir pradinukus jiems priimtina žaidimo forma. Ką apie tai manote?

Pozityviai. Pradinukams reikia padėti mėgautis ugdymo procesu, panaudojant visas įmanomas priemones. Jų mokymasis turi būti patrauklus, kupinas atradimų ir kūrybos džiaugsmo. Seniai reikėjo ankstinti informatikos ugdymą, nes po pradinės mokyklos ateidavo mokinukas jau su savo patirtimi, taisyklingais ar netaisyklingais skaitmeniniais įgūdžiais. Iki šiol vaikai stichiškai buvo paleidžiami į interneto platybes, ir tik po kelerių metų pradedama mokyti, kaip reikėtų elgtis internete. Permokyti visada būna sunkiau.

LInMA teikė pasiūlymą ŠMM, kad pagal mokyklos galimybes paskutinėje pradinio ugdymo klasėje į talką pradinukams galėtų ateiti IT mokytojas.

Nuo 2017 m. 10 + 90 mokyklų, turinčių pradines klases, išbando naują informatikos turinį 1–4 klasėse. Pradinio ugdymo mokytojai drauge su mokslininkais jį tobulina ir papildo. Vaikai maudosi pažįstamoje srityje, išlaisvinamas jų kūrybiškumas ir vaizduotė, komandinėje veikloje ugdomas pasitikėjimas savimi ir kitais.

 

Kuo gyvena Jūsų asociacija šiais mokslo metais?

Šie mokslo metai mūsų Lietuvos informatikos mokytojų asociacijos nariams, kaip ir visiems šalies pedagogams, kupini naujovių ir iššūkių… Įdiegtas etatinio apmokėjimo modelis įnešė daug sumaišties ir nežinios. Mokytojai tikėjosi, kad pedagogo pagalbininkas pamokoje padės specialiųjų poreikių turintiems mokiniams ir pan. Etatui numatomas daug didesnis kontaktinių valandų skaičius, negu iki šiol buvo laikoma visu krūviu.

Etatinio apmokėjimo modelyje LInMA pasigedo dėmesio mokytojo metodinei veiklai už mokyklos ribų: darbui asociacijoje, miesto, rajono dalyko metodiniame būrelyje. LInMA valdybos atstovai esame kviečiami į įvairias Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) darbo grupes, pasitarimus, pristatymus, diskusijas, mūsų nuomonės klausiama įvairiais švietimo klausimais, pagaliau asociacija vienija tos srities pedagogus, sudaro galimybę pasidalyti gerąja patirtimi ir t. t. Informatikos mokytojų asociacija drauge su kitomis pedagogų asociacijomis raštu kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją. Deja, pokyčių nesulaukėme. Išsiuntėme pakartotinį raštą. Kol kas atsakymas dar negautas.

 

Dėkojame už skirtą laiką.

 

„Švietimo naujienos“

Griežtai draudžiama svietimonaujienos.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose, perkurti ar platinti kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti svietimonaujienos.lt kaip šaltinį.

Komentarai (2)

  • Saulenė

    1) Tikrai didelis žingsnis atgal išimti IT dalyką iš 11-12 kl. (pagal gaires numatomas IT dalykas su mokyklos siūlomu turiniu = absoliučiam NULIUI)! Nekopijuokim užsienio – jų matematikos mokytojai kitaip ruošiami, jie moka programuoti ir kt.
    2) „Švietimo naujienoms“: galėjote tą pirmąją autorės nuotrauką parinkti ir gražesnę – kad Regina linksmų plaučių žmogus, tai mes žinome, bet tame 2016 m. filme „Informatikai Lietuvos mokyklose – 30 metų“ tikrai buvo geresnių foto momentų http://www.youtube.com/watch?v=Mj11ODcmIn4. Pasitaisykite!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *