Kaip panaudoti savo atmintį veiksmingiau? Subalansuota mokiniams, bet tinka ir mokytojams

Ne kartą yra tekę girdėti mokinius kalbant, kad istorijos pamokos jiems yra pačios sudėtingiausios ir neįdomiausios. Paklausus, kodėl jie taip galvoja, neretas atsakydavo, jog taip yra daugiausia dėl to, kad reikia įsiminti visas tas datas, vietas ir pavardes. Kas ir su kuo kariavo, kur ir kada pasirašyta kokia nors sutartis ir taip toliau. Išties mūsiškė egzaminų sistema – turiu omenyje istorijos valstybinį – yra daugiausia sukonstruota remiantis datų, vietų, asmenybių įsiminimu. Žinoma, esama užduočių, kuriose reikia samprotavimo, dedukcijos, konteksto išmanymo ir analitinių gebėjimų. Galima būtų ilgai plėtoti diskusiją, ar tokio tipo egzaminavimas, kada svarbiausia datos, yra tinkamas būdas įeiti į istoriją. Vis dėlto į šią polemiką nesivelsime. Kol kas akivaizdu tai, kad didžioji dalis mūsų istorijos mokymosi krūvio tenka būtent atminčiai, tad čia pagrindinis kylantis klausimas: kaip viską įsiminti?

 

Mes, kaip ir tie prieš istorijos egzaminą drebantys abiturientai, galime iškelti sau šį klausimą ir blaiviai apmąstyti, kokie galėtų būti būdai mokytis, įsiminti, sieti ir daryti išvadas. Analizuodamas tokią problematiką netikėtai atradau įdomią metodiką, kurią siūlau ir savo mokiniams bei kolegoms mokytojams. Ši metodika yra vadinama atminties rūmų metodu. Jos esmė – turiniams, kuriuos norime įsiminti, suteikti tam tikras vaizdines išraiškas, jas susieti pagal garsinį, vaizdinį ar kokį kitą panašumą, kuris mums yra konkretus ir prasmingas. Pateiksiu pavyzdžių iš istorijos ir pilietinio ugdymo pamokų.

 

Graikų poetas Simonidas, kaip pasakoja legenda, buvo pakviestas į vieną puotą deklamuoti savo eilių. Per puotą kažkas jį netikėtai pakvietė į lauką. Kol poetas buvo lauke, įgriuvo pastato stogas, taip pražudydamas visus ten buvusius svečius. Svečių kūnai buvo taip sumaitoti, kad niekas negalėjo jų atpažinti ir tinkamai apraudoti bei palaidoti. Tik vienintelis Simonidas, likęs gyvas puotos dalyvis, prisiminęs, kas ir kur per puotą sėdėjo, padėjo žuvusiųjų artimiesiems atrasti savo mylimųjų palaikus.

