Kaip užtikrinti kokybišką grįžtamąjį ryšį mokant nuotoliniu būdu?

Dovilė Šileikytė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

Prieš savaitę surengta antroji mokyklų direktorių pavaduotojų vaizdo konferencija apie nuotolinį mokymą(si), šįkart skirta aptarti grįžtamąjį ryšį. Renginį moderavusi dr. Loreta Žadeikaitė, ministerijos vyriausioji patarėja, pasakojo, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai iš pedagogų gavo daug pasiūlymų ir klausimų, o ir anketose pateikti duomenys parodė, kad nuotolinio mokymo iššūkis įveiktas. Kad jis buvo didelis, sakė visi mokytojai, labiausiai jie džiaugiasi pagalba ir parama iš kolegų ir administracijos. Taigi galima sakyti, kad labiausiai palaiko bendruomenė. Pasak L. Žadeikaitės, nors ir keistai skamba, bet nuotolinis mokymas šioje situacijoje kaip tik visus sujungė. Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė džiaugiasi, kad yra tokia bendradarbiavimo platforma, ir ši situacija, tikimasi, turės teigiamą pusę – mokyklų direktorių pavaduotojai dažniau bendraus ir bendradarbiaus tarpusavyje, o dalijimasis patirtimi bus žingsnis visų mūsų sėkmės link.

Nekūrėme nieko naujo, instrumentą, kurį turėjome individualiai pažangai fiksuoti, panaudojome stebėti ir nuotolinio ugdymo įsitraukimui. Reikia paprastų sprendimų: kad neapkrautume mokytojų, ir paruošimas, ir duomenų analizė būtų nesudėtinga.

 

Birutė Klimašauskienė, Šiaulių Salduvės progimnazijos direktoriaus pavaduotoja pasakojo, kad įstaigos bendruomenė ir toliau dirba ties vaiko individualia pažanga, tik pritaiko šią patirtį nuotolinio ugdymo kontekste, jau pirmąją savaitę pradėjo galvoti kaip reikės gauti grįžtamąjį ryšį, apie tai, kaip vaikams sekasi įsitraukti, kokios pagalbos reikia. „Nekūrėme nieko naujo, instrumentą, kurį turėjome individualiai pažangai fiksuoti, panaudojome stebėti ir nuotolinio ugdymo įsitraukimui. Reikia paprastų sprendimų: kad neapkrautume mokytojų, ir paruošimas, ir duomenų analizė būtų nesudėtinga“, – paaiškino direktoriaus pavaduotoja.

Informatikos mokytoja „Googledocs“ platformoje paruošusi dokumentą – „Excel“ lentelę. Kiekvieną penktadienį iki 13 val. mokytojai jungiasi prie tų klasių, kurias moko ir fiksuoja kiekvieno mokinio įsitraukimą skaičiais nuo 1 iki 3 (0 – nesusisiekta, 1 – informacija pateikta be atsako, 2 – mokinys (ar jo tėvai) bando komunikuoti, 3 – sklandi komunikacija).

Šiaulių Salduvės progimnazijos įrankis

Ugdymas negali vykti be atgalinio ryšio

 

Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazijos (rusų mokomąja kalba) direktorės pavaduotoja Galina Chijen pasidalijo savo gimnazijos patirtimi: nuotoliniam mokymui pasirinkta programa „Microsoft teams“, jau pirmąją savaitę prie jos jungėsi 90 proc. aktyvių naudotojų iš bendruomenės narių, todėl galima teigti, kad su šiuo techniniu iššūkiu susidoroti pavyko. Reikėjo išspręsti ir kitą situaciją – ugdymo procesą organizuoti taip, kad ir mokytojai, ir mokiniai patirtų kuo mažiau streso. „Per mokinių atostogas su mokytojų metodine taryba suplanavome tokią schemą: iš pradžių mokytojas tvarko „Tamo“ dienyną kaip pagrindinį mokinių ugdymo dokumentą, nes ši sistema visiems jau žinoma. Kiekvienas dalyko mokytojas ruošia trumpalaikį savaitinį pamokų planą, prieš pirmą tos savaitės pamoką, per „Tamo“ siunčia mokiniams temas, medžiagą, užduotis visai savaitei, vėliau konsultuoja mokinius jungdamasis per „Microsoft teams“ pagal gimnazijos antrojo pusmečio pamokų tvarkaraštį. Nutarėme, kad per pirmąją darbo savaitę nebūtina visiems mokytojams vesti tiesioginių vaizdo pamokų – tai darė mokytojos, turėjusios panašaus darbo patirties. Gimnazijoje sutarta, kad tiesioginėms pamokoms skiriame mažiau kaip 50 proc. savaitinės pamokos laiko. Apie šią nuostatą informuoti ir mokytojai, ir mokinių tėvai, bet ugdymo procesas yra gyvas, negali vykti be atgalinio ryšio – ypatingas vaidmuo skiriamas klasės auklėtojui, kuris grandinėje vaikai-tėvai-mokytojai yra pagrindinis. Todėl klasių vadovų bendravimas su savo klasių auklėtiniais ne mažiau svarbus nei pamokos.

 

Pirmąsias nuotolines klasės valandėles auklėtojai mokiniams vedė jau kovo 31 d., dabar jos vyksta kiekvieną savaitę antradieniais visose klasėse vienu metu „Microsoft teams“ aplinkoje. Mokiniai pasidalija savaitės įspūdžiais apie mokymąsi, išsako problemas ir nuomones. Po pirmosios nuotolinio mokymo savaitės, atsižvelgę į mokinių ir tėvų pageidavimus, išdalijome 30 planšetinių ir nešiojamųjų kompiuterių“, – pasakoja G. Chijen.

 

Vasilijaus Kačialovo gimnazijos administracija, socialinis pedagogas kiekvieną savaitę bendrauja su klasių seniūnais ir mokinių parlamentu. Mokiniai teigia, kad iš pradžių buvo sunku prisijungti, pavyzdžiui, prie „Tamo“, bet vėliau viskas susitvarkė. Mokinių parlamentui atlikus mokinių apklausą dėl darbo krūvio, mokytojai, įvertinę atsiliepimus, jį pakoregavo, dabar mokiniai sako, kad viskas gerai, prie naujojo mokymosi būdo įprato, bet vis tiek norisi į mokyklą.

 

Psichologas, mokytojo padėjėjas ir socialinis pedagogas kiekvieną savaitę, pagal tarpusavyje suderintą tvarkaraštį, bendrauja su specialiųjų poreikių turinčiais mokiniais. „Akivaizdu, kad buvome priversti prie nuotolinio mokymo pereiti staiga, bet iš kitos pusės, dabar esame pati tikriausia besimokanti bendruomenė, kurioje mokosi visi: ir tėvai, ir vaikai, ir mokytojai, ir administracija“, – apibendrina direktorės pavaduotoja.

Mes aiškiai apsibrėžėme, kokias pareigas atliks mokinys, tėvai, administracija, švietimo pagalbos specialistai, ir ko tikimės vienas iš kito. Susitarėme kokiu būdu gausime informaciją apie tai kaip mums sekasi. Tam naudojame tėvų, mokytojų anketavimą, mokymus, vaizdo konferencijas, susitikimus, refleksijas po mokymų, konsultacijas. Pats svarbiausias aspektas šioje situacijoje – tarpusavio santykiai visais lygmenimis, kaip sugebame išgirsti vieni kitus, priimti pastabas, kritiką, keistis.

 

Svarbiausia – tarpusavio santykiai

 

Aušra Gaškienė, Šiaulių r. Aukštelkės mokyklos-daugiafunkcio centro (reorganizuojamo su Bubių mokykla ir Kurtuvėnų mokykla-daugiafunkciu centru bei tapsiančio Dubysos Aukštupio jungtinės mokyklos dalimi) direktoriaus pavaduotoja konferencijoje kalbėjo: „Mes aiškiai apsibrėžėme, kokias pareigas atliks mokinys, tėvai, administracija, švietimo pagalbos specialistai, ir ko tikimės vienas iš kito. Susitarėme kokiu būdu gausime informaciją apie tai kaip mums sekasi. Tam naudojame tėvų, mokytojų anketavimą, mokymus, vaizdo konferencijas, susitikimus, refleksijas po mokymų, konsultacijas. Pats svarbiausias aspektas šioje situacijoje – tarpusavio santykiai visais lygmenimis, kaip sugebame išgirsti vieni kitus, priimti pastabas, kritiką, keistis“.

 

Paskutinėje tėvų apklausoje dalyvavo 87 proc. tėvų – kiekvienas išreiškė savo pastabas ir pageidavimus. Kai bendruomenė tarpusavyje geba bendradarbiauti, vienas kitą palaiko, turbūt ir procesas vyksta paprasčiau ir lengviau. Vida Šarauskienė, tos pačios ugdymo įstaigos anglų kalbos mokytoja, papildė, jog bendruomenė susitarė dėl vieno dalyko – kad grįžtamasis ryšys (nesvarbu, mokinio, mokytojo ar tėvo) turi būti nuoseklus ir sistemingas, kad pamoka taptų vientisa, ryšys turi atitikti šiuos požymius.

 

Prieš planuodami pamokas mokytojai įsivardijo du kertinius dalykus, tai – pamokos tikslas ir grįžtamasis ryšys. Pastarasis vaidina svarbų vaidmenį, padeda mokytojui „pasimatuoti“, ar tikrai planuotas tikslas pasiektas. Grįžtamąjį ryšį užtikrinti ugdymo įstaigos bendruomenė pasirinko „Foros“ apklausas. Mokytojas, po kiekvienos pamokos, gauna mokinio atsakymus į tokius klausimus: ar pasiektas pamokos tikslas, ar mokiniui tinkamos (ne per sunkios, ne per lengvos) užduotys. Svarbu nusimatyti apklausos klausimus, kurių atsakymai parodytų, kaip vaikui sekėsi planuoti savo laiką, užduotis, reguliuoti veiksmus, ar jis bendradarbiavo, ar mokantis vyko socialinė sąveika.

 

Be akademinių dalykų, be to, ar pasiektas tikslas, labai svarbu stebėti kaip mokiniui sekasi asmeniniu lygmeniu, kaip jis jaučiasi, su kokiais sunkumais susiduria. Žinodamas šiuos dalykus mokytojas gali atsakyti į klausimą: „Kas toliau?“, numatyti tolesnius iššūkius, tikslus, jei reikia – iš karto teikti individualią pagalbą ir pan. Vaikas, jei jam nesiseka, tikrai nuoširdžiai pasako, o mokytojas, planuodamas pamokas, gali į tai atsižvelgti.

 

Simona Miškinienė, Šiaulių r. Bubių mokyklos specialioji pedagogė, pasidalijo darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turinčiais mokiniais patirtimi: „Bandėme atrasti priemonių ir būdų, kaip su tais vaikais dirbti, bendrauti, pateikti mokomąją medžiagą. Naudojamės ir „Microsoft teams“, ir „Facebook“ bei „Messenger“ programomis, skatindami ir norėdami užtikrinti, kad visa medžiaga vaiką pasiektų. SUP turinčius vaikus suskirstėme į grupes pagal jų poreikius; su jais dirbu individualiai, siunčiu jiems medžiagą, bendrauju, padedu, nuolat esu pasiekiama; mokiniai man rašo ir skambina; šių vaikų darbą nuolat reikia stebėti, kontroliuoti, įvertinti ir juos tiesiog suprasti“.

Gerėja gimnazistų mokėjimo mokytis kompetencija

 

Pasak Vilijos Prižgintienės, Klaipėdos Ąžuolyno gimnazijos direktorės, grįžtamasis ryšys svarbus keliais aspektais: mokytojo ir mokinio grįžtamasis ryšys; mokinio ir klasės vadovo (arba klasių kuratoriaus, nes šioje gimnazijoje 1–2 klasių mokiniai turi kuratorius, o 3–4 – auklėtojus); mokytojų ir mokyklos vadovo; mokyklos ir tėvų grįžtamasis ryšys.

