Kaip tėvams išgyventi ir auklėti vaikus karantino metu?

Situacija šalyje ir pasaulyje gerokai pakoregavo visų planus. Atrodo, mokyklose ką tik vyko Kovo 11-osios renginiai, o po kelių dienų jos jau buvo uždarytos. Pokyčius ypač pajautė vaikų turinčios šeimos – visas ugdymo procesas persikėlė į virtualią ir namų erdves. Daugeliui tėvų namuose tenka ir dirbti, ir užimti vaikus, padėti jiems mokytis kitaip. Ką daryti, kad išgyventi šį laikotarpį šeimoms būtų lengviau? To paklausėme Daivos Jakavonytės-Staškuvienės, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos profesorės, Europos Komisijos Europos mokyklų ikimokyklinio ir pradinio ugdymo inspektorės, Ievos Pažusienės, VDU Švietimo akademijos vaikų darželio „Mažųjų akademija“ direktorės bei VDU Švietimo akademijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo programų grupės dėstytoja ir Sigitos Burvytės, VDU Švietimo akademijos docentės, Pozityvios tėvystės pradininkės, socialinių mokslų daktarės.

 

 

Kaip tikslingai sudėlioti savo darbotvarkę, pasidalyti kompiuterius ar namų erdvę?

Pasak Daivos Jakavonytės-Staškuvienės, tėvų misija – tiesiog padėti vaikams išlaikyti mokymosi tęstinumą, todėl būtina namuose sudaryti vaikų mokymuisi palankias sąlygas. Kad namų erdves ir dienos laiką paskirstytumėte kokybiškai, pašnekovė siūlo susiplanuoti dienotvarkę:

1. Kas rytą žadinkite vaiką nustatytu laiku! Paraginkite ir padėkite jam užmigti priimtinu laiku. Mokymosi namuose metas – tai ne vaikų atostogos.
2. Vaikams visą dieną išbūti namuose – nuobodu, o ir informacinių komunikacijos technologijų (IKT) pagunda – didelė. Šiuo klausimu galimi du patarimai: apribokite IKT priemonių naudojimo laiką ir sutikite, kad vaikams – nuobodu. Pasiūlykite jiems žaisti stalo žaidimus, atlikti įvairių kūrybinių veiklų (pavyzdžiui, lieti akvarele ar statyti namus iš kėdžių ir paklodžių), skaityti, padėti jums gaminti maistą, tvarkyti namus ir pan.
3. Suplanuokite savo ir vaikų veiklos tvarkaraštį. Vaikai nedirbs 6 valandas per dieną, tačiau galite organizuoti darbo laiką nuo 10 iki 30 minučių kelis kartus per dieną, atsižvelgdami į vaikų amžių ir užduočių, kurias reikia atlikti, skaičių. Vaikams turėtų būti organizuojama įvairi veikla. Mokytojai turėtų pateikti vaiko veiklos planą, pasiūlymų (naudingų nuorodų ir patarimų). Rekomenduojama darbo apimtis per dieną:

Priešmokyklinė grupė	1–2 klasė	3–4 klasė	5 klasė
1,5 valandos (maksimumas)	2 valandos	2,5 valandos	3 valandos

4. Neskubėkite padėti vaikui tuo metu, kai jam to nereikia (t. y., neatlikite veiklų už vaiką). Pasikalbėkite ir nuraminkite, kai matote, kad šis nerimauja ar jaudinasi. Tuomet labai svarbus tėvų palaikymas, apkabinimas, nuraminimas, padrąsinimas. Jiems taip pat nelengva!
5. Supažindinkite vaiką su savo darbų planu, paaiškinkite, kokias darbo veiklas namuose teks atlikti jums. Tuomet vaikas supras, kad ir jūs dirbate namuose, kad tai ne jūsų atostogos arba tik vaiko priežiūra.

Dėl dienotvarkės docentei pritaria ir „Mažųjų akademijos“ direktorė: „Svarbu nuspręsti, kokios bus namų taisyklės ir kaip jų laikomasi. Geriausia susėsti kartu ir, visa šeima susitarti, kada vaikas keliasi, kada valgo, kokiu metu atliekamos veiklos, kada poilsio, miego laikas ir pan. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams kompiuteriai kiekvieną dieną tikrai nebūtini, o ir buvimas prie jų neturėtų trukti ilgiau nei 15–30 min. Pradinukams ir vyresniems vaikams, įvertinus esamą situaciją šeimoje, gali tekti dalytis kompiuteriu, tuomet geriausia pasiskirstyti, kada dirba vienas šeimos narys, kada kitas. Teks pabūti kūrybingais ir lanksčiais. O jei situacija labai sudėtinga ir nepavyksta pasidalyti turimų priemonių, siūlyčiau kreiptis į ugdymo įstaigą, kalbėtis su mokytojais, ieškoti galimų sprendimo būdų.“

 

S. Burvytė sako, kad esama situacija atskleidė ir teigiamą pusę, tai yra, sugrąžino vaikus į šeimą, grįžome prie šaknų, visa šeima laiką leidžiame kartu. Įprastai vaikai didžiąją laiko dalį praleidžia ugdymo įstaigose, o ne šeimoje. Tokio eksperimento žmonijos istorijoje dar nebuvo – tik ateitis parodys, kaip tai atsilieps žmogaus raidai. Iškilę iššūkiai namus pavertė biuru ir mokykla bei suteikė galimybę šeimos nariams stiprinti tarpusavio ryšius. Šeimoje turi būti gera visiems: tėčiui, mamai ir vaikams. Dienotvarkėje turi būti skirta laiko tėvų darbui, mokyklinio amžiaus vaikų mokymuisi, o jaunesni vaikai turi išmokti susirasti įdomios kūrybinės veiklos, kol tėvai dirba. „Kiekvienas šeimos narys turi teisę pasinaudoti galimybe, nors pusę valandos pabūti vienas ar skirti laiko mėgiamai veiklai. Šeimos narai turi skirti laiko pabūti kartu ir aptarti dienos įvykius. Ne mažiau svarbu gerai savijautai – fizinis krūvis, jei leidžia aplinkybės – buvimas gamtoje – kūrybinei ir pažintinei veiklai bei lanksčiam mąstymui ugdyti. Jei nepavyksta laikytis numatytos dienotvarkės, vėl organizuokite šeimos susirinkimą, kad tai drauge aptartumėte. Kasdieniai ritualai suartina šeimą ir stiprina vertikalius tėvų ir vaikų tarpusavio ryšius“, – teigia socialinių mokslų daktarė.

 

Ką gi veikti namuose?

„Šiuo metu, kai vyksta mokymasis namuose tėveliai pirmiausia turėtų sudaryti sąlygas vaikui atlikti reikiamas užduotis ar veiklas. Kalbėdamiesi su vaiku ir jo (jos) mokytoju ir atsižvelgdami į ankstesnius pasiekimus bei mokytojo atsiliepimus, apibrėžkite aspektus, dėl ko jūsų vaikui reikia palaikymo, pagalbos ar paraginimo. Skatinkite vaiką klausti. Kai jūsų atžalai reikalinga papildoma pagalba, kurios negalite suteikti, susisiekite su mokytoju ir kartu suplanuokite paramos veiklą. Su vaiku sutarkite, kokių taisyklių bus laikomasi namuose, kai mokomasi. Pagirkite už taisyklių laikymąsi. Stebėkite pažangą, padarytą mokyklinių darbų metu, ir terminus (ar visos užduotys buvo atliktos laiku). Svarbu mokymosi metu daryti pertraukas ir stengtis, kad jų metu vaikai turėtų daugiau praktinių ir fizinių užsiėmimų (pavyzdžiui, mankštos pratimų, šokių), ne tik leistų laiką savo išmaniuosiuose telefonuose“, – įsitikinusi  D. Jakavonytė-Staškuvienė.

 

Internete gausu įvairiausių idėjų, veiklų pavyzdžių, filmuotos medžiagos, pavyzdžiui, atvira duomenų bazė ikimokykliniam ir priešmokykliniam ugdymui „Ugdymosi avilys“, kurioje pedagogai sudeda įvairios medžiagos, veiklos idėjų ikimokyklinukams ir priešmokyklinukams; socialinės, pažinimo, komunikavimo, sveikatos saugojimo, meninės kompetencijų ugdymui(si). Ši bazė atvira ir nemokama. Šiuo metu pedagogai dirba nuotoliniu būdu, todėl kiekviena ikimokyklinuko ir priešmokyklinuko šeima gauna įvairius užduočių ar veiklų komplektus. „Jei dėl kokių nors priežasčių negaunate veiklos idėjų, kreipkitės į pedagogus, jie tikrai patars, bendraukite ir bendradarbiaukite vieni su kitais. O svarbiausia, ką galėčiau patarti, tiesiog būkite su savo vaikais, laiką leiskite kokybiškai: daugiau bendraukite, kalbėkitės, skaitykite kartu, gaminkite įvairius patiekalus, drauge tvarkykite namus… Svarbu išlaikyti stabilų emocinį klimatą šeimoje, padėti vienas kitam: vyresnieji – mažesniems, mažesnieji, kai gali – vyresniesiems. Labiau pasitikėkite vaikais, jie tikrai daug dalykų gali atlikti patys, tik sudarykite galimybes. Būkite pavyzdžiu savo vaikams, nes mažieji tiesioginis mūsų atspindys; konstruktyviai spręskite iškylančias problemas, nekaltindami aplinkinių, taip parodysite vaikams, kad sunkumai – įveikiami“, – pataria I. Pažusienė. Šiuo metu vaikai tikrai išmoks daug naujų dalykų, kitokio gyvenimo būdo: negali pasimatyti su seneliais, draugais, bet gali paskambinti ir pasikalbėti naudodamiesi vaizdo funkcija, rašyti ar piešti laiškus, naudoti įvairiausias namie esančias priemones, daiktus savo darbeliams. Galbūt atrasti naują pomėgį. Ekstremali padėtis – nauja patirtis ir suaugusiems, ir vaikams. Mažieji taip pat turi išmokti, kad gyvenime pasitaiko įvairių situacijų, kai negali daryti vienokių ar kitokių dalykų, privalai prisitaikyti prie esamos padėties. Gera žinia ta, kad net blogiausioje situacijoje, gali gimti daug gerų minčių. Kartais nuobodžiaujant sukuriami genialūs darbai.

S. Burvytės teigimu, suaugusieji, užsiimdami mėgiama veikla, pavyzdžiui, maisto gaminimu, dekupažu, piešimu, knygų skaitymu ar kt., ugdo vaikus savo pavyzdžiu. Besikalbėdami su vaikais galite atlikti daugiau namų ruošos darbų. Šiais laikais vaikų kasdienio gyvenimo įgūdžiai, deja, silpnai išlavinti. Kuo dažniau jie įsitrauks į buities darbus, tuo greičiau pasitikės savimi, nes vis geriau pavyks atlikti savo pareigas, užsiimant kūrybine veikla su tėveliais. Taip vaikai kaups gyvenimiškąją patirtį. Svarbiausia – leisti vaikams tyrinėti. Namai tampa vaikų pažinimo, gyvenimo įgūdžių kaupimo ir įgijimo bei tyrinėjimų laboratorija. Svarbu nuotaika ir tarpusavio santykiai, nes yra skirtumas, kai vaikus verste verčiame kažką atlikti ir kai sukuriame aplinką, kurioje jie tiesiog smalsauja, tyrinėja, pažįsta, ragauja ir kt., klausia arba noriai prisideda prie paprastų kasdienių veiklų. „Tai, ką anksčiau atlikdavote vieni, dėl užimtumo ir skubos, dabar dalį darbų atlikite jūs, o kitą dalį, atsižvelgdami į amžių, patikėkite vaikams. Jiems privalu ne tik mokytis, atlikti namų darbus, bet ir prisidėti prie kasdienių veiklų dėl visos šeimos gerovės. Svarbu, kad bendras veiklas, kurios gali būti pačios įvairiausios, lydėtų geros emocijos ir harmoningi tarpusavio santykiai. Būtų gerai, jeigu jums nereikėtų nurodinėti vaikui, kaip ir ką daryti, bet, sukūrę saugią aplinką, leistumėte jam eksperimentuoti, užduoti klausimus ir mokytis surasti atsakymus. Vaikams, su jumis praleistos akimirkos, įsimins visam gyvenimui, jeigu jas lydės įvairios stiprios emocijos. Ugdomąjį poveikį turi abi situacijos, tik rezultatai būna skirtingi“, – palygina ir paaiškina S. Burvytė.

 

Paklausus, kaip vaikus atitraukti nuo kompiuterinių technologijų, kai jie prie išmaniųjų įrenginių praleidžia per daug laiko, D. Jakavonytė-Staškuvienė išvardijo, kad rekomenduojamos priešmokyklinės grupės vaikus ir pradinių klasių mokinius ugdančios priemonės, ypač nuotolinio mokymosi kontekste – šios: žaidimas, veiklos, skatinančios mąstymą ir problemų sprendimą, praktikavimasis ir veiklos, skatinančios įsiminimą ir prisiminimą. Paprasčiausias vaiko įtraukimas į kasdienę veiklą – gera pradžia norint užtikrinti ugdymo tęstinumą šiuo laikotarpiu.

Profesorė siūlo tokias naudingas ir daug ugdymo sričių apimančias veiklas, kurias galima atlikti su vaikais:

• Pjaustykite daržoves. Tai padeda lavinti vaiko smulkiąją motoriką. Stalo serviravimas leidžia vaikui ne tik tinkamai išdėlioti indus, bet ir suskaičiuoti (vietas, skirtingų rūšių indus ir kt.) bei išmokti tinkamai pateikti maistą.
• Gaminkite. Pasirinkite receptą (drauge perskaitykite, rinkite reikiamus produktus, apskaičiuokite reikiamą masę, atlikite veiksmus ir kt.). Leiskite vaikams, kiek įmanoma daugiau veiklų atlikti savarankiškai. Stebėkite procesą paskatindami ir simboliškai prisidėdami.
• Pradėkite rinkti herbariumą (išmokite atpažinti kai kurias pavasario gėles ar sprogstančius medžių lapus.
• Užrašų sąsiuvinyje sužymėkite, kokių gyvūnų šiandien pamatėte. Nurodykite datą, jei turite – pridėkite nuotrauką, jeigu ne – pamėginkite surasti internete.
• Pririnkite šakų, samanų, kriauklių, akmenėlių, kankorėžių ir kartu su vaiku sukurkite žemės mozaiką.
• Daiginkite pupą ar žirnį, drauge stebėdami, kaip auga; fiksuokite augimą; akcentuokite augalo priežiūrą, paliekite.
• Kasdien skaitykite pasirinktą knygą. Leiskite vaikui išsirinkti mėgiamiausią ir kuo ilgiau „pasinerkite“ į jos skaitymą. Rekomenduojamas trumpiausias laikas per dieną nuo 20 iki 30 minučių, tačiau, darant pertraukas, galima ir ilgiau. Ne tik skaitykite, bet ir aptarkite tai, ką skaitote, užduokite klausimų, susijusių su pasakojimo esme; veikėjus, įvykius ir pan. Aptarkite ir knygos iliustracijas. Jeigu vaikas dar neskaito savarankiškai, skaitykite jūs.
• Žaiskite stalo žaidimus naudodami kauliukus. Kauliukai lavina skaičiavimo įgūdžius.
• Žaiskite atmintį lavinančius žaidimus su kortelėmis, kai reikia surasti vienodas korteles arba surūšiuoti korteles nuo mažiausios iki didžiausios ir atvirkščiai.
• Žaiskite žodžių žaidimus pagal tam tikrus objektus (vyro vardas, moters vardas, miestas, šalis, gyvūnas, augalas ir pan.) ir raides. Žaidėjai sugalvoja žodžių pagal pasirinktą raidę (žaidimas tinka nuo 6 metų). Alternatyva nuo 5 metų: išsirinkite raidę ir suraskite žodžius, kuriuose galite išgirsti šią raidę atitinkantį garsą.