Tokią legendą pasakoja Ciceronas, garsėjęs savo oratorystės gebėjimais – atmintinai sakomomis kalbomis. Metodas pagrįstas žmogaus atminties specifika geriau įsiminti konkrečius vaizdus nei tolimas abstrakcijas. Vienoje istorijos pamokoje turėjome kalbėti apie Abiejų Tautų Respubliką valdžiusią Vazų dinastiją. Istorikai žino, kad tai labai komplikuotas ir painus ATR laikotarpis – karai su švedais, su Rusija, taikos derybos, paliaubos, sutartys, mūšiai – kaip iš gausybės rago. Tema užima itin daug laiko, kol ją tvarkingai susidėlioji galvoje (arba tau sudėlioja puikus istorijos mokytojas). Šioje ATR Vazų dinastijos temoje mes su mokiniais skyrėme kelias minutes prisiminti kokią nors matytą vazą (į kurią merkiamos gėlės ar dedami saldainiai). Mokiniai ir kolegos mokytojai pamatę šį metodą juokėsi, kai ėmiau paišyti antikines vazas, tačiau vėliau suprato, kad metodas išties veikia puikiai. Reikalas tas, kad visi savo galvoje turime vaizdinį kokios nors konkrečios vazos, kurią turime namie, pas močiutę kaime ar kur nors netyčia sudaužėme ir mums buvo dėl to labai gėda. Mums belieka prie mūsų galvoje turimos vazos vaizdinio „pririšti“ Vazų dinastiją valdžiusią ATR. Būkite kūrybingi – galvoje iškart kyla šmaikštus vaizdelis, kaip vazos valdo ATR. Mes su mokiniais iškart prisimename, kiek ir kokių Vazų buvo – Zigmantas, Vladislovas ir Jonas. Stambi, kresna, gėlėta, su žandenomis ir t. t. Išnaudojame savo smegenis vaizdo, garso, lytėjimo ir patirties aspektais, tad mūsų atmintis suveikia ypač aktyviai. Vazos mums nebėra abstrakčios ir tolimos istorijos figūros milžiniškame laiko fone, bet labai konkretūs, matyti ir žinomi daiktai, kuriuos atmintis mums pateiks bemat, be didelių pastangų. Gal dėl to mano kuriamas pratybų sąsiuvinis pilnas tuščių lapų, su paraginimais paraštėse – KURK!

 

Kitas pavyzdys iš pilietinio ugdymo pamokos – kalbėjome apie garsiąją JAV konstituciją. O kada ji patvirtinta, kokia gi ten data, kaip ją įsiminti? Mano atmintyje 1767 m. siejasi su „Boeing 767“ lėktuvu – labai mėgstu aviaciją. Tad pirmiausia pamatau „Boeing“, o tada prisimenu: „1“ – pirma konstitucija, kuri pristatyta JAV gaminamu „767“ lėktuvu. Kitas pavyzdys: kaip įsiminti Londono gaisro datą? Ji tikrai pragariška – 1666 m., galite įsivaizduoti Pinčiuką iš Baltaragio malūno (tikiu, visi matėte knygos ekranizaciją!). Aišku, kas lėktuvais ir lietuvių literatūros klasika nesidomi, tam šios temos svetimos, bet būkite kūrybingi – drąsiai kurkite savo vaizdelius, kurie padės jums įsiminti.

 

Taip pat šį metodą išmėginau mokydamasis užsienio kalbų. Pavyzdžiui, italų kalboje frazė aš galiu man pirmiausia asocijuojasi su oposumu. Juokingai blyškaus veido sterblinis gyvūnėlis man siejasi su fraze io posso – aš galiu. Panašus sąskambis daro savo. Arba žalias (it. Verde) asocijuojasi su Džiuzepe Verdžiu. Arba mes esame (it. Noi siamo) man asocijuojasi su mano kaimyno turimu Siamo veislės katinu. Kas svarbiausia – paprasta ir konkretu – tai maistas mūsų smegenims.

Numeracijas įsiminti taip pat yra tam tikrų būdų. Antai matydamas ilgą skaičių derinį skaidau jį ir sieju su man žinomomis datomis ir įvykiais. Pavyzdžiui, kaip įsiminti tokią skaičių kombinaciją – 14107671666. Jei pažvelgsime atidžiau, čia yra trys datos 1410, 767, 1666 – Žalgirio mūšis, JAV konstitucija be vieneto ir Londono gaisras. Mano atmintyje ši skaičių seka nėra tušti abstraktūs konteineriai, o veikiau prasmingų turinių seka. Galite išmėginti patys ir pasiūlyti savo mokiniams, tai tikrai padarys istorijos (ir kitų mokslų) pamokas įvairesnes ir geriau įsimenamas. O pabaigai kontrolinis klausimas: su kuo istorijos moksle galėtume susieti gėlių vazą ir lėktuvą „Boeing 767“?

 

Jei norite pasidalyti savo patirtimi ir įžvalgomis šiuo atminties klausimu, galite rašyti straipsnio autoriui el. p. juozapas.labokas@gmail.com.