„Ruošdamiesi nuotoliniam mokymui pasirinkome „Googleclasroom“ platformą. Nusprendėme, kad mokinių lankomumą fiksuosime pagal jų atsiųstas užduotis ir pan. Jau pirmos savaitės pabaigoje mokytojai teigė, kad gauna ženkliai dažnesnį grįžtamąjį ryšį dėl to, kaip mokiniai išmoksta medžiagą, kaip atlieka užduotis, bet atsirado kita problema – iš karto visiems padidėję krūviai – ir mokiniams, ir mokytojams. Pastarieji, būdami itin atsakingi, gavę mokinių atliktas užduotis, įsipareigojo jas peržiūrėti, parašyti komentarus, t. y. teikti grįžtamąjį ryšį mokiniams“, – pasakoja gimnazijos direktorė.

 

Klasių vadovai bei kuratoriai išgirdo ir mokinius, sakančius, kad šie gauna per daug medžiagos bei užduočių, visko atlikti (tą padaryti nori gerai) nespėjantys ir pan. Po tų pirmųjų įspūdžių gimė tradicija – kartą per savaitę visas kolektyvas susitinka „Googleclassroom“ aplinkoje „Meet“. „Kalbėjomės mes, vadovai, klasių kuratoriai ir vadovai išsakė mokinių mintis. Tarėmės, kuria kryptimi einame toliau, kad gautume grįžtamąjį ryšį, kad krūvis ir mokiniams, ir mokytojams nebūtų per didelis. Iš paskutinių apklausų matome, kad beveik ketvirtadalis mokinių sako, jog dabar jiems sekasi geriau nei mokykloje, beveik 30 proc. teigia, kad mokytis jiems nėra sudėtingiau, kiti labiau norėtų tiesioginio mokymosi“, – mokinių atsakymus apibendrino V. Prižgintienė.

 

Mokiniai pabrėžia, kad mokosi geriau planuoti laiką – pirmųjų savaičių duomenys rodo, kad prasčiau sekėsi tiems, kurių savarankiško darbo įgūdžiai buvo prastesni, kurie nemokėjo planuoti darbotvarkės, todėl šiems vaikams pasiūlyta psichologo pagalba, kad padėtų šiuo klausimu. Labiausiai džiuginanti grįžtamosios informacijos pusė – anot mokinių, nuotolinio mokymosi metu gerėja jų mokėjimo mokytis kompetencija.

Šios gimnazijos pedagogai nepildo formų ar lentelių, patirtimi dalijasi bendraudami. Beje, ypač pasiteisino klasių kuratoriai (perduodantys kokybišką mokinių grįžtamąjį ryšį), jie neturi pamokų ir visą savo darbo laiką gali skirti auklėtiniams, tarpininkaudami tarp mokinių, mokytojų, administracijos atstovų ir kitų darbuotojų.

 

Lankomumas žymimas „Tamo“ dienyne: fiksuojamas ir pagal prisijungimus, jei tai – vaizdo pamoka, ir pagal atliktas užduotis, jei pamokos metu mokiniai daugiau dirba savarankiškai. Mažiausiai bendraujama su tėvais, nes mokiniai vyresni, gimnazistai. Prieš prasidedant nuotoliniam mokymuisi direktorė parašė visiems mokinių tėvams laišką – kreipėsi į juos prašydama reaguoti, jeigu mato, kad kyla sunkumų. „Visus, kurie prašė, gimnazijos bendruomenė aprūpino kompiuteriais – ir mokinius, ir mokytojus turinčius vaikų.

Dabar tėvai pageidavimų ir skundų nerašo, tik gražiai padėkoja. Galbūt po mėnesio ir jiems, ir mokiniams pateiksime anketas, vykdysime apklausą. Šiame etape svarbiausia – bendrauti, padrąsinti vieniems kitus. Mūsų kolektyvo mokytojai labai susitelkė“, – didžiausią privalumą išsako V. Prižgintienė.

Grįžtamojo ryšio svarba mokantis nuotoliniu būdu

 

Vaikų psichiatras, Socialinio emocinio ugdymo programos vadovas Linas Slušnys teigia, jog norėdami veikiančio atgalinio ryšio turime išmokti nereikšti pastabų, priekaištų. Kai kurie mokytojai geba „spausti“ mokinius jungiantis prie „Zoom“ tiesioginių pamokų: jei vaikai pavėluoja kelias minutes, turi aiškintis, kartais sugaištama 10 minučių.