• Pildykite matematikos stebėtojo sąsiuvinį: sukurkite situacijų, atkreipdami vaiko dėmesį į tai, kaip sekasi „pamatyti“ matematiką namuose ar lauke. Pavyzdžiui, suraskite stataus kampo kambario sienas, supilkite dešimt krūvelių iš saujos ryžių, tada ryžius suskaičiuokite ir aptarkite, kuo krūvelės panašios, o kuo skiriasi. Užsirašykite kilusius klausimus, o atlikę tyrimus suraskite atsakymus.
• Žaiskite skaičių žaidimus: skaičiuokite kiek įmanoma dažniau; kartokitės skaičių sekas, suskaičiuokite kasdienius daiktus (šakutes, dedamas ant stalo, megztinio sagas, visas namų duris ir t. t.).
• Žaiskite įvairių statinių statymo arba dėliojimo žaidimus (įvairios dėlionės, „Lego“, kitokių kaladėlių statiniai ir pan.), pasiūlant įveikti iššūkius („Padaryk statinio bokštą, kad jame būtų 4 kubai“, „Pastatyk aukščiausią įmanomą bokštą“ ir pan.).
• Suraskite namuose simetriškų daiktų, t. y. tokių, per kuriuos galima nubrėžti simetrijos ašį.
• Paslėpkite daiktą namuose ar bute ir paprašykite, kad vaikas jį surastų. Jūs sakykite žodžius, nurodančius vietą erdvėje: priekyje; už; žemiau; aukščiau; tarp; į kairę; į dešinę…
• Pasigaminkite gyvūną iš namuose randamų medžiagų.
• Išlankstykite popierinį lėktuvą ir surenkite šeimos konkursą, kas toliau jį nuskraidins.
• Namuose turimas maisto pakuotes išdėliokite nuo lengviausios iki sunkiausios (jei svoris nenurodytas ant pakuotės, tegul vaikas pasveria virtuvinėmis svarstyklėmis).
• Leiskite vaikui, naudojantis magnetu, bute surasti daiktus, kurie „prilimpa!“. Tada padarykite plakatą, ką traukia magnetas, o ko – ne.

Svarbiausia, kad visus žaidimus žaistumėte pozityviai nusiteikę, šypsodamiesi ir pagirdami vaiką už kiekvieną kūrybinį sumanymą ar netikėtą sprendimą.

 

„Jei kalbame apie ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus, grįžtu prie asmeninio tėvų pavyzdžio. Jeigu tėvai nuolat panirę į kompiuterius, telefonus ir vaikams leidžiamas besaikis naudojimasis jais, tokiu atveju, atitraukti vaikus nuo technologijų tikrai sudėtinga. Bendros šeimos veiklos, tam tikros taisyklės, susitarimai, skatintų saikingą kompiuterinių technologijų naudojimą“, – mano I. Pažusienė.

 

Anot S. Burvytės, dienos režimas ar ritmas turi būti nustatyti proporcingai: jeigu vaikai visą dieną laiką leistų tik prie technologijų, užaugtų vienpusiais žmonėmis. Dienos režimo laikas turi būti proporcingai paskirstomas tarp naudojimosi technologijomis, fizinio krūvio, šeimos narių bendravimo, pabuvimo vienumoje bei užsiėmimo kūrybine veikla. Pavyzdžiui, kai po ilgo laiko pradedame sportuoti, būna sunku ir pradžioje dažnai reikia prisiversti, o, kai raumenys įpranta prie fizinio krūvio, tai teikia džiugesio ir motyvuoja veikti. Jeigu leistume, vaikai, tikriausiai, visą dieną galėtų žaisti kompiuterinius žaidimus. Todėl, tėvų sąmoningumas šiuo klausimu, lemia, kokia vaikų ugdymosi aplinka sukuriama šeimoje. Turėtų būti skiriama laiko pabūti gamtoje, pokalbiams ar užsiėmimams kita kūrybine veikla.

Pirmas dvi savaites gali būti sunku atitraukti vaikus nuo IT ir sudominti kitomis veiklomis, jeigu jie įpratę didžiąją dienos dalį leisti prie kompiuterio ir kitų technologijų. Bet tėvai privalo dirbtinai kurti sąlygas, kad vaikai atsitrauktų nuo ekranų. Reikia tėvų valios pastangų, nes ir jiems derėtų atsitraukti nuo ekranų ir skirti laiko bendravimui ir bendrai veiklai su vaikais. O tai daugeliui tėvų padaryti sudėtinga, nes neapgalvotai sudėliotas dienos režimas reiškia, kas visiškai užmirštamas asmeninis laikas.

 

Socialinių mokslų daktarė pasidalijo įvairių mokslininkų atliktais tyrimų duomenimis. Agentūros „Ofcom“ (2016) parengtoje ataskaitoje, apie socialinės žiniasklaidos priemonių naudojimą Jungtinėje Karalystėje, teigiama, kad 3–4 metų vaikai, kasdien, vidutiniškai 3 val. praleidžia prie ekrano. Tarp penkiamečių ir septynmečių šis skaičius išauga iki 4 val., o vaikams nuo 8 iki 11 metų tenka 4,5 val. Vaikai priešais ekraną praleidžia maždaug 17 val. per savaitę – tai beveik dvigubai daugiau nei žaisdami lauke (8,8 val.).

Pasak psichologo dr. Arico Sigmano, šių dienų vaikai, gimę Jungtinėje Karalystėje, dar iki septintojo gimtadienio jau bus praleidę ištisus metus, 24 val. per parą žiūrėdami TV, į kompiuterio ar vaizdo žaidimų ekraną. Jeigu daugumai tėvų, auginančių pradinės mokyklos amžiaus vaikus, pasakytume, kad jų vaikai jau ištisus metus praleido prie ekranų, esu tikra, kad jie manimi nepatikėtų. Tačiau tai – pasaulinė problema – 2010 m. JAV atliktas tyrimas nustatė, kad vaikai nuo 8 iki 10 metų aštuonias valandas per dieną naudojasi skaitmeninėmis medijomis už mokyklos ribų, t. y. daugiau laiko, nei būna mokykloje. Tyrimai atskleidė, kad tai leidžia daryti prielaidas, ar jie taps „patologiniais“ (liguistais) žaidėjais. Atlikti tyrimai parodė, kad jaunuoliai, kurie tapo liguistais žaidėjais, pradėjo žaisti vidutiniškai nuo 31 val. per savaitę, o tie, kurie tokie netapo, pradėjo vidutiniškai nuo 19 val. per savaitę (nuo 2 iki 3 val. per dieną). Manau, kad tai aiškiai parodo, jog būtina kontroliuoti laiką, praleidžiamą prie ekrano, nuo pat tos akimirkos, kai vaikus supažindiname su šiais įrenginiais.

 

Trumpai tariant, mokslininkai tik dabar aiškinasi, kaip laikas, leidžiamas prie ekrano, veikia vaikus, tačiau pradiniai požymiai kelia nerimą. Siekiant atskleisti veiksnius, prisidedančius prie dėmesio sutrikimo ir hiperaktyvumo sindromo, ištirta apie 2500 vaikų. Tyrimas rodo, kad kiekviena valanda, praleista kasdien žiūrint televizorių, 10 proc. padidina tikimybę, kad vaikui pasireikš dėmesio sutrikimo simptomai.

 

Straipsnio tęsinį skaitykite čia.