Tėvai kalba gražiai, išsako pakankamai daug teigiamų dalykų, supranta mokytojų darbą, esamą situaciją, iš juos piktinančių dalykų galima paminėti, kad kartais pradinukams tenka 5–6 prisijungimai, kurių jie be pagalbos padaryti dar negali. Bet suprantama, tai – smulkmenos, nes visi mokosi. Tik kai kurie nori išsakyti priekaištų, nors dabar nei tam tinkama vieta, nei laikas.

 

Pasak L. Slušnio, jei norime gero grįžtamojo ryšio, turime išmokti bendrauti taip, kad pastabos būtų priimamos kaip galimybė pasitaisyti, o ne gynybinę sieną pastatyti. Išmokime reaguoti greitai, bet ne emocijomis, o reakcija, nes stresą patiria visi – ir mokytojai, ir vaikai, ir tėvai namuose. Visiems sunku. Reikėtų mąstyti taip: „aš išklausau, permąstau, nesijaudinu, jei suklydau – pasitaisysiu“.

Yra mokytojų, kurie tobulai gali kalbėti tokiose vaizdo konferencijose, yra tokių, kuriems tai daryti sudėtingiau. L. Slušnys siūlo, kad mokytojas, kuriam pavyksta lengviau, galėtų vesti pamoką visiems, pavyzdžiui, septintokams apie veiksmažodį. Skirtingi ir vaikai: vieni išsijungia ne todėl, kad nori pasislėpti nuo mokytojo, galbūt jiems nejauku, jie nenori būti matomi ir pan.

Psichiatras teigiamai vertina mokyklų bendruomenes, nekreipiančias į tai dėmesio. Svarbiausia paaiškinti, pasakyti, reaguoti į mokinio klausimus ir gauti grįžtamąjį ryšį.

Renatos Česnavičienės nuotr.

Vilniaus universiteto profesorė dr. Vilija Targamadzė svarbiausius principus, kuriuos norėjo pasakyti pedagogams, „užkodavo“ į akronimus. Tai angliškasis TRICK: (angl. trust, respect, independence, collaboration, kindness) pasitikėjimas, pagarba, autonomija, mandagumas; lietuviškasis DUOK: (dalykis, ugdykis, orientuokis, konsultuokis) ir IMK – įsiklausyk, mokykis ir konsultuokis.

Anot profesorės, pedagogikoje svarbiausia pasitikėjimas: vienas kitu, ugdytiniais. Žinoma, derėtų aiškiai suvokti ir orientuotis: ką dera pateikti, ko nereikėtų; kaip perdalyti atsakomybes, pareigas; konsultuotis – visada, net kai atrodo, kad pasirinktas sprendimas tinkamas, juk nė vienas žmogus nėra visažinis.

Dažnai mums trūksta įsiklausymo, vidinės (ir ne tik) įtampos inspiruoja konfliktus, bet jų nereikia bijoti, juos galima suvaldyti, tik venkime destrukcijos, netapkime laiko vagimis – dabar dažnai ugdymo įstaigose organizuojami įvairūs pasitarimai, bet ar susimąstoma, kokia tos informacijos prasmė ir vertė, ar ji pateikiama trumpai ir aiškiai, ar yra grįžtamasis ryšys? Dabar palanki galimybė pereiti į horizontalų bendravimą ir bendradarbiavimą.

 

Šią vaizdo konferenciją suorganizavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamentas kartu su kitais skyriais, kadangi vienoje iš ankstesnių konferencijų dalyvavo Lietuvos tėvų forumo, kitame – Nacionalinės šeimų asociacijos atstovai, L. Žadeikaitei kilo mintis, kad galbūt ateityje, viename iš tokių renginių, galėtų dalyvauti ir tėvai. Tai padėtų švietimo bendruomenei sužinoti, kaip jie mato mokyklą nuotolinio mokymo sąlygomis.